Darbuotojams

Kasmetinės ir nemokamos atostogos

Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos

Įsipareigojimų šeimai turintys darbuotojai turi teisę pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, o darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, lankstų ir individualų darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, pavyzdžiui, darbo vietos dalijimosi darbo sutartį.

Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 d. per savaitę).

Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų, darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius.

Pirmenybės teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką

Vizualas „Kasmetinių atostogų suteikimo eilė (prioriteto tvarka)“ asmenims, turintiems regos negalią.

Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų, darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius.

Vizualas „Darbdavys privalo suteikti kasmetines atostogas“ asmenims, turintiems regos negalią.

Nemokamos atostogos

Įtvirtinta galimybė suteikti nemokamas atostogas ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Tėvams (vyrams) užtikrinamos palankesnės galimybės pasinaudoti tėvystės atostogomis

Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.

Teisė į nemokamas atostogas

Vizualas „Nemokamos atostogos“ asmenims, turintiems regos negalią.

Papildomos laisvos dienos

Papildomos poilsio dienos – mamadieniai ir tėvadieniai

Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.

Mamadienis ir tėvadienis priklauso ir auginantiems 1 vaiką. Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į mamadienį ir tėvadienį 1 kartą per 3 mėnesius. 

Teisė į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams

Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.

Nuotolinis darbas ir patogesnis darbo laikas

Ne visas darbo laikas

Minėtiems darbuotojams sudaryta galimybė susitarti dėl ne viso darbo laiko, tačiau svarbiausia, kad darbuotojui suteikiama galimybė sugrįžti į visą darbo laiką. Darbdavys privalo tenkinti minėtą prašymą, jei darbuotojo prašymas pagal sveikatos įstaigos išvadą yra pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai, krūtimi maitinančiai moteriai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų.

Nuotolinis darbas

Jei darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų. O taip pat darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį. 

Šie darbuotojai turi teisę reikalauti visą darbo laiko normą dirbti nuotoliniu būdu – nebelieka anksčiau galiojusio trukmės ribojimo, t. y. penktadalio darbo laiko.

Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų, bei darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, o taip pat darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį, darbdavys turi leisti dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu (jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų).

Teisė pasirinkti pamainą

Vizualas „Teisė pasirinkti pamainą“ asmenims, turintiems regos negalią. 

Vaikų valandinės priežiūros kambariai viešojo sektoriaus įstaigose

Nuo 2023 m. didesnėse valstybės įstaigose turės būti įrengti vaikų kambariai. Tai aktualu valstybės ir kitoms įstaigoms, kuriose dirba 100 ir daugiau darbuotojų. Ministerija parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui, o kiti reikalavimai, susiję su vaikų kambarių naudojimu, jų lankymu, vaikų priežiūra jame, maitinimu ir kt., yra paliekami reglamentuoti vidinėmis įstaigų tvarkomis.

Privačiame sektoriuje, kitose įstaigose ar organizacijose įsirengti vaikų kambarius rekomenduojama pagal poreikį. 

Vaikų kambariai yra ypač praktiški ir naudingi tada, kai vaikų pamokos baigiasi anksčiau, nei tėvų darbo valandos. Vaikai, pavyzdžiui, galės atvykti po pamokų ir iki pasibaigiant mamos arba tėčio darbo dienai tame kambaryje palaukti, paruošti pamokas.

Papildomos laisvos dienos, auginantiems vaikus ir dirbantiems viešajame sektoriuje

Nuo 2023 m. pradžios bus suteikta teisė į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą biudžetinių įstaigų (Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko) darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų. Toks teisinis reguliavimas priimtas tam, kad paskatintų darbuotojus grįžti anksčiau į darbą, neprarandant kvalifikacijos ir ryšio su darboviete, o kartu leis veiksmingai prižiūrėti mažametį vaiką. 

Tikimasi, jog 4 darbo dienų savaitei pasiteisinus viešajame sektoriuje, ją savanoriškai pradės taikyti ir privataus sektoriaus subjektai. 

Atsižvelgiant į tai, kad toks reguliavimas pareikalautų iš darbdavio papildomų lėšų, nuspręsta analogiškų nuostatų kol kas netaikyti privačiame sektoriuje. Tačiau, esant poreikiui, analogiškas nuostatas privačiame sektoriuje galima susitarti kolektyvinėse sutartyse ar darbdavio vidiniuose teisės aktuose.

Tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbuotojai ir dabar gali su darbdaviu tartis dėl darbo laiko trumpinimo keičiant darbo laiko režimą ar susitariant dėl trumpesnio darbo laiko. 

