TDO

Tarptautinės darbo organizacijos konstitucija 

Lietuva šiuo metu yra ratifikavusi 44 TDO konvencijas ir 2 protokolus  

• Ratifikuotos konvencijos lietuvių kalba
• Visos TDO konvencijos anglų kalba
• Visos TDO rekomendacijos anglų kalba
• Visi TDO protokolai anglų kalba
• Lietuvos ataskaitos apie ratifikuotų konvencijų taikymą 
• Lietuvos ataskaitos apie neratifikuotų konvencijų taikymą 
• Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo komentarai

Aktualijos

Ruošiantis būsimai diskusijai dėl galimo darbo standartų dėl deramo darbo platformų ekonomikoje nustatymo pristatyta deramo darbo skaitmeninėse platformose ataskaita

Tarptautinis darbo biuras (toliau - Biuras) paruošė deramo darbo skaitmeninėse platformose ataskaitą. Biuro parengtoje ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie darbą platformose ir su juo susijusias taisykles bei praktiką iš viso pasaulio.

Biuro atlikta ir TDO Valdančiajai tarybai pristatyta norminė deramo darbo platformų ekonomikoje trūkumų analizė parodė, kad esamais tarptautiniais darbo standartais nepakankamai atsižvelgiama į kai kuriuos darbo platformose ypatumus. Pavyzdžiui, nustatytos spragos, susijusios su kai kurių standartų taikymu savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie sudaro didelę skaitmeninių platformų darbuotojų dalį pagal sutartis. Taip pat nustatytos kelios teminės spragos, įskaitant spragas, susijusias su algoritmų poveikiu darbo sąlygoms ir tarpvalstybiniu tam tikro darbo skaitmeninėse platformose pobūdžiu. Todėl reikia imtis norminių veiksmų, kad būtų pašalintos esamų tarptautinių darbo standartų spragos ir užtikrintas deramas darbas platformų ekonomikoje. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu turėti specialų standartą, kuriuo remiantis būtų galima remtis nacionalinėmis iniciatyvomis ir jomis vadovautis.

Trumpa ataskaitos apžvalga:

• Ataskaitoje aptariamos esamos reguliavimo sistemos. Jame nagrinėjama, ar tarptautiniai darbo standartai darbui skaitmeninėse platformose, pabrėžiant sistemos svarbą numatyti galiojančiais TDO standartais, kartu nustatant esamas spragas;
• Ataskaitoje apžvelgiamos valstybių narių teisinės priemonės ir praktika bei nagrinėjama požiūrių į reguliavimo intervenciją įvairovė, pateikiamas aprašymas, kaip skirtingos šalys apibrėžia platformas ir platformų darbuotojus;
• Ataskaitoje pristatomos skaitmeninėse platformose dirbančių darbuotojų darbo apsaugos tendencijos, spragos ir atsirandanti teisėkūros praktika, nagrinėjamas socialinės apsaugos klausimas ir aptariami valstybių narių požiūriai į galimybę išplėsti socialinės apsaugos aprėptį platformose dirbantiems darbuotojams.
• Ataskaitoje nagrinėjamos valstybių narių taikomos atitikties ir vykdymo užtikrinimo priemonės,

Pagrindinės ataskaitoje pateiktos įžvalgos :

