Smurto prieš vaikus prevencija

Fizinės bausmės ir smurtas prieš vaikus yra neleistini. Pliaukštelėjimas, ausies užsukimas ir kitos fizinės bausmės skaudina ir fiziškai, ir emociškai. Kodėl jų turime atsisakyti? Atsakymus į šiuos klausimus rasite leidinyje „Fizinių bausmių vaikams uždraudimas“. 

Kas laikoma smurtu prieš vaikus?

KAI TAI DAROMA TYČIA: veikiant ar neveikiant, tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia daromas poveikis vaikui.
ĮVAIRIAIS BŪDAIS: šis poveikis gali būti fizinis, psichologinis ar seksualinis.
SUKELIA PASEKMIŲ: poveikis reiškia smurtą, jeigu dėl to vaikas miršta, sutrikdoma jo / jos sveikata, normali raida, sukeliamas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai, pažeminama vaiko garbė, orumas.
NEPRIEŽIŪRA: smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra bei bet kokios fizinės bausmės. 
TAČIAU: smurtu nelaikomi veiksmai, kai prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, bet šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir vaiko negalima apsaugoti kitomis priemonėmis.

Smurto rūšys

Kur pranešti apie smurtą?

Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Todėl sužinojus, kad vaikas patiria smurtą ar pastebėjus smurto požymius, būtina pranešti:

• Policijai Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 (visą parą).
• Vaiko teisių linijai telefono numeriu 8 800 10 800 arba el. paštu [email protected]. 
  Linijos konsultantų darbo laikas: I–IV 8.00–19 val.; V 8–18 val.
• Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Skyrių kontaktus rasite čia.

Pranešus apie galimą smurtą įgaliotam teritoriniam skyriui, bus atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir imamasi atitinkamų veiksmų, kad vaikas būtų apsaugotas. Kas įvyksta po to, kai pranešama apie pastebėtus smurto atvejus? Visi galimi scenarijai aprašomi skiltyje skiltyje „Kaip apsaugomos vaikų teisės?“

Kaip apsaugomos vaikų teisės?

Pagalbą teikiančios įstaigos ir organizacijos

Kur ieškoti pagalbos, jeigu sunku?

Bet kuriuo paros metu	I–IV 8.00–19 val.; V 8–18 val.	Kasdien nuo 11 iki 23 val.
8 800 28888	8 800 10 800	116 111

Kur ieškoti pagalbos, jei prieš tave smurtauja ar naudoja fizines bausmes?

• Pasakyk suaugusiems, kuriais tvirtai pasitiki.
• Kreipkis į Lietuvos policiją bet kuriuo paros metu Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112
• Vaiko teisių linijai telefono numeriu 8 800 10 800 arba el. paštu [email protected]. Linijos konsultantų darbo laikas: I–IV 8.00–19 val.; V 8–18 val.
• Kreipkis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo nuo 8 val. iki 15.45 val.). 

Jei smurtaują suaugę

Jei tapote smurto artimoje aplinkoje liudininkais ar gyvenate aplinkoje, kurioje smurtaujama prieš jus ar prieš jūsų artimuosius, kreipkitės į Specializuotos pagalbos centrus, kuriuose bus suteikta pagalba. Pagalbos centrų sąrašas. 

Reikia daug drąsos kalbėti apie skaudžius dalykus, bet kas prabils, jei ne tu? 

Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus.

Kur ieškoti pagalbos, jeigu sunku?

• „Tėvų linija“ – 8 800 90012. Kreiptis darbo dienomis 9.00-13.00 val. ir 17.00-21.00 val.
• Suteikti paslaugas, reikalingas šeimai, gali vietos savivaldybė.

Kaip elgtis, jei vaikai tarpusavyje smurtauja? 

Jei vaikai tarpusavyje smurtauja mokykloje, mokyklos ar kitos ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos administracija turi imtis reikiamų priemonių, kad smurtas nepasikartotų, būtų suvaldomi smurto atvejai, o vaikui, patyrusiam smurtą, ar smurtavusiam prieš kitą vaiką, būtų suteikta reikalinga pagalba. 

Ne visais atvejais sprendžiant problemas turi dalyvauti vaikų teisių apsaugos specialistai, tačiau mokytojas ar kitas specialistas, įvertinęs situacijos sudėtingumą, grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, apie patyčių ar kito smurtaujančio vaiko elgesio atvejį turi pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui.  

Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių įstaigų vadovams rekomenduojama visus specialistus, dirbančius su vaikais, supažindinti su galimais smurto požymiais. Juos laiku pastebėjus ir atpažinus, bus galima greičiau padėti, jei vaikas patiria smurtą. 
Taip pat siūlytina parengti ir visus specialistus supažindinti su vidine tvarka, kaip elgtis smurto atvejais, kad kiekvienas specialistas žinotų, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos. 

Kaip bendrauti su galimai smurtą patyrusiu vaiku?

Mokytojas ar kitas specialistas, įtaręs ar pastebėjęs galimo smurto prieš vaiką požymius vaiko kūne, elgesyje, emocijose ar vaiko tėvų, globėjų bendravime su vaiku, turėtų pasidomėti, kas jam nutiko. 

Kalbant su vaiku reiktų atkreipti dėmesį į kai kurias pokalbio ypatybes:

• Kad sumažėtų vaiko nerimas, būtina sudaryti saugesnes ir patogesnes pokalbiui sąlygas (pavyzdžiui, vienam klasėje).
• Atsisėsti šalia vaiko arba jam patogiu atstumu viename akių lygyje (nerekomenduojama sėdėti už stalo vienas priešais kitą).
• Klausti vaiko, kas jam nutiko, užduodant atvirus klausimus (Klausti: „Šiandien pastebėjau mėlynes ant tavo rankos riešo. Kas tau atsitiko?“ Neklausti: „Ar čia tam tikras asmuo tau mėlynes padarė?“).
• Ramiai išklausyti vaiką, nepertraukinėti, leisti pasakyti, kiek vaikas nori ir gali.
• Neprarasti savitvardos: matydamas, kad suaugęs asmuo, kuriam vaikas atsiskleidė, išsigando, supyko ar pasibaisėjo, vaikas gali išsigąsti ir daugiau nebepasakoti arba atsiimti savo žodžius. 
• Tikėti vaiku: jei vaikas prabilo apie smurtą, jis parodė pasitikėjimą suaugusiuoju. Jei vaikas išgirs abejonę, ar jis sako tiesą, daugiau gali nieko nebesakyti, ir smurtas gali tęstis toliau.
• Nuraminti vaiką, palaikyti jį: vaikui atskleisti smurtą, veikiausiai, reikėjo sukaupti daug drąsos. Svarbu jam perteikti žinią, kad jis gerai pasielgė kreipdamasis pagalbos („Gerai, kad tu man pasakei apie tai“). 
• Nekaltinti, nesmerkti, nekritikuoti vaiko: svarbu yra vaikui perduoti vienareikšmišką žinią, kad jis nėra kaltas dėl patirto smurto, už tai yra atsakingas suaugęs žmogus, kuris elgėsi neleistinai.
• Skatinti vaiką pasidalinti savo išgyvenimais, jausmais. Tikėtina, kad vaikas patiria daug įvairių jausmų ir išgyvenimų: baimę dėl smurtautojo keršto, gėdą, kaltę ir kitus jausmus, kurie jį slegia.
• Klausiant, kalbant siūloma vartoti vaikui suprantamus žodžius, sąvokas, atitinkančias vaiko amžių, pažintinius gebėjimus, supratimą ir specialiuosiuos ugdymosi poreikius, jei tokių yra.
• Suprasti, kad vaikas gali būti emociškai prisirišęs prie smurtavusio prieš jį asmens (pavyzdžiui, jei vaiką seksualiai tvirkino artimas asmuo, vaikas gali išgyventi labai prieštaringus jausmus – meilę smurtautojui ir neapykantą jam už padarytą skriaudą). Siūlytina vengti vaiką kaltinančių, vertinančių ar nukreipiančių klausimų, teiginių.
• Klausytis vaiko ir sąžiningai atsakyti į jam kylančius klausimus: vaiką gali kankinti nežinia dėl ateities, dėl smurto atskleidimo pasekmių. Svarbu patikinti vaiką, kad bus stengiamasi užtikrinti jo saugumą, tačiau nežadėti to, ko nėra galimybės išpildyti (pavyzdžiui, nereiktų vaikui sakyti „Tavo mama nenusimins“).
• Paaiškinti vaikui (atsižvelgiant į vaiko amžių ir supratimą), kas vyks po to, kai jis pasisakė, kokių veiksmų imsis mokyklos darbuotojas vaikui apsaugoti.
• Būti prieinamu vaikui, nepalikti jo vieno su savo problema, mintis ir jausmais.

