TDO

Tarptautinės darbo organizacijos konstitucija

Lietuva šiuo metu yra ratifikavusi 44 TDO konvencijas ir 2 protokolus  

• Ratifikuotos konvencijos lietuvių kalba
• Visos TDO konvencijos anglų kalba
• Visos TDO rekomendacijos anglų kalba
• Visi TDO protokolai anglų kalba
• Lietuvos ataskaitos apie ratifikuotų konvencijų taikymą 
• Lietuvos ataskaitos apie neratifikuotų konvencijų taikymą 
• Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo komentarai

Aktuali informacija

2026 m. birželio 1–12 d. vykusioje 114-oje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje priimti nutarimai:

• Priimta  TDO konvencija dėl deramo darbo platformų ekonomikoje (Nr. 193), kuri pirmą kartą pasauliniu mastu nustato darbo standartus platformų ekonomikoje siekiant pagerinti milijonų žmonių, užsidirbančių pragyvenimui per skaitmenines darbo platformas, darbo sąlygas. Konvencija įtvirtina nuostatas dėl tinkamo užimtumo statuso nustatymo, apmokėjimo už darbą, atsakingo automatizuotų sistemų ir algoritmų naudojimo, įskaitant skaidrumo reikalavimus ir galimybę peržiūrėti priimtus sprendimus, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo nutraukimo ir paskyros deaktyvavimo, asmens duomenų apsaugos ir privatumo, fundamentalių principų ir teisių darbe taikymo, socialinės apsaugos, apsaugos nuo smurto ir priekabiavimo, deramo darbo, migrantų apsaugos bei kitų sąlygų. Konvencija ragina valstybes nares užtikrinti, kad skaitmeninių platformų darbuotojai naudotųsi pagrindinėmis darbo teisėmis, įskaitant asociacijų laisvę ir kolektyvines derybas, apsaugą nuo diskriminacijos, vaikų darbo ir priverstinio darbo draudimą bei teisę į saugią ir sveiką darbo aplinką.
• Palyginus su ES direktyva dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo, kurią ES valstybės narės turi perkelti iki š. m. gruodžio 2 d., Konvencijos nuostatos yra bendresnio pobūdžio ir platesnės savo apimtimi (platesnė skaitmeninės darbo platformos apibrėžtis, po bendra skaitmeninės platformos darbuotojo sąvoka patenka ir savarankiškai dirbantys asmenys, numatytas lankstesnis modelis pripažįstant tiek darbuotojus, tiek savarankiškai dirbančius asmenis, dirbančius platformose, dalis nuostatų taikoma visiems dirbantiesiems vienodai nepaisant to, kaip jų užimtumo statusas (darbuotojas pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbantis) yra klasifikuojamas pagal nacionalinę teisę).

Kiti nutarimai:

• Priimta Rezoliucija dėl TDO pertvarkomosios darbotvarkės lyčių lygybei darbo pasaulyje, kurioje pabrėžiama, kad lyčių lygybė yra esminė žmogaus teisė, socialinio teisingumo sąlyga ir būtina prielaida tvariai, įtraukiai ekonominei plėtrai bei kokybiškam užimtumui. Nors pastaraisiais dešimtmečiais pasiekta pažanga didinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje, jų švietimo ir įgūdžių lygį, išlieka gilios struktūrinės nelygybės – moterys dažniau dirba mažiau apmokamuose sektoriuose, patiria atlygio atotrūkį, yra nepakankamai atstovaujamos vadovaujančiose pareigose ir dažniau dirba nesaugų ar neformalų darbą. Šias problemas stiprina socialiniai stereotipai, diskriminacinės normos, nevienodas neapmokamo priežiūros darbo pasiskirstymas, ribota socialinė apsauga ir smurtas bei priekabiavimas darbo aplinkoje. Rezoliucijoje pažymima, kad technologinės, demografinės ir aplinkos transformacijos gali sudaryti naujas galimybes lyčių lygybei, tačiau be kryptingų, duomenimis pagrįstų ir lyčiai jautrių politikos priemonių jos taip pat gali dar labiau didinti esamas nelygybes, ypač dėl skaitmeninės atskirties ir galimo šališkumo dirbtinio intelekto sistemose. Todėl akcentuojamas integruotas politikos požiūris, apimantis darbo rinkos, ekonomikos, socialinės apsaugos, švietimo, įgūdžių ugdymo ir priežiūros sistemų priemones. Ypatingas vaidmuo skiriamas socialiniam dialogui – darbdavių ir darbuotojų organizacijų dalyvavimas yra būtinas formuojant, įgyvendinant ir vertinant lygybės politiką. Svarbi išvadų dalis skirta tarptautinių darbo standartų svarbai, ypač nediskriminavimo ir vienodo atlygio konvencijoms, taip pat motinystės apsaugai, šeimos pareigų turintiems darbuotojams ir smurto bei priekabiavimo prevencijai. Pabrėžiama, kad teisinės priemonės turi būti papildytos praktinėmis politikomis, tokiomis kaip atlygio skaidrumas, objektyvus darbo vertinimas, gyvybingų darbo užmokesčių politika, lyčių požiūriu jautri darbuotojų sauga ir sveikata, taip pat veiksmingos skundų, prevencijos ir atsakomybės sistemos.Dokumente pabrėžiama, kad moterys dažniau dirba mažiau apmokamuose, nesaugesniuose ar neformaliuose darbuose, patiria didesnę diskriminacijos, smurto ir priekabiavimo riziką bei prisiima neproporcingai didelę neapmokamo priežiūros darbo naštą. Ypatingas dėmesys skiriamas moterims, susiduriančioms su tarpsąveikine diskriminacija dėl amžiaus, negalios, migracijos statuso, etninės kilmės ar kitų veiksnių. Didelis dėmesys skiriamas priežiūros ekonomikai ir darbo bei asmeninio gyvenimo derinimui – akcentuojamas būtinybė plėtoti prieinamas, kokybiškas priežiūros paslaugas, stiprinti socialinės apsaugos sistemas viso gyvenimo ciklo metu, užtikrinti atostogas vaikų priežiūrai ir skatinti vienodesnį priežiūros pareigų pasiskirstymą. Taip pat pabrėžiama lyčių lygybės integravimas į makroekonominę politiką, investicijas, verslo aplinką ir darbo rinkos reguliavimą, siekiant didinti moterų ekonominį savarankiškumą ir galimybes verslui. Rezoliucija valstybės narės, darbdavių ir darbuotojų organizacijos raginamos stiprinti teisinę bazę, institucinius gebėjimus ir praktinį politikų įgyvendinimą, skatinti kolektyvines derybas, plėtoti lyčiai jautrias strategijas, ypač sprendžiant neformalumo ir pereinamojo laikotarpio iššūkius, bei užtikrinti moterų atstovavimą sprendimų priėmime. Taip pat akcentuojamas duomenų, išskaidytų pagal lytį ir kitus veiksnius, rinkimo svarba, siekiant tiksliai vertinti pažangą ir formuoti veiksmingas politikos priemones. TDO kviečiama stiprinti savo lyderystę šioje srityje – integruoti lyčių lygybę į visas veiklos kryptis, teikti techninę pagalbą valstybėms, plėtoti tyrimus, skatinti gerosios praktikos mainus ir stiprinti bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.
• Priimta Rezoliucija dėl trečiosios periodinės diskusijos socialinio dialogo ir trišališkumo klausimais, kur pabrėžiama, kad darbo pasaulis sparčiai keičiasi dėl technologinių inovacijų, globalizacijos, klimato kaitos ir demografinių pokyčių, o šie procesai sukuria tiek naujų galimybių, tiek iššūkių darbuotojams, darbdaviams ir visuomenei. Šių išvadų tikslas – sustiprinti socialinio dialogo veiksmingumą, įtrauktį ir poveikį, kad jis būtų pagrindinė priemonė sprendžiant darbo pasaulio transformacijos iššūkius ir užtikrinant tvarią bei socialiai teisingą raidą. Socialinis dialogas ir trišališkumas įvardijami kaip pagrindiniai demokratinio darbo valdymo principai, leidžiantys užtikrinti socialinį teisingumą, tvarų ekonomikos augimą ir atsparumą krizėms. Pabrėžiama, kad veiksmingas socialinis dialogas turi būti grindžiamas asociacijų laisve, realiu kolektyvinių derybų teisių pripažinimu, nepriklausomomis ir reprezentatyviomis darbdavių bei darbuotojų organizacijomis, teisiniu tikrumu ir tarpusavio pasitikėjimu. Nors socialinio dialogo formos skiriasi priklausomai nuo nacionalinių aplinkybių, visais atvejais jis prisideda prie geresnio politikos formavimo, darbo rinkos stabilumo ir konfliktų prevencijos. Kolektyvinės derybos išskiriamos kaip esminis šio proceso elementas, o darbo vietų bendradarbiavimas – kaip svarbi priemonė užtikrinti saugias, produktyvias ir prie pokyčių prisitaikančias darbo sąlygas. Pažymima, kad socialinis dialogas jau reikšmingai prisidėjo prie darbo užmokesčio ir darbo sąlygų gerinimo, socialinės apsaugos stiprinimo, lyčių lygybės skatinimo, nelygybės mažinimo ir darbo rinkos reformų įgyvendinimo, taip pat prie efektyvesnio skaitmeninės ir žaliosios transformacijos valdymo. Tačiau kartu konstatuojama, kad daugelyje šalių išlieka rimti iššūkiai, įskaitant spaudimą asociacijų laisvei, silpnas darbo institucijas, ribotą socialinio dialogo veikimą neformalioje ekonomikoje ir kliūtis veiksmingam socialinių partnerių atstovavimui. TDO valstybės narės raginamos užtikrinti palankią teisinę ir institucinę aplinką socialiniam dialogui, ratifikuoti ir tinkamai įgyvendinti pagrindines TDO konvencijas, stiprinti kolektyvines derybas, saugoti socialinius partnerius nuo kišimosi ar diskriminacijos bei skirti pakankamus išteklius darbo administravimo, inspekcijos ir ginčų sprendimo sistemoms. Taip pat akcentuojama būtinybė stiprinti darbdavių ir darbuotojų organizacijų reprezentatyvumą, didinti moterų, jaunimo ir pažeidžiamų grupių dalyvavimą bei plėsti socialinio dialogo apimtį neformalioje ekonomikoje. TDO raginama stiprinti savo veiklą socialinio dialogo srityje – skatinti tarptautinių darbo standartų įgyvendinimą, plėsti techninę pagalbą ir mokymus, stiprinti socialinių partnerių gebėjimus, plėtoti tyrimus ir duomenų bazes, skatinti gerosios praktikos mainus bei užtikrinti nuoseklų socialinio dialogo integravimą į visas organizacijos veiklos sritis. Taip pat numatoma gerinti veiklos koordinavimą, užtikrinti pakankamą finansavimą ir stiprinti rezultatų stebėseną.