Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos)

Siekdama, kad savivaldos atstovams būtų lengviau vykdyti savo funkcijas, ministerija parengė atmintinę seniūnams, kuria siūlo naudotis kasdieniame darbe. 

Puslapio skyrelių sąrašas:

• Kas yra laikoma bendrai gyvenančiais asmenimis?
• Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?
• Kam yra taikomas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas?
• Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?
• Kada bendrai gyvenantys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų karšto vandens išlaidų kompensacijas?
• Koks socialinės pašalpos dydis?
• Koks kompensacijų dydis?
• Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų, kokius dokumentus pateikti?
• Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?
• Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?
• Kaip apskaičiuojamos vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti?
• Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?
• Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?
• Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė?
• Turto vertės normatyvas
• Nekilnojamojo turto normatyvai
• Žemės sklypo normatyvai
• Kokiais kitais atvejais gali būti skiriama piniginė socialinė parama? 
• Valstybės parama apmokant kreditą ir palūkanas
• Piniginės socialinės paramos teikimas vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją
• Kam galima apskųsti savivaldybės sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo?
• Teisės aktai

Nepasiturintiems bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama piniginė socialinė parama:

1. socialinė pašalpa;
2. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Kas yra laikoma bendrai gyvenančiais asmenimis?

Bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.

Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) arba dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, o kai švietimo įstaigose nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tais pačiais kalendoriniais metais baigę bendrojo ugdymo programą ir įstoję mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoti į aukštąją mokyklą, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigose prasideda mokslo ar studijų metai.

Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi.

Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?

Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.

Kam yra taikomas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas?

 Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims:

1) Lietuvos Respublikos piliečiams;

2) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;

3) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas;

4) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga;

5) Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Šių valstybių piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas.

Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:
1. nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo(prašymams, pateiktiems 2023 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau, skiriant piniginę socialinę paramą, vėl pradedamas vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas);
2. pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 193,6 Eur) (toliau – VRP);

3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko, kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
• savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
• nedirba, nes:
• mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;
• yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. -darbingumo) lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;
• yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –  Užimtumo tarnyba) ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
• vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;
• asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse  nustatytos  priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;
• yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
• vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
• turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
• vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu; augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius);
• vienas iš senelių prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai šiam seneliui suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Kai kuriems asmenims taikomos papildomos sąlygos:
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į socialinę pašalpą turi:

• kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;
• tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.
• Asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau - kompensacijos)?

Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:

1. bendrai gyvenančių asmenų / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo (prašymams, pateiktiems 2023 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau, skiriant piniginę socialinę paramą, vėl pradedamas vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas);
2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų sąlygų;
3. įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

1.būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui;

2. geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;
3. karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų.

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

Koks socialinės pašalpos dydis?

1. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:

1) skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 246,4 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;

2) skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 211,2 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;

3) skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 193,6 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant visus laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu dėl socialinės pašalpos asmuo kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinio jos gavimo laikotarpio, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, už kurį mokama socialinė pašalpa, pirmos dienos.

 2. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

• pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 193,6 Eur) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį; 
• antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 90 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
• trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

3. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, jeigu:

• vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
• iki įsidarbinimo asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
• bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
• prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

Papildomai socialinė pašalpa skiriama ir mokama už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 12 dirbtų mėnesių, ir jos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

     1) pirmą-trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 100 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

     2) ketvirtą-šeštą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 80 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

     3) septintą-dvyliktą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

4. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims, išskyrus žemiau nurodytus atvejus, socialinės pašalpos dydis yra mažinamas:

• gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – 20 procentų;
• gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – 30 procentų;
• gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – 40 procentų;
• gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – 50 procentų;
• gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – 50 procentų sumažinta socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma, kol asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

 Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinimas esant bent vienam iš šių atvejų, kai jie:

• nedirba dėl priežasčių, nurodytų įstatyme;
• socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
• Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje.

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.

Koks kompensacijų dydis?

Bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui kompensuojama:
• išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui;

• išlaidų už geriamojo vandens kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
• išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo. 

 Kur kreiptis dėl pašalpos ir kompensacijų?

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi ir neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją.

Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuo nuomojamas būstas, administraciją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, piniginės socialinės paramos mokėjimas pratęsiamas be atskiro prašymo skirti piniginę socialinę paramą, jeigu asmuo (šeima) turi teisę į šią paramą, tačiau ne ilgiau negu iki mėnesio, kurį šalyje atšaukiama ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas arba sueina jų paskelbimo terminai, pabaigos.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:
1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

2. Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
3. Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
4. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?

1. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas – paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.

2. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, o jeigu dėl kompensacijų kreipiamasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio ar vėliau arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui ir jos gali būti grąžinamos nuo šildymo sezono pradžios, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.

3. Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.
4. Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.

Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

 Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančiu asmenų / asmens pajamas įskaitomos šios bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
• pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
• autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
• pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos (toliau - pensijos priemoka) ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos;
• dividendai;
• palūkanos;
• individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
• individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas) bei 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);

• pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitą, viršijanti 1750 Eur per einamuosius kalendorinius metus;
• išmokos žemės ūkio veiklai;
• piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
• išmokos, mokamos pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
• socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, socialinę paramą, skiriamą kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais ir mokamą iš savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: vienišo asmens išmokas, mokamas pagal Vienišo asmens išmokos įstatymą; transporto išlaidų kompensacijas asmenims su negalia; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, vaiko laikinosios priežiūros išmoką, mokamus pagal Išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą);
• išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
• išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
• ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
• turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją), išskyrus draudimo išmokas, mokamas pagal turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartis patirtiems nuostoliams atlyginti;
• turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
• pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
• loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
• visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);
• gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
• gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis); 

• nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokama pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

• darbo paieškos išmoka, mokama pagal pagal Užimtumo įstatymą.