Kalbantis su vaiku neleistina:

• Negalima žadėti to, ko nebus galimybės ištesėti, pavyzdžiui, nesakyti „Tau daugiau nieko blogo neatsitiks“.
• Neleistina versti vaiko detaliai pasakoti apie patirtą smurtą. Svarbu leisti jam kalbėti tiek, kiek jam norisi.
• Nereikėtų klausinėti vaiko apie jo jausmus smurtautojui.
• Geriau neklausti vaiko, kodėl jis anksčiau nepasakė ar nesipriešino smurtui. Tai vaikui gali sustiprinti kaltės jausmą. Jei yra žinoma, kas yra smurtautojas, ar leisti jam susitikti su vaiku, spręs teisėsaugos institucijos kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 
• Negalima leisti vaikui atsiskleisti prie kitų vaikų. Reikia saugoti ir gerbti jo privatumą, neatskleisti ir neaptarinėti informacijos su nenusijusiais asmenimis.

Reikšmingos detalės 

Rekomenduojama vaiko papasakotas smurtinės situacijos detales užrašyti kaip įmanoma tiksliau, cituojant vaiko kalbą: kada prasidėjo smurtas, kas tai darė, kas apie tai žino ar žinojo, kam vaikas yra dar pasakojęs ar kodėl nepasakojo, kokie, vaiko supratimu, buvo smurtautojo motyvai, kaip vaikas jautėsi po smurtinio įvykio. 

Būtina įvertinti, kiek vaiko pasakojimas galimai realistiškas, ar vaiko nurodomos aplinkybės, faktai atitinka sužalojimų turinį, sunkumą (pavyzdžiui, ant vaiko rankos matoma suaugusio asmens plaštakos dydžio mėlynė, o vaikas sako, kad jam per ranką sudavė penkiametis brolis). 

Svarstyti apie vaiko patiriamą smurtą galima, kai vaiko sužalojimai yra neįprasti, jo pasakojimas atrodo neįtikinamas. 

SVARBU PRISIMINTI, kad smurtą patyrę vaikai dažnai neprisipažįsta, kas ir kaip prieš juos smurtavo, dėl įvairių priežasčių: 

• Galvoja (ar yra įtikinti), kad yra patys kalti dėl tokio elgesio su jais.
• Nori būti ištikimi savo smurtautojui.
• Bijo smurto atskleidimo pasekmių ar panašiai. 

Skubiai reikia pasirūpinti, kai:

• Kyla akivaizdus pavojus vaikų fizinei, psichinei sveikatai. 
• Nėra maisto, badaujama.
• Nesaugu dėl higienos stokos (pavyzdžiui, nėra geriamo vandens).
• Dėl psichikos sveikatos sutrikimų paūmėjimų vaiko tėvai ar globėjai nėra pajėgūs pasirūpinti vaiko fiziniais, psichologiniais, socialiniais poreikiais.
• Yra tikimybė, kad vaiko tėvai ar globėjai, vartojantys alkoholį, narkotikus ir apsvaigę nuo jų, artimiausiu metu nesiliaus to daryti.

Informacija parengta pagal Rekomendacijas mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-625

Abejojate, ar teisingai elgiatės?

Jei turite neaiškumų ar norite pasikonsultuoti dėl konkretaus vaiko teisių pažeidimo, susijusio su įvykusiu smurtu įstaigoje ar organizacijoje, galite pasikonsultuoti paskambinę į Vaiko teisių liniją, telefono numeriu 8 800 10 800. Šios linijos pagalba vaikai ir suaugusieji gali pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

Kur ieškoti pagalbos, jei pastebėjau smurtą?

• Policijai Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 (visą parą).
• Vaiko teisių linijai telefono numeriu 8 800 10 800 arba el. paštu [email protected]. Linijos konsultantų darbo laikas: I–IV 8.00–19 val.; V 8–18 val.
• Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo nuo 8 val. iki 15.45 val.). Skyrių kontaktiniai duomenys: https://vaikoteises.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai-1-1/teritoriniai-skyriai  

Jei tapote smurto artimoje aplinkoje liudininkais ar gyvenate aplinkoje, kurioje smurtaujama prieš jus ar prieš jūsų artimuosius, kreipkitės į Specializuotos pagalbos centrus, kuriuose jums bus suteikta pagalba. Pagalbos centrų sąrašas.