Darbo kodekso garantijos, susijusios su šeiminiais įsipareigojimais 

Vizualas „Darbo kodekso garantijos, susijusios su šeiminiais įsipareigojimais“ asmenims, turintiems regos negalią.

Darbo sutarties nutraukimas

Vizualas „Darbo sutarties nutraukimas“ vizualas asmenims, turintiems regos negalią.

Darbdaviams

Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo prasmė

Pastebėta, kad darbuotojai, žymiai daugiau laiko praleidžiantys darbe, po darbo galvoja apie darbo klausimus, mažiau laiko skiria šeimai, laikui bėgant tampa vis mažiau patenkinti savo darbu, blogėja jų psichologinė sveikata. Vėliau išryškėja ir kitos pasekmės - sumažėja darbuotojo produktyvumas, blogėja darbo rezultatai. 

Geroji užsienio valstybių įmonių patirtis rodo, kad darbuotojus skatinant derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, skatinant lankstesnį darbo laiko grafiką, suteikiant daugiau poilsio laiko, galimybę dirbti nuotoliniu būdu, dirbti ne visą darbo laiką, užtikrinant darbuotojui galimybę esant poreikiui išvykti iš darbovietės darbdavio leidimu ir panašiai, gerėja darbo rezultatai.

Taigi, reikėtų atkreipti dėmesį, kad minėto principo įgyvendinimas užtikrina darbuotojo psichologinę sveikatą, kas lemia darbuotojo pasitenkinimą darbu bei jo produktyvumą ir aukštesnius darbo rezultatus.

Šeimos įsipareigojimai – kas tai?

Šeimos nariai - tai sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai), motina (įmotė), tėvas (įtėvis), senelė, senelis kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką ar asmuo, paskirtas vaiko globėju, partneriai auginantys vaikus, vienas iš tėvų auginantis vaikus, asmenys turintys senyvo amžiaus/artimuosius su negalia ir pan.

Tarptautinės darbo organizacijos konvencija taikoma moterims ir vyrams darbuotojams, turintiems pareigų savo išlaikomiems vaikams arba turintiems pareigų kitiems artimiausiems giminėms, kuriems akivaizdžiai reikalinga globa ir parama. 

Darbo kodekse nėra nustatyta, kas apima darbuotojo šeiminius įsipareigojimus, todėl tiek tėvų pareigos vaikams ar sutuoktiniui (pvz., galimybė slaugyti sergantį vaiką ar nuvykti į jo šventę vaikų darželyje, mokykloje), tiek ir pareigos kitiems artimiesiems giminaičiams (pvz., poreikis slaugyti senyvo amžiaus sergančius tėvus, ar prižiūrėti kitą kartu gyvenantį artimąjį) turėtų būti suprantamos kaip darbuotojo šeiminiai įsipareigojimai.

Darbuotojo garantijos, kurias turi užtikrinti darbdavys

Darbo kodeksas įtvirtina tam tikras lengvatas bei lankstesnes darbo sąlygas darbuotojams, auginantiems vaikus. Darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu.

Visais atvejais darbuotojo elgesys ir jo veiksmai darbe darbdavio turi būti vertinami siekiant praktiškai ir visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą. Pavyzdžiui, susiklosčius situacijai, kad darbuotojas, auginantis mažametį vaiką, pavėlavo į darbą, darbdavys turėtų vertinti vėlavimo priežastis bei ar vėlavimas įvyko ne dėl tam tikrų šeiminių įsipareigojimų vykdymo, pavyzdžiui vaiko vežimo į mokyklą ir panašiai.
Svarbu sudaryti realias sąlygas darbuotojams derinti darbą ir šeiminį gyvenimą: greičiau grįžti į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, turėti lankstesnes darbo sąlygas ir pan.

Darbdavys gali sutikti su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.

Jeigu darbuotojas prašo dirbti nuotoliniu būdu, o darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to paprašius nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų.

Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų, bei darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, o taip pat darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį, darbdavys turi leisti dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu.

Šeiminius įsipareigojimus ir darbą derinti padeda ir ilgesnės atostogos, papildomas poilsio laikas. 

Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.

Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.

Teisės į šias papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Mamadienis ir tėvadienis priklauso ir auginantiems 1 vaiką. Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į mamadienį ir tėvadienį 1 kartą per 3 mėnesius. 

Papildomų poilsio dienų neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Be to, tėvams (vyrams) po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.

Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu, jeigu darbdavys sutinka, suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.

Darbuotojai, auginantys vaiką iki 7 metų amžiaus, jei yra tokia galimybė, turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo. 