• Dėl mažesnių patekimo į rinką kliūčių darbas platformose gali būti užimtumo galimybių šaltinis, visų pirma kai kurioms grupėms, kurioms sunku patekti į darbo rinką. Daugeliui šių darbo vietų reikia mažo kapitalo investicijų, kai kuriais atvejais reikia tik išmaniojo telefono ir interneto ryšio;
•  Platformos taip pat gali turėti teigiamą poveikį neįgaliųjų užimtumo galimybėms, nes suteikia galimybių įgyti daugiau asmeninio savarankiškumo ir išvengti stigmatizacijos;
• Nors pripažįstama, kad esama deramo darbo problemų, darbas platformose taip pat buvo pristatytas kaip galimybė darbuotojams migrantams ir pabėgėliams;
• Darbas platformose kai kuriais atvejais gali suteikti vertingą lankstumą, visų pirma darbo valandų ir profesinio bei šeimos gyvenimo derinimo srityje. Kita vertus, TDO apžvalgoje taip akcentuojama, kad kai darbas platformose atitinka darbuotojo antrinį darbo užmokesčio šaltinį, kyla rizika, kad bus deklaruojamas tik jo pirminis pajamų šaltinis, todėl sumažės valdžios sektoriaus mokestinių pajamų surinkimas ir taip bus daromas poveikis darbo ir socialinės apsaugos sistemoms. Pavyzdžiui, ataskaitoje nurodoma, kad Prancūzijoje tik 15 proc. platformų darbuotojų teigė ketinantys pranešti apie praėjusių metų pajamas iš savo darbo platformose;
• Kai kuriais atvejais platformos gali suteikti žemos kvalifikacijos ir jaunų darbuotojų mokymo ir profesinio tobulėjimo galimybių ir suteikti jiems darbo patirties, dėl kurios technologijų sektoriuje galėtų būti sukurta aukštesnės kvalifikacijos darbo vietų;
• Darbas platformose gali suteikti žmonėms galimybę dirbti iš namų ir lengviau suderinti profesinį ir šeimos gyvenimą. Tyrimai rodo, kad moterys, galinčios dirbti namuose, yra pagrindinė priežastis dirbti interneto platformose, o viena iš keturių moterų, dirbančių platformose, turi jaunesnių nei 6 metų vaikų. Darbas platformose, kaip moterų profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo formulė gali prisidėti prie lyčių stereotipų ir nelygybės darbo rinkoje ir visuomenėje įsigalėjimo;
• Daugeliui darbuotojų jų darbas platformose papildo jų pirmines pajamas ir yra papildomas darbo užmokesčio šaltinis. Remiantis TDO ir Pasaulio banko skaičiavimais, tik apie 30 proc. interneto platformose dirbančių darbuotojų naudojasi šiomis platformomis kaip pagrindiniu pajamų šaltiniu. Tačiau apžvalgoje taip pat akcentuojama, kad didelė platformų darbuotojų valandinio darbo užmokesčio dalis yra mažesnė už vietos minimalųjį darbo užmokestį, bei kad platformų darbuotojų darbo užmokestis yra apie 60–80 proc. mažesnis nei žmonių, atliekančių panašias užduotis tradicinėje darbo rinkoje;
• Europos Sąjungoje platformų darbuotojų amžiaus vidurkis yra 33,9 metų, palyginti su 42,4 metų visų dirbančiųjų;
• Aukštesnio lygio išsilavinimą turinčių darbuotojų procentinė dalis platformose yra didesnė nei tradiciniuose sektoriuose;
• Akcentuojama, kad (su išimtimis kai kuriose platformų rūšyse) platformose daugiausia dirba vyrai, tik kas trečias šiose platformose dirbantis darbuotojas yra moteris. Kita vertus, Pasaulio banko tyrime nustatyta, kad tam tikrose profesijose moterys dažniau dalyvauja interneto platformose, palyginti su jų dalyvavimu analogiškuose darbuose neplatforminėje veikloje. Tai rodo, kad darbo platformose profesinė segregacija dažnai atitinka tradicinės darbo rinkos segregaciją. Be to, moterys, ypač besivystančiose šalyse, paprastai turi mažiau galimybių naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir įgūdžiais nei vyrai;
• Veiklos platformose atsekamumas, be kita ko, naudojant skaitmenines sutartis ir skaitmeninant sandorius turėtų būti esminis veiksnys skatinant deramą darbą ir užtikrinant reikalavimų laikymąsi.

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) į savo veiklos planą yra įtraukusi diskusiją dėl galimo standartų dėl deramo darbo platformų ekonomikoje nustatymo. Planuojama dviguba (pasikartojanti) diskusija šiuo klausimu – pirmas aptarimas vyktų 2025 m.  vyksiančios 113-osios Tarptautinės darbo konferencijos (ILC) metu, antras – atitinkamai 2026 m. vyksiančios ILC metu, po šių diskusijų būtų sprendžiama, ar reikalingas standartas ir jeigu taip, tai koks jis turėtų būti – konvencija, rekomendacija, konvencija, papildyta rekomendacija arba konvencija, apimanti nuostatas, kurios būtų privalomos ir nuostatas, kurioms būtų teikiamos gairės.

Apžvalgos medžiagą anglų kalba bei kitomis oficialiomis TDO kalbomis (prancūzų, vokiečių, ispanų, rusų, arabų ir kinų) galima atsisiųsti iš TDO internetinės svetainės.

Tarptautinės darbo organizacijos strategija dėl teisės į kolektyvines derybas skatinimo ir įgyvendinimo

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Valdymo Taryba – tai vykdomoji TDO institucija, kuri priima sprendimus dėl tolesnės TDO politikos, svarsto TDO konferencijos darbotvarkę, svarsto ir teikia parengtą TDO biudžetą TDO konferencijai, renka generalinį direktorių, stebi, kaip priimami standartai. Lietuva 2021–2024 m. kadencijos metu yra išrinkta TDO Valdymo tarybos pakaitine nare.

