Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos)

Puslapio skyrelių sąrašas:

• Kas yra laikoma bendrai gyvenančiais asmenimis?
• Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?
• Kam yra taikomas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas?
• Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?
• Kada bendrai gyvenantys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų karšto vandens išlaidų kompensacijas?
• Koks socialinės pašalpos dydis?
• Koks kompensacijų dydis?
• Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų, kokius dokumentus pateikti?
• Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?
• Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?
• Kaip apskaičiuojamos vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti?
• Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?
• Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?
• Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė?
• Turto vertės normatyvas
• Nekilnojamojo turto normatyvai
• Žemės sklypo normatyvai
• Kokiais kitais atvejais gali būti skiriama piniginė socialinė parama? 
• Valstybės parama apmokant kreditą ir palūkanas
• Piniginės socialinės paramos teikimas vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją
• Kam galima apskųsti savivaldybės sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo?
• Teisės aktai

Nepasiturintiems bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama piniginė socialinė parama:

1. socialinė pašalpa;
2. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Kas yra laikoma bendrai gyvenančiais asmenimis?

Bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai, asmenys, įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų (įskaitant santuoką, įregistruotą partnerystę nutraukusius asmenis) ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; nesudarę santuokos ar neįregistravę partnerystės ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai asmenys ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.

Bendrai gyvenančiais asmenimis taip pat laikomi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) arba dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, nesudarę santuokos ar neįregistravę partnerystės ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus) (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu), taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, o kai nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tais pačiais kalendoriniais metais baigę bendrojo ugdymo programą ir įstoję mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoti į aukštąją mokyklą (išskyrus klausytojus), bendrai gyvenančiais asmenimis laikomi ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki mokslo ar studijų metų pradžios.

Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi.

Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?

Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kurie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės įstatymų nustatyta tvarka, taip pat susituokę, tačiau teismo sprendimu arba notaro patvirtinta sutartimi gyvenantys skyrium ir neturintys vaikų (įvaikių) arba jų turintys, tačiau teismo sprendimu vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu, nutraukus įregistruotą partnerystę, – su kitu partneriu.

Kam yra taikomas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas?

 Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims:

1) Lietuvos Respublikos piliečiams;

2) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;

3) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas;

4) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga;

5) Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje arba kurie įgijo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 22¹ straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju. Šių valstybių piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas.

Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:
1. nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo. Jeigu nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, nustatant teisę į socialinę pašalpą, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas;
2.  pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 256,3 Eur) (toliau – VRP);

3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• vyresni kaip 18 metų asmenys dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka) ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, jiems apskaičiuojamas darbo užmokestis yra ne mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
• savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
• nedirba, nes:
• mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus), įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą,  laikotarpį), kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;
• asmenys yra pripažinti netekusiais 60 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) ir gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus našlių ar našlaičių pensijas, arba yra kreipęsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos, taip pat asmenims paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas;
• asmenys yra sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių ir gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus našlių ar našlaičių pensijas, arba yra kreipęsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos, taip pat asmenims paskirta išankstinė senatvės pensija arba šalpos kompensacija; 
• yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
• vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos) arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju; 
• asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse  nustatytos  priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;
• yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
• vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), bet ne ilgiau, negu Švietimo įstatyme nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) lankyti švietimo įstaigą ir ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad pagal tėvų ar globėjų ir (ar) vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) gyvenamąją vietą švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, nėra vietų arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne ilgiau, negu Švietimo įstatyme nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus atvejį, kai vienas iš tėvų ar globėjų augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), kuriems skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas; 
• turimas vienintelis iš tėvų ar globėjų arba vienas iš tėvų ar globėjų, kai kitas dėl ligos, negalios, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), bet ne ilgiau, negu Švietimo įstatyme nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) lankyti švietimo įstaigą ir ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, ir vykdo žemės ūkio veiklą naudodamas bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų, išskyrus atvejį, kai vienas iš tėvų ar globėjų augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), kuriam (kuriems) skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas; vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba arba yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; ; jam (jiems) yra nustatytas neįgalumo lygis; nėštumo metu; augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius);
• vienas iš senelių arba buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų) prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti.

