Pranešėjų apsauga

Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jai pavaldžia institucija buvote arba esate susijęs tarnybos ar darbo santykiais arba sutartiniais santykiais ir šiose institucijose pastebėjote teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius?

Praneškite!

Pažeidimas – ministerijoje ar pavaldžioje įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.

Pranešėjų apsaugos įstatymasįtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą.

Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus ir užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją bei atskleidimą.

Pavaldžios įstaigos, su kuriomis susiję asmenys gali pranešti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie pažeidimus:

  • Aknystos socialinės globos namai;
  • Didvydžių socialinės globos namai;
  • Globos namai „Užuovėja“;
  • Jotainių socialinės globos namai;
  • Suvalkijos socialinės globos namai;
  • Visagino socialinės globos namai;
  • Zarasų socialinės globos namai;
  • Marijampolės specialieji socialinės globos namai;
  • Strėvininkų socialinės globos namai.

Apie pažeidimą galite pranešti šiais būdais:

  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą (elektroninio pašto adresu [email protected]); rekomenduojame pranešimą teikti užpildant šią pranešimo apie pažeidimą formą.

  • Prokuratūrai tiesiogiai.

Asmuo dėl pažeidimo kreipiasi tiesiogiai į kompetentingą instituciją, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: pažeidimas turi esminę reikšmę viešajam interesui; būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali atsirasti didelė žala; vadovaujantys, su įstaiga darbo arba tarnybos ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt daro ar yra padarę pažeidimus; informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos; yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, pranešėjo anonimiškumas ar asmens konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus siekiama pažeidimą, apie kurį pranešta, nuslėpti; įstaigoje nėra veikiančio vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo; asmuo negali pasinaudoti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, nes jo su įstaiga nebesieja darbo, tarnybos ar kiti teisiniai santykiai.

  • Viešai

Viešai informacija apie pažeidimą gali būti teikiama, siekiant pranešti apie gresiantį pavojų žmonių gyvybei, visuomenės sveikatai ar aplinkai, kai siekiant užkirsti kelią tokiai grėsmei būtina imtis skubių veiksmų ir dėl laiko stokos nėra galimybių apie pažeidimą pranešti kitais būdais arba kitais būdais pranešus apie pažeidimą nebuvo laiku imtasi reikiamų veiksmų. 

Pagal šį įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

  • pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
  • pavojaus aplinkai;
  • kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
  • neteisėtos veiklos finansavimo;
  • neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
  • neteisėtu būdu įgyto turto;
  • padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
  • ir kitų pažeidimų.

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas. Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, tik tais atvejais, kai:

  • to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
  • asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Informacijos apie ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose galimai rengiamus, daromus ar padarytus pažeidimus teikimo, informacijos apie pažeidimus priėmimo, jos vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarką bei taikomas pranešėjų apsaugos priemones numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose teikimo ir pranešėjų apsaugos įgyvendinimo tvarkos aprašas.

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo praktinio taikymo ir įgyvendinimo metodologinis vadovas.

Atnaujinimo data: 2024-05-08