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Valdymo Taryba 349-osios sesijos, kuri vyko  2023m. spalio – lapkričio mėn. metu  patvirtino integruotą TDO strategiją dėl teisės į kolektyvines derybas skatinimo ir įgyvendinimo. Su strategijos tekstu galima susipažinti čia .

Strategijoje akcentuojama būtinybė tęsti ir stiprinti teisės į kolektyvines derybas skatinimą ir įgyvendinimą, kaip kad nurodyta Konvencijose Nr. 98 ir 154, pabrėžiamas glaudus ryšys tarp kolektyvinių derybų ir asociacijos laisvės, kaip nurodyta Konvencijose Nr. 87 ir 98.  Strategija apima darbuotojų ir darbdavių organizacijas, kurios turi teisę į kolektyvinį derybų procesą, kaip tai yra apibrėžta tarptautinėse darbo normose. Ji apima ir pažeidžiamų darbuotojų grupes, tokias kaip migrantai, neoficialiosios ekonomikos darbuotojai ir namų ūkio darbuotojai, - t.y. tuos, kurie vis dar susiduria su dideliais iššūkiais siekdami efektyviai įgyvendinti kolektyvinių derybų teisę. Kadangi vyriausybės atlieka esminį vaidmenį teisinėje ir institucinėje kolektyvinių derybų aplinkoje, strategija apima ir jas kaip pagrindinius dalyvius, naudos gavėjus bei šios strategijos įgyvendintojus. Strategijoje apibrėžta ir Tarptautinio darbo biuro vaidmuo šios strategijos įgyvendinime. Ši strategija pabrėžia kolektyvinių derybų svarbą nustatant darbo sąlygas, pritaikytas nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant krizės laikotarpius. TDO nesiekia vieno derybų modelio, o skatina nuoseklią savanoriškų kolektyvinių derybų apimties ir padengimo plėtrą nacionalinėmis aplinkybėmis, kaip tai numatyta Konvencijoje Nr.154. Derybų rezultatai, kurie paverčiami privalomais susitarimais, atlieka esminį vaidmenį darbo rinkos valdyme.  Ši strategija akcentuoja lygybės tarp lyčių skatinimą ir kolektyvinių derybų vaidmenį mažinant atlygio skirtumus tarp lyčių. Ji taip pat turėtų padėti pritraukti daugiašalių sistemų dėmesį į kolektyvinių derybų, kaip svarbios socialinio dialogo dalies, svarbą siekiant JT Darnaus vystymosi tikslų (DVT) įskaitant, bet neapsiribojant, 8-ajį DVT tikslą. Strategijoje apibrėžiamos pagrindinės veiklos sritys, siekiant sustiprinti suinteresuotųjų subjektų gebėjimą skatinti arba dalyvauti veiksmingesniuose ir įtrauktiniuose derybų procesuose. Joje numastyta visapusiška ir koordinuota parama vyriausybėms ir darbdavių bei darbuotojų organizacijoms, siekiant įgyvendinti ratifikuotas konvencijas ir 1998 m. TDO Deklaraciją dėl pagrindinių darbuotojų teisių ir principų, kaip tai buvo pakeista 2022 m. Joje taip pat skatinamos pastangos įtraukti kolektyvines derybas į visas organizacijos veiklos sritis.

Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas 2024–2030 m.

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO)  Valdymo Taryba  349-osios sesijos metu taip pat patvirtino Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą 2024–2030 m. Su dokumentu galima susipažinti čia .

Strategijos tikslas :

1. palaipsniui įgyvendinti pagrindinę teisę į saugią ir sveiką darbo aplinką visame pasaulyje ir prisidėti prie visuotinio žūčių, sužalojimų ir ligų darbe mažinimo, taip pat su tuo susijusių socialinių ir ekonominių išlaidų mažinimo ;
2. prisitaikyti prie pastarųjų laikų ir poreikių ir kad būtų atsižvelgiama į kintančio darbo pasaulio galimybes ir iššūkius bei pasaulinius iššūkius, pavyzdžiui, naujų technologijų, taikomų visiems sektoriams, naudojimą vykstant skaitmeninimui, biologinių pavojų ir naujų pandemijų keliamas grėsmes, taip pat grėsmes, kylančias dėl klimato kaitos ir ateityje kilsiančias grėsmes ;
3. atkreipti dėmesį į darbuotojų psichikos sveikatos svarbą sprendžiant darbo pasaulio problemas;

Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas 2024 – 2030 m.  laikotarpiu  suskirstytas į šias penkias veiksmų sritis:

1. tarptautiniai darbo standartai ir priemonės;
2. žinių tobulinimas ir sklaida;
3. sklaidos skatinimas, informuotumo didinimas ir propagavimas;
4. techninė pagalba ir parama TDO šalimas narėms;
5. daugiašalis bendradarbiavimas.

