![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
Smurtas skirstomas į rūšis: fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir psichologiniu smurtu.
Kokie yra konkretūs smurto pavyzdžiai? Realaus gyvenimo situacijas atrasite komikse „Birutė Bebaimė“.
Kai pagalbos reikia čia ir dabar – kreiptis į policiją numeriu 112. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko. Jei informacija bus neišsami, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai turės ją tikslinti, tęsti susirašinėjimą ir reagavimas į pagalbos prašymą gali užtrukti. Todėl smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims rekomenduojama iš anksto susikurti SMS pranešimo šabloną su galimu pagalbos prašymo turiniu.
Jei kyla rizika dėl smurto patiems ar nerimaujama dėl grėsmės artimiesiems, galima paskambinti ir policijos informacijos telefono numeriu 8 700 60000 ir bus suteikta informacija apie konkrečios gyvenamosios vietos specializuotos pagalbos centrų kontaktus.
Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Įvertinus situaciją šeimoje, gali būti skiriama prevencinė priemonė, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Policija smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Į jį galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) – Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka suteikta teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Į SKPC galima kreiptis bendru numeriu visoje Lietuvoje - 8 700 55516.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs iš policijos informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens duomenis, nedelsdamas susisiekia su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą.
Daugiau informacijos apie Specializuotų pagalbos centrų veiklą rasite čia.
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
Emocinė (psichologinė) pagalba telefonu.
Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ar buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, pagalba teikiama ir jiems.
SPC konsultantai kartu su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendradarbiauja, siekdami įvertinti poreikį dėl būtinybės teikti pagalbą vaikui ir šeimai.
Dažnai smurtinėje aplinkoje augantys vaikai tampa jautresni, dirglesni, patys dažniau pradeda smurtauti savo aplinkoje, sudėtingiau reaguoja į įvairias grėsmes bei nesėkmes, jiems sunku užmegzti ir išlaikyti santykius, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
Dėl šių priežasčių būtina vaikams padėti užtikrinti saugumą jų šeimoje, suteikti psichologinę ar kitą reikalingą pagalbą, kuri padėtų šeimai ir vaikui atsigauti po tokių trauminių įvykių.