UŽSIENIEČIŲ INTEGRACIJOS POLITIKA

2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama Lietuvos migracijos politikos gaires, pavedė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) formuoti užsieniečių integracijos politiką. Lietuvos migracijos politikos gairių 7.2.1 papunktyje įtvirtinta, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už darbo politikos sritį, užsieniečių įsidarbinimo, darbo Lietuvoje, socialinių garantijų užtikrinimo ir užsieniečių socialinės integracijos politikos formavimo klausimus, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą Lietuvoje. Iki tol nebuvo konkrečios institucijos, atsakingos už užsieniečių integracijos politikos formavimą (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo atsakinga už prieglobstį gavusių asmenų, bet ne už trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos formavimą). 

Reaguojant į kintančią demografinę situaciją Lietuvoje ir leidimus gyventi Lietuvoje gaunančių užsienio kilmės asmenų skaičių, 2022 m. sausio 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje veiklą pradėjo Užsieniečių integracijos grupė. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A1-616 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-07 „Plėtoti užsieniečių integracijos sistemą“ aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09 003 02-02-07 „Plėtoti užsieniečių integracijos sistemą“ aprašas, kurio pagrindime atlikta užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos iššūkių analizė ir suplanuotos veiklos bei lėšos šiems iššūkiams spręsti.

Siekiant stiprinti teisėtos migracijos ir integracijos stebėseną, Valstybės duomenų valdysenos 2023 metų programoje, patvirtintoje Finansų ministro 2023 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1K-28 „Dėl Valstybės duomenų valdysenos 2023 metų programos patvirtinimo“ įtraukta užduotis „Teisėtos migracijos ir tarptautinės apsaugos gavėjų duomenų valdymas ir mainai“.

UŽSIENIEČIŲ, GAVUSIŲ PRIEGLOBSTĮ, SOCIALINĖ INTEGRACIJA

2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo aprašą (toliau – Aprašas), kuriuo reguliuojami valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo pagrindai, organizavimas, vykdymas, paramos integracijai terminai Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – Centras) ir savivaldybės teritorijoje, piniginių išmokų ir pašalpų mokėjimas, švietimas ir užimtumas, paramos integracijai nutraukimo ir atnaujinimo pagrindai, visuomenės informavimas apie prieglobsčio gavėjų integraciją. 2020 m. spalio 15 d. LR Vyriausybė pritarė Aprašo pakeitimams, kurie paskatintų prieglobstį Lietuvoje gavusius užsieniečius siekti didesnės integracijos. Tarp pakeitimų išsiskiria šios naujovės:

1. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio gavėjų integracija yra abipusis, sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas, reikalaujantis tiek prieglobsčio gavėjų pasiruošimo integruotis juos priimančioje valstybėje ir jos visuomenėje, tiek visuomenės, jos vietos bendruomenių pasiruošimo priimti naujus narius, ir kurio siektinas rezultatas – prieglobsčio gavėjų įsitraukimas į visavertį valstybės socialinį, ekonominį, kultūrinį ir politinį gyvenimą, apimantis lygiavertį jų dalyvavimą švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir darbo sistemose (esant lygioms teisėms ir pareigoms), tikslinamos „prieglobsčio gavėjų integracijos“ ir „valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai“ savokos.

2. Individualus integracijos planas, kuris sudaromas asmeniui (ar šeimai) vis dar esant Centre. Vėliau, asmeniui (ar šeimai) apsigyvenus savivaldybėje, planas atnaujinamas drauge su už integraciją atsakinga savivaldybės institucija. Atsižvelgiant į individualų integracijos planą, prieglobsčio gavėjams paslaugos teikiamos pagal konkrečius poreikius.

3. Integracijos pažangą atspindinti socialinė parama, kuri gali išlikti nepakitusi arba mažėti, jei asmuo (ar šeima) pademonstruotų akivaizdų (ne)norą integruotis. Kaip ir anksčiau, nuo pirmo iki septinto mėnesio prieglobsčio gavėjams būtų teikiama bazinio dydžio nuo šeimos narių skaičiaus priklausanti socialinė parama. Parama galėtų būti diferencijuojama šiam laikotarpiui pasibaigus.