Tarptautinės darbo konferencijos 111-oje sesijoje priimti dokumentai

Tarptautinė darbo konferencija (toliau – Konferencija) – tai aukščiausias TDO valdymo organas, kuris svarsto ir priima TDO konvencijas ir rekomendacijas, sprendžia dėl naujų narių priėmimo, keičia TDO konstituciją, svarsto svarbiausius TDO bendros politikos ir ateities veiklos klausimus, renka TDO Valdymo tarybą ir tvirtina TDO biudžetą.

2023 m. birželio 5-16 d. Konferencijos 111-ojoje sesijoje priimti šie dokumentai:

• Saugios ir sveikos darbo aplinkos konvencija Nr. 191, konvencijos tekstą rasite čia ;
• Saugios ir sveikos darbo aplinkos rekomendacija Nr. 207, rekomendacijos tekstą rasite čia
• Kokybiškos pameistrystės rekomendacija  Nr. 208, rekomendacijos tekstą rasite čia .

                 2023 m. Saugios ir sveikos darbo aplinkos konvencija Nr. 191 (toliau -Konvencija Nr. 191) siekiama dalinai pakeisti galiojančius TDO darbuotojų saugos ir sveikatos standartus ir įtraukti saugią ir sveiką darbo aplinką į TDO pagrindinių principų ir teisių darbe sistemą. Nuoroda į saugią ir sveiką darbo aplinką kaip pagrindinį TDO principą įrašoma į šias TDO konvencijas: 1999 m. TDO Konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti Nr. 182; 2000 m. TDO Konvenciją dėl 1952 m. motinystės apsaugos konvencijos (su vėlesniais pakeitimais) Nr. 183; 2006 m. TDO Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje kodekso (su vėlesniais pakeitimais); 2006 m. TDO Konvenciją dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo skatinimo Nr. 187; 2007 m. TDO Konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje Nr. 188; 2011 m. Namų ūkio darbuotojų konvenciją Nr. 189; 2019 m. TDO Konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190; 1930 m. TDO Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolą.

                 2023 m. Saugios ir sveikos darbo aplinkos rekomendacija Nr. 207 buvo patvirtinti 2002 m. TDO Kooperatyvų skatinimo rekomendacijos Nr. 193, 2004 m. TDO Žmogiškųjų išteklių plėtros rekomendacijos Nr. 195, 2006 m. TDO Rekomendacijos dėl darbo santykių Nr. 198, 2010 m. TDO Rekomendacijos dėl ŽIV ir AIDS Nr. 200, 2012 m. TDO Rekomendacijos dėl socialinės apsaugos lygių Nr. 202, 2015 m. TDO Rekomendacijos dėl perėjimo nuo neoficialios prie formalios ekonomikos Nr. 204 ir 2017 m. TDO Rekomendacijos dėl užimtumo ir deramo darbo siekiant taikos ir atsparumo Nr. 205 pakeitimai. Pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir susiję su TDO sprendimų įtraukti saugią ir sveiką darbo aplinką prie pagrindinių TDO principų.

                 2023 m. Kokybiškos pameistrystės rekomendacijoje Nr. 208 nustatomi principai ir gairės, kaip skatinti ir užtikrinti kokybišką pameistrystę kaip svarbią mokymosi darbo vietoje formą. Rekomendacijoje pateikiamos sąvokų „pameistrystė“, „tarpininkas“, „išankstinės pameistrystės programa“ ir „ankstesnio mokymosi pripažinimas“ apibrėžtys, raginama į atitinkamą nacionalinę švietimo, profesinio mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir užimtumo politiką įtraukti ir skatinti kokybišką pameistrystę. Joje nurodoma, kad darbdavių ir darbuotojų organizacijos turėtų dalyvauti rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant kokybiškos pameistrystės sistemas, sistemas, politiką ir programas ir kad joms turėtų būti atstovaujama valdžios institucijose, atsakingose už pameistrystės reglamentavimą. Rekomendacijoje