Darbo kodeksas užtikrina teisę atostogomis vaikui prižiūrėti iki vaikui sukaks 3 metai pasinaudoti ne tik vaiko motinai, bet ir tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju.

Krūtimi maitinančiai darbuotojai be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas 3 valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį.

Šeiminių įsipareigojimų ir darbo derinimo principas turėtų būti suprantamas ne tik kaip tam tikrų lengvatų suteikimas ar garantijų užtikrinimas vaikus auginantiems darbuotojams, bet ir kaip tam tikras darbovietės pritaikymas darbuotojų vaikų buvimui joje.

Vaikų valandinės priežiūros kambariai viešojo sektoriaus įstaigose
Nuo 2023 m. didesnėse valstybės įstaigose turės būti įrengti vaikų kambariai. Tai aktualu valstybės ir kitoms įstaigoms, kuriose dirba 100 ir daugiau darbuotojų. Ministerija parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui, o kiti reikalavimai, susiję su vaikų kambarių naudojimu, jų lankymu, vaikų priežiūra jame, maitinimu ir kt., yra paliekami reglamentuoti vidinėmis įstaigų tvarkomis.

Privačiame sektoriuje, kitose įstaigose ar organizacijose įsirengti vaikų kambarius rekomenduojama pagal poreikį. 

Vaikų kambariai yra ypač praktiški ir naudingi tada, kai vaikų pamokos baigiasi anksčiau, nei tėvų darbo valandos. Vaikai, pavyzdžiui, galės atvykti po pamokų ir iki pasibaigiant mamos arba tėčio darbo dienai tame kambaryje palaukti, paruošti pamokas.

Papildomos laisvos dienos, auginantiems vaikus ir dirbantiems viešajame sektoriuje
Nuo 2023 m. pradžios bus suteikta teisė į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų. Toks teisinis reguliavimas priimtas tam, kad paskatintų darbuotojus grįžti anksčiau į darbą, neprarandant kvalifikacijos ir ryšio su darboviete, o kartu leis veiksmingai prižiūrėti mažametį vaiką. 

Tikimasi, jog 4 darbo dienų savaitei pasiteisinus viešajame sektoriuje, ją savanoriškai pradės taikyti ir privataus sektoriaus subjektai. 

Atsižvelgiant į tai, kad toks reguliavimas pareikalautų iš darbdavio papildomų lėšų, nuspręsta analogiškų nuostatų kol kas netaikyti privačiame sektoriuje. Tačiau, esant poreikiui, analogiškas nuostatas privačiame sektoriuje galima susitarti kolektyvinėse sutartyse ar darbdavio vidiniuose teisės aktuose.

Tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbuotojai ir dabar gali su darbdaviu tartis dėl darbo laiko trumpinimo keičiant darbo laiko režimą ar susitariant dėl trumpesnio darbo laiko. 

Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijos

Praktiškai įgyvendindami darbo ir šeimos derinimo principą, darbdaviai, pavyzdžiui, galėtų priimti vietinius norminius teisės aktus, kuriuose būtų numatytos priemonės ir būdai šeimos derinimo principo įgyvendinimui, o taip pat šios priemonės ir būdai galėtų būti apspręsti darbo sutartyse ir/arba kolektyvinėse sutartyse.

Įgyvendinant šeimos ir darbo suderinimo principą, išskirtinis dėmesys turi būti teikiamas darbo valandų ir viršvalandžių mažinimui, lankstesnių darbo sąlygų sudarymui dėl darbo grafiko, poilsio laiko ir šventinių dienų. Pavyzdžiui, darbdaviai galėtų sudaryti grafiką šeiminių įsipareigojimų turintiems darbuotojams taip, kad pastarieji galėtų tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais.

Keičiant pareigų šeimai turinčio darbuotojo darbo vietą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinio darbo vietą bei vaikų mokymo įstaigos vietą. Jeigu darbdavys ketina keisti darbo sąlygas, tai ypač aktualu, kai keičiama darbo funkcijų atlikimo vieta (teritorija), darbdavys esant galimybei (pvz., kai yra keli įmonės filialai ar padaliniai) galėtų numatyti darbuotojui, turinčiam šeiminių įsipareigojimų, teisę pasirinkti darbo vietą.

Tėvams turėtų būti suteiktos galimybės turėti papildomas atostogas susirgus vaikui. Pavyzdžiui, konkretus apmokamų atostogų dienų skaičius galėtų būti derinamas šalių valia susitariant darbo sutartyje arba darbdavys galėtų patvirtinti tvarką dėl tokių atostogų suteikimo vietiniu norminiu teisės aktu.

