Jaunimo politika

Puslapio skyrelių sąrašas:
Pagrindiniai principai ir sritys
Formuojančios ir įgyvendinančios institucijos ir organizacijos
Įgyvendinamos programos

Lietuvos jaunimo politika yra skirta jauniems asmenims (14-29 metų), kurių, anot Lietuvos statistikos departamento, 2023 m. pradžioje valstybėje buvo 460 tūkstančių.

Jaunimo politika Lietuvoje plėtojama jau daugiau nei 25 metus. Lietuvoje sukurta teisinė bazė ir institucinė sistema jaunimo politikai formuoti ir įgyvendinti. Nustatyti jaunimo politikos principai, sritys, jaunimo politikos organizavimas ir valdymas. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti atviroje ir demokratinėje visuomenėje, įgyvendinamos programos, kuriomis skatinamos jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų bei jaunų žmonių iniciatyvos. Be to, stiprinami nevyriausybinių jaunimo organizacijų ryšiai su valstybės ir savivaldybių institucijomis, teikiama ES struktūrinių fondų ir programų parama. 

Pagrindiniai principai ir sritys

Jaunimo politika – priemonių, kuriomis sprendžiami jaunimui aktualūs klausimai ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei ir jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, visuma.

Dabartinės jaunimo politikos pagrindai įtvirtinti 2003 metais priimtame Jaunimo politikos pagrindų įstatyme. Jame įtvirtintos pagrindinės jaunimo politikos sąvokos, apibrėžiama jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas. 

Politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos ir organizacijos

Pagrindinės institucijos nacionaliniame lygmenyje veikia ir įstatymų leidžiamojoje, ir vykdomojoje valdžioje:

  • Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pagrindinės funkcijos yra rūpintis jaunimo teisėmis, valstybinės jaunimo politikos formavimu, vykdyti jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų bei įstaigų parlamentinę kontrolę.
  • Vyriausybė jaunimo politikos koordinavimą yra pavedusi vienai iš ministerijų – t. y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius jaunimo srityje: atlieka Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo vykdymo kontrolę ir priežiūrą; organizuoja ir koordinuoja Europos Komisijos nustatytų prioritetinių jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą Lietuvoje; formuoja, koordinuoja ir įgyvendina jaunimo politiką Lietuvoje.
  • Nustatytas valstybės jaunimo politikos priemones, kuriomis sprendžiami jaunimui aktualūs klausimai ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei ir jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, visuma, įgyvendina Jaunimo reikalų agentūra.
  • Siekiant užtikrinti jaunimo nevyriausybinių organizacijų įtraukimą ir atstovavimą, formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką, iš valstybės institucijų ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguotų atstovų lygiateisės partnerystės principu sudaroma Jaunimo reikalų taryba.Taryba nagrinėja svarbiausius jaunimo politikos klausimus ir teikia  atitinkamus siūlymus. 
  • Savivaldybėse pariteto principu iš savivaldybės institucijų bei jaunimo organizacijų atstovų sudaroma savivaldybės jaunimo reikalų taryba. Tai patariamoji institucija, kurios ilgalaikis tikslas yra užtikrinti jaunimo dalyvavimą, sprendžiant jiems svarbius klausimus vietos lygmeniu. Taryboje bendradarbiauja politikai, savivaldybių administracijos darbuotojai, jaunimas ir jaunimo organizacijų atstovai.
  • Vietos lygmenyje savivaldybės jaunimo politikos įgyvendinimui steigiamos Jaunimo reikalų koordinatorių pareigybės. Jaunimo reikalų koordinatoriai rengia ir įgyvendina savivaldybėje įgyvendinamas jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų padėtį savivaldybėje, plėtoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, dirbančių jaunimo politikos srityje, bendradarbiavimą, palaiko ryšius su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis. Beveik visų 60 savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorius vienija Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija.

Įgyvendinamos programos

Šiuo metu įgyvendinamas Nacionalinės jaunimo politikos 2023–2027 metų veiksmų planas, kurio tikslas – nustatyti priemones, skirtas nacionalinės jaunimo politikos įgyvendinimui stiprinti, siekiant užtikrinti tarpžinybinį viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą, sukurti infrastruktūrą, reikalingą darniai, faktais ir žiniomis grįstai jaunimo politikai įgyvendinti. Priemonės įgyvendinamos, siekiant:

  • užtikrinti jaunimo socialinę aprėptį, gerovę ir globalaus pilietiškumo ugdymą
  • įgyvendinti tolygiai plėtojamą, efektyvią, į jaunimo poreikius orientuotą, įrodymais grįstą jaunimo politiką
  • siekti sėkmingos jaunimo integracijos į darbo rinką ir švietimo sistemą

Taip pat įgyvendinamas Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriuo siekiama šių tikslų: neaktyvių jaunų asmenų identifikavimas, neaktyvumo prevencija, pirminės intervencijos įgyvendinimas, teikiant ankstyvosios intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones bei jaunimo integracijos į darbo rinką didinimas.

Ateities nacionalinės pažangos priemonės yra planuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos plėtros programose. Šiuo metu patvirtinti pažangos priemonių aprašai:

Erasmus+

Viso naujojo etapo metu (2021–2027 m.) „Erasmus+“ skatins organizacijas bei jaunimą įgyvendinant projektus ar juose dalyvaujant orientuotis į ES politinius prioritetus: įtrauktis ir įvairovė, ekologija ir tvarumas, skaitmeninė pertvarka, jaunimo dalyvavimas demokratiniuose procesuose ir pilietinis aktyvumas. Daugiau informacijos

Europos solidarumo korpusas

Programa siekiama suteikti jauniems žmonėms galimybių tobulėti padedant kitiems, t.y. skatinti jaunimo veiklas, kuriančias vieningumą, bendruomeniškumą. Pasinaudoti programos parama gali visi, kuriems šis tikslas taip pat artimas. Daugiau informacijos 

Atnaujinimo data: 2024-01-17