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma dalis pajamų, gautų pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir pajamų, gautų vykdant individualią veiklą, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų:

• 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;
• 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
• 30 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
• 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
• 40 procentų – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).

Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos.

Skiriant socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa, taip pat papildomai mokama socialinė pašalpa, ir kompensacijos.

Skiriant kompensacijas, socialinė pašalpa, išskyrus papildomai mokamą socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o kompensacijos – neįskaitomos.

Kaip apskaičiuojamos vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti?

1.Pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:
• pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas;
• pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.

Minėta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos.

2.Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas:
• Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų bendrai gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims, arba pagal gyvenamąją vietą deklaravusio ar būstą nuomojančio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.
• Socialinę pašalpą gaunantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį, ir skiriamos paskirtos socialinės pašalpos laikotarpiui.
• Jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ar būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos bendrai gyvenančių asmenų grupės šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių VRP dydį.
• Jeigu viena iš būste gyvenančių bendrai gyvenančių asmenų grupių /asmenų, už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena iš šių bendrai gyvenančių asmenų grupių / asmenų.

Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?

1. Naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

• 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;
• 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;
• 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui;
• 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

 2. Karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

• 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

3. Geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

• kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
- 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;

• kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys:
- 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

Skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas, į turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų /asmens nuosavybės teise turimas turtas (prašymams, pateiktiems 2023 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau, skiriant piniginę socialinę paramą, vėl pradedamas vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas):

• statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;
• privalomos registruoti transporto priemonės;
• privaloma registruoti žemės ūkio technika;
• žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
• gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1160 Eur;
• akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 580 Eur;
• meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 580 Eur;
• piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 Eur, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
• gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 Eur, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
• kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 Eur;
• valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

Į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.

Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė?

(prašymams, pateiktiems 2023 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau, skiriant piniginę socialinę paramą, vėl pradedamas vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas)

Savo turimą turtą pareiškėjas pirmiausia turi nurodyti prašyme-paraiškoje.

Viso turimo turto vertė apskaičiuojama savivaldybėje sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 1160 Eur), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo, turi būti apskaičiuota ne tik nuosavybes teise turimo turto vidutinė rinkos vertė, bet ir šio turto normatyvinė vertė, kurią neviršijus nepasiturintiems gyventojams gali būti skiriama piniginė socialinė parama. Bendras turto vertės normatyvas tai rodiklis, kuriuo remiamasi nustatant asmens teisę į piniginę socialinę paramą ir su kuriuo lyginama faktiškai turimo turto vertė.

Kaip nustatomas turto vertės normatyvas?

(prašymams, pateiktiems 2023 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau, skiriant piniginę socialinę paramą, vėl pradedamas vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas)

• kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.
• kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.
• Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes.
• Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.
• Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą. 

Kokio dydžio yra nekilnojamojo turto normatyvai?

(prašymams, pateiktiems 2023 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau, skiriant piniginę socialinę paramą, vėl pradedamas vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas)

Būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Kokios dydžio yra žemės sklypų normatyvai?

(prašymams, pateiktiems 2023 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau, skiriant piniginę socialinę paramą, vėl pradedamas vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas)

Žemės sklypo normatyvai bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

• kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės:
• miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
• žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;
• žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 6 hektarai.

Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.
Jei bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.

Kokiais kitais atvejais gali būti skiriama piniginė socialinė parama?

Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybei suteikta teisė:

• skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 193,6 Eur), tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka įstatyme nustatyto reikalavimo;
• skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka įstatymo nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų;
• skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta įstatyme, naudingojo būsto ploto normatyvą;
• skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
• skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu esant ginčui, atskirai;
• skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 VRP dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 193,6 Eur) arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 VRP dydžio, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už 1,45 euro ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka nustatytą reikalavimą: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;  penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio. 
• skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;
• skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas, kuris kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, nedalyvauja svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, nedalyvauja įgyvendinant šį projektą;
• skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama, nes vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį buvo skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
• skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).

Kita socialinė parama

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Socialinė parama skiriama skurdo, benamystės, ligos, negalios, stichinės nelaimės ir kitais atvejais. Paramos dydį bei skyrimo tvarką nustato savivaldybės.  

Valstybės parama apmokant kreditą ir palūkanas

Bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą šildymo ir nešildymo sezono metu, jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jei jie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatoma taikant būsto naudingąjį plotą, bet ne didesnį už Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą. Nustatant teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą šildymo ir nešildymo sezono metu, vadovaujamasi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamais vidutiniais energijos ar kuro sąnaudų normatyvais, esant standartinėms (nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainomis, galiojančiomis tą mėnesį, kurį šeima ar vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo. 

Kreditas ir palūkanos apmokamos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį juos pervedant bendrojo naudojimo objektų valdytojui teisės aktų nustatyta tvarka.

Piniginės socialinės paramos teikimas vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją

1. Nuo 2015 m. sausio 1 d. visos 60 savivaldybių piniginę socialinę paramą (ir socialinę pašalpą, ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas) teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją.
2. Vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, piniginė socialinė parama (ir socialinė pašalpa, ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos) teikiama vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – PSP įstatymas) nustatytais piniginės socialinės paramos teikimo principais.
3. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato:

• piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką;
• pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais PSP įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu nustatytas normatyvas; kompensuojamos įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; 
• bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.

Kam galima apskųsti savivaldybės sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo?

Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (administracinių ginčų komisijai, administraciniam teismui).

Daugiau informacijos apie piniginę socialinę paramą rasite:

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. A1-369/1K-174 „Dėl Nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. D1-174/A1-116 „Dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. A1-255 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Teisės aktų paieškos sistema