Sudarant darbo sutartis dėl pamaininio ar naktinio darbo, turi būti atsižvelgta į pareigų šeimai turinčių darbuotojų specialius poreikius. Pavyzdžiui, darbuotojai turėtų būti aiškiai informuojami apie pamaininio ir naktinio darbo organizavimą dar iki pradedant darbo santykius, taip pat tokiems darbuotojams turėtų būti galimybė pasirinkti pamainą, jeigu jie to prašo.

Tam, kad būtų apsaugoti pareigų šeimai turinčių darbuotojų interesai, turi būti įtvirtinta atitinkama apsauga ir priežiūra sudarant ne viso darbo laiko darbo sutartis, terminuotas darbo sutartis, skiriant dirbti nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, esant tam tikroms šeiminėms aplinkybėms (artimojo slauga ir pan.), darbdavys galėtų numatyti lankstesnę tvarką darbuotojui laikinai dirbti ne viso darbo laiko režimu arba nuotoliniu būdu.

Pareigų šeimai turintiems darbuotojams – tiek vyrams, tiek moterims – turi būti suteiktos galimybės turėti papildomas atostogas susirgus vienam iš šeimos narių, jei šiam reikia tiesioginės šio darbuotojo priežiūros bei pagalbos. Pavyzdžiui, konkretus apmokamų atostogų dienų skaičius galėtų būti derinamas šalių valia susitariant darbo sutartyje arba darbdavys galėtų patvirtinti tvarką dėl tokių atostogų suteikimo vietiniu norminiu teisės aktu.

Darbuotojai, auginantys mažamečius vaikus, neretai susiduria su darbo ir šeiminių įsipareigojimų derinimo sunkumais, kai nepavyksta leisti vaiko į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, taip pat ir vasaros metu, kai šie nelanko ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigų, darbuotojai neturi kur palikti vaiko.  Darbovietėje gali būti įrengiamas vaikų kambarys, kuriame darbuotojai galėtų palikti savo vaikus ir bet kuriuo metu trumpam užsukti darbo metu. Tokiu būdu vaiko priežiūros atostogose esantys tėvai galėtų greičiau grįžti į darbą ir derinti jį su šeiminiais įsipareigojimais.

Darbdavys ir darbuotojas: kaip komunikuoti 

Visų pirma, darbuotojas turėtų aktyviai komunikuoti su darbdaviu. Darbdavys, žinodamas apie tam tikrą darbuotojo situaciją, turėtų suprasti, jog darbuotojas negalės nuolat dirbti ir turės nemažai dėmesio skirti savo vaikams ar kitiems šeimos nariams. Taip pat ir pats darbuotojas, siekdamas užtikrinti tinkamą savo darbą, turėtų apsibrėžti savo laiką, skiriamą šeimos poreikių įgyvendinimui. Trumpai tariant, kad darbas būtų produktyvus, tačiau dėl to nenukentėtų ir darbuotojo šeiminiai įsipareigojimai, darbo sutarties šalys turi tarpusavyje bendrauti, apsibrėžti abiejų sričių įgyvendinimo gaires bei laiką.

Šeimos ir darbo derinimo principo įgyvendinimo nauda verslui

Atlikus analizę pastebėta, jog tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės vis labiau rūpinasi darbuotojų psichologine sveikata, kuri užtikrina darbuotojo pasitenkinimą darbu bei asmeniniu gyvenimu, kas lemia darbuotojo produktyvumą.

Darbuotojai, kurie žymiai daugiau laiko praleidžia darbe, po darbo galvoja apie darbą, mažiau laiko skiria šeimai, laikui bėgant tampa vis mažiau patenkinti savo darbu, blogėja jų psichologinė sveikata, kas lemia darbuotojo produktyvumo sumažėjimą, darbo rezultatų pablogėjimą.

Užsienio valstybių įmonių darbdaviai stengiasi užtikrinti darbuotojams galimybę derinti šias dvi sritis: skatina lankstesnį darbo laiko grafiką, suteikia daugiau poilsio laiko, galimybę dirbti nuotoliniu būdu, dirbti ne visą darbo laiką, užtikrina darbuotojui galimybę esant poreikiui išvykti iš darbovietės darbdavio leidimu ir pan.

Darbuotojai, sugebantys suderinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, jaučiasi labiau motyvuoti, pailsėję, yra lojalesni darbdaviui, dirba produktyviau, gerėja jų darbo rezultatai.

Šeimos ir darbo derinimo principo įgyvendinimo nauda verslui:

Valstybinės darbo inspekcijos informacija.