Pabėgėlių priėmimo centre integracijos laikotarpiu (iki 3 mėn. su galimybe pažeidžiamoms grupėms pratęsti iki 6 mėn.) prieglobsčio gavėjui suteikiama nemokama gyvenamoji vieta; teikiamos socialinės, psichologinės paslaugos; teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos centre, o esant būtinybei, sudaromos sąlygos gauti sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas; organizuojamas darbo paieškos ir asmeninių savybių bei kvalifikacijos įvertinimas; kas mėnesį mokama pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms; mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti; kas mėnesį mokama  kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti; organizuojami nemokami lietuvių kalbos ir kultūros kursai; aprūpinami būtiniausiais daiktais, drabužiais, avalyne, patalyne.

Pasibaigus integracijos laikotarpiui Pabėgėlių priėmimo centre, parama integracijai teikiama savivaldybėje (trunka 12 mėn., pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.), kurioje asmuo pasirenka gyventi. Šiame etape nevyriausybinės ir kitos organizacijos teikia kuratoriaus paslaugas prieglobsčio gavėjams, dalyvaujantiems integracijoje. Nevyriausybinės organizacijos, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursą, teikia paramą (kuratoriaus paslaugas) pabėgėliams integruojantis savivaldybės teritorijoje. Kuratoriai padeda užsieniečiui įsigyti būtiniausius reikmenis, išsinuomoti butą, išmoka pinigines pašalpas, organizuoja užsieniečiui lietuvių kalbos mokymą, organizuoja vaikų darželio lankymą, vaikų mokymąsi mokykloje, konsultuoja užsieniečius visais rūpimais klausimais, užtikrina užsieniečio lankymąsi Užimtumo tarnyboje, padeda užpildyti ir parengti reikalingus dokumentus ir pan. Pradėjus integraciją įvertinamas prieglobsčio gavėjo pažeidžiamumo (rizikos) lygis, jo inidvidualūs poreikiai, į kuriuos atsižvelgiant sudaromas individualus integracijos planas. Mokamos mėnesinės išmokos dydis, priklauso nuo pažeidžiamumo lygio ir nuo individualaus integracijos plano įgyvendinimo pažangos, t. y. nuo pastangų integruotis į visuomenę (pavyzdžiui, kiek žmogus motyvuotas mokytis lietuvių kalbos ir kt.). 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAI, LIETUVIŲ KILMĖS ASMENYS IR JŲ ŠEIMOS NARIAI, PERKELTI Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ IŠ HUMANITARINĖS KRIZĖS APIMTŲ ŠALIŲ 


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 6 d. priimtu nutarimu  Nr. 327 „Dėl asmenų perkėlimo iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką“, vykdomas Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių perkėlimas iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką. Prašymus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo galima teikti iki 2024 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikoje esantis asmuo, kuris atitinka bent vieną Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindą, dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo gali asmeniškai kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 11 d. priimtu nutarimu Nr. 928 „Dėl asmenų perkėlimo iš Venesuelos Bolivaro Respublikos į Lietuvos Respubliką“ įvykdytas 134 asmenų perkėlimas iš Venesuelos.

Perkeliamojo asmens statusą gavęs asmuo turi teisę gauti valstybės paramą perkeliamųjų asmenų integracijai. Už perkeliamo asmens integraciją Lietuvos Respublikoje atsakingas integracijos operatorius - Pabėgėlių priėmimo centras. Asmeniui sudarius sutartį dėl paramos integracijai teikimo su Pabėgėlių priėmimo centru, mokamos išmokos Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje nustatytu laikotarpiu (ne ilgiau kaip 18 mėnesių).

Integracijos metu teikiama parama ir paslaugos: mokamos piniginės išmokos ir kompensacijos (mėnesinė išmoka būtiniausioms reikmėms, vienkartinė įsikūrimo pašalpa, būsto nuomos dalies kompensacija, mokyklinio amžiaus vaikams pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti, mėnesinė kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti, kompensacija už išlaidas, patirtas LR tvarkant ir išduodant asmens tapatybę, LR pilietybę, teisę užsieniečiui nuolat gyventi LR patvirtinančius dokumentus); padedama išsinuomoti būstą; organizuojamas lietuvių kalbos mokymas; padedama gauti socialines, teisinės pagalbos, sveikatos priežiūros, ugdymo, darbo rinkos paslaugas; teikiamos socialinės ir teisinės konsultacijos.

Kai perkeliamasis asmuo turi Lietuvos Respublikos pilietybę, jis gali kreiptis į savivaldybę paramos tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Atnaujinimo data: 2024-01-17