Kai kuriems asmenims taikomos papildomos sąlygos:
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesudarę santuokos ar neįregistravę partnerystės asmenys ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į socialinę pašalpą turi:

• jeigu yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą (įskaitant atvejus, kai teismas sutarties dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) materialinio išlaikymo nepatvirtina arba išlaikymo šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) nepriteisia;
• mediacijos dėl tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo laikotarpiu arba tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu;
• jeigu augina vaiką (vaikus), kuris (kurie) gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą.

Asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai), išskyrus 12 mėnesių nuo kreipimosi skirti piniginę socialinę paramą pirmos dienos laikotarpį, per kurį šie asmenys privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau - kompensacijos)?

Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:

1. bendrai gyvenančių asmenų / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo . Jeigu nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, nustatant teisę į kompensacijas, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį kompensacijos buvo paskirtos, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas;
2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų sąlygų;

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

1. būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 466 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 699 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui;

2. geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;
3. karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų.

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

Koks socialinės pašalpos dydis?

1. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:

1) skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 326,2Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;

2) skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 279,6 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;

3) skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 256,3 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant visus laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu dėl socialinės pašalpos asmuo kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinio jos gavimo laikotarpio, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, už kurį mokama socialinė pašalpa, pirmos dienos.

 2. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

• pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 256,3 Eur) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį; 
• antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 90 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
• trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

3. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui įsidarbinus papildomai skiriama socialinė pašalpa, jeigu:

• vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu Darbo kodekso 112 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbo laiko trukmę arba Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
• iki įsidarbinimo asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 3 mėnesius iš eilės, išskyrus nustatytas išimtis, ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
• bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
• prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

Reikalavimas iki įsidarbinimo būti registruotiems Užimtumo tarnyboje netaikomas:

• asmenims, pripažintiems netekusiais 60 procentų ar daugiau dalyvumo;
• asmenims, kurie mokosi ar studijuoja;
• asmenims, kurie slaugo (slaugė) ar prižiūri (prižiūrėjo) kitą šeimos narį, turintį negalią arba yra paskirti asmens, pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje  globėju ar rūpintoju; 
• nėščioms moterims;
• asmenims, turintiems šeiminių įsipareigojimų – auginantiems vaikus iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką, nelankantį švietimo įstaigos vaiką dėl to, kad švietimo įstaigose nėra vietų arba savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, kai asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos; turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, negalios, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko, augina vaiką ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų ;
• atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Papildomai socialinė pašalpa skiriama ir mokama už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 12 dirbtų mėnesių, ir jos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

    1) pirmą-šeštą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 100 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

    2) septintą-dvyliktą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

4. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims, išskyrus žemiau nurodytus atvejus, socialinės pašalpos dydis yra mažinamas:

• gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – 20 procentų;
• gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 25 mėnesių iki 36 mėnesių – 30 procentų;
• gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 37 mėnesių iki 48 mėnesių – 40 procentų;
• gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 49 mėnesių iki 60 mėnesių – 50 procentų;
• gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – 50 procentų sumažinta socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma, kol asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės institucijos  parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

 Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinimas esant bent vienam iš šių atvejų, kai jie:

• nedirba dėl priežasčių, nurodytų įstatyme;
• socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
• Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės institucijos  parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose.

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa, neskaičiuojant mėnesių, kai socialinės pašalpos dydis nebuvo mažinamas aukščiau nurodytais atvejais. 

Jeigu asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, taip pat jeigu dėl socialinės pašalpos jie kreipėsi praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo paskutinio jos gavimo laikotarpio, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.

Koks kompensacijų dydis?

Bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui kompensuojama:
• išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 466 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui;

• išlaidų už geriamojo vandens kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
• išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo. 

 Kur kreiptis dėl pašalpos ir kompensacijų?

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi ir neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją.

Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuo nuomojamas būstas, administraciją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, piniginės socialinės paramos mokėjimas pratęsiamas be atskiro prašymo skirti piniginę socialinę paramą, jeigu asmuo (šeima) turi teisę į šią paramą, tačiau ne ilgiau negu iki mėnesio, kurį šalyje atšaukiama ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas arba sueina jų paskelbimo terminai, pabaigos.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:
1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

2. Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
3. Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
4. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?

1. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas – paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.

2. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, o jeigu dėl kompensacijų kreipiamasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio ar vėliau arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui ir jos gali būti grąžinamos nuo šildymo sezono pradžios, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.

3. Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.
4. Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.

Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

 Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančiu asmenų / asmens pajamas įskaitomos šios bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:• pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
• autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
• pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės, negalios, netekto darbingumo arba invalidumo pensijų priemokos (toliau - pensijos priemoka) ir (ar) pensijų išmokos (įskaitant pensijų anuitetą, vienkartinę pensijų išmoką, periodines pensijų išmokas), išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą (t. y., kai asmeniui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti; kai asmuo serga sunkia liga, nurodyta Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąraše; kai asmeniui nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas), šalpos išmokos, išskyrus šalpos negalios pensiją, mokamą asmenims, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
• dividendai;
• palūkanos;
• individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
• individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas) bei 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
• pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitą, viršijanti 1/4 metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte, per einamuosius kalendorinius metus sumą;
• išmokos žemės ūkio veiklai;
• piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
• išmokos, mokamos pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
• socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, socialinę paramą, skiriamą kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais ir mokamą iš savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: vienišo asmens išmoką, mokamą pagal Vienišo asmens išmokos įstatymą; transporto išlaidų kompensacijas asmenims su negalia; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, vaiko laikinosios priežiūros išmoką, mokamus pagal Išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos), lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);
• išeitinė išmoka, išmokama nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams;
• ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
• turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę ar periodinę netekto dalyvumo kompensaciją (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vienkartinę ar periodinę netekto darbingumo kompensaciją) kompensaciją), išskyrus draudimo išmokas, mokamas pagal turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartis patirtiems nuostoliams atlyginti;
• turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
• pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
• loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
• visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir profesinių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis, taip pat pakartotinai studijuojančius doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotės, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėse);
• gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
• gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis); 
• nedarbo socialinio draudimo išmoka, dalinio darbo išmoka, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
• ilgalaikio darbo išmoka, išmokos iš Garantinio fondo, mokamos pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą;
• išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą.

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma dalis gaunamo darbo užmokesčio ir pajamų, gautų iš individualios veiklos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos ir dalinio darbo išmokos, mokamų pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, dalis išeitinės išmokos, išmokamos nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams, bei dalis ilgalaikio darbo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą:

• 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;
• 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
• 30 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
• 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
• 40 procentų – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).

Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos.

Skiriant socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa, taip pat papildomai mokama socialinė pašalpa, ir kompensacijos.

Skiriant kompensacijas, socialinė pašalpa, išskyrus papildomai mokamą socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o kompensacijos – neįskaitomos.

Kaip apskaičiuojamos vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti?

1.Pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:
• pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas;
• pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams, ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.

Minėta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos.

2.Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas:
• Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų bendrai gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims, arba pagal gyvenamąją vietą deklaravusio ar būstą nuomojančio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.
• Socialinę pašalpą gaunantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį, ir skiriamos paskirtos socialinės pašalpos laikotarpiui.
• Jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ar būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos bendrai gyvenančių asmenų grupės šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių VRP dydį.
• Jeigu viena iš būste gyvenančių bendrai gyvenančių asmenų grupių /asmenų, už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena iš šių bendrai gyvenančių asmenų grupių / asmenų.

Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?

1. Naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

• 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;
• 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;
• 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui;
• 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

 2. Karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

• 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

3. Geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

• kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
- 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;

• kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys:
- 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

Skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas, į turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų /asmens nuosavybės teise turimas turtas (bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertinimas grąžintas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.):

• statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;
• privalomos registruoti transporto priemonės;
• privaloma registruoti žemės ūkio technika;
• žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
• gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 20 VRP;
• akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 10 VRP;
• meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 10 VRP;
• piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 10 VRP, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą, taip pat Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą (t. y., kai asmeniui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti; kai asmuo serga sunkia liga, nurodyta Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąraše; kai asmeniui nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas);
• gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 10 VRP, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
• kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 10 VRP;
• valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

Į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos. Ši nuostata netaikoma, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį piniginė socialinė parama buvo teikiama, viršijo turto vertės normatyvą ir per 3 mėnesius nuo mėnesio į teisę gauti piniginę socialinę paramą nustatymo pirmos dienos turtas ar jo dalis buvo perleista nuosavybėn kitam asmeniui ir šio turto vertė nenurodoma nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė.

Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė?

Savo turimą turtą pareiškėjas pirmiausia turi nurodyti prašyme-paraiškoje.

Viso turimo turto vertė apskaičiuojama sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 10 VRP), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašyme-paraiškoje nurodyto turto vertes.

Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo, turi būti apskaičiuota ne tik nuosavybes teise turimo turto vidutinė rinkos vertė, bet ir šio turto normatyvinė vertė, kurią neviršijus nepasiturintiems gyventojams gali būti skiriama piniginė socialinė parama. Bendras turto vertės normatyvas tai rodiklis, kuriuo remiamasi nustatant asmens teisę į piniginę socialinę paramą ir su kuriuo lyginama faktiškai turimo turto vertė.

Kaip nustatomas turto vertės normatyvas?

• kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.
• kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.
• Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes.
• Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 VRP dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.
• Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant  30 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 20 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 VRP dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą. 

 Jei bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.

Kokio dydžio yra nekilnojamojo turto normatyvai?

Būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui:

• jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose, – 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui;
• jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose, – 90 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems būsto, taikomas 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui būsto ploto normatyvas.

Kokios dydžio yra žemės sklypų normatyvai?

Žemės sklypo normatyvai bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

• kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės:
• miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
• žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;
• žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 6 hektarai.

Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.

Kokiais kitais atvejais gali būti skiriama piniginė socialinė parama?

Savivaldybei suteikta teisė išimties tvarka:

• skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 256,3 Eur), tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų;
• skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka įstatymo nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų;
• skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta įstatyme, naudingojo būsto ploto normatyvą;
• skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
• skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, reguliuojančių šeimos santykius, nustatyta tvarka nagrinėjamas pateiktas prašymas dėl santuokos ar įregistruotos partnerystės nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (įskaitant atvejus, kai bylos nagrinėjimo metu yra ginčas), taip pat privalomosios mediacijos laikotarpiu;
• skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 256,3 Eur) arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 VRP dydžio (2026 m. - 128,15 Eur), arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už 1,45 Eur: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų VRP dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų VRP dydžio;  penkiems ir daugiau – 70 procentų VRP dydžio. 
• skirti kompensacijas vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;
• skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas, kuris kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, nedalyvavo svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir nedalyvauja įgyvendinant šį projektą;
• skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama, nes vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (išskyrus įsidarbinimo atvejį) arba registracija Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jiems buvo nutraukta ir pakartotinai Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje yra įsiregistravę trumpiau kaip 3 mėnesius;
• skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą ae jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (iškyrus klausytojus) (įskaitant asmenis akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą laikotarpiu), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).

Kita socialinė parama

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Paramos dydį bei skyrimo tvarką nustato savivaldybės.  

Valstybės parama apmokant kreditą ir palūkanas

Bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą šildymo ir nešildymo sezono metu, jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jei jie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatoma taikant būsto naudingąjį plotą, bet ne didesnį už Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą. Nustatant teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą šildymo ir nešildymo sezono metu, vadovaujamasi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamais vidutiniais energijos ar kuro sąnaudų normatyvais, esant standartinėms (nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainomis, galiojančiomis tą mėnesį, kurį šeima ar vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo. 

Kreditas ir palūkanos apmokamos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį juos pervedant bendrojo naudojimo objektų valdytojui teisės aktų nustatyta tvarka.

Piniginės socialinės paramos teikimas vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją

1. Piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, kompensacijas) teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją.
2. Vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa, kompensacijos) teikiama vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytais piniginės socialinės paramos teikimo principais.
3. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato:

• piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką;
• pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu nustatytas normatyvas; kompensuojamos įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; 
• bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.

Kam galima apskųsti savivaldybės sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo?

Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (administracinių ginčų komisijai, administraciniam teismui).

Daugiau informacijos apie piniginę socialinę paramą rasite:

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. A1-369/1K-174 „Dėl Nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. D1-174/A1-116 „Dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. A1-255 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Teisės aktų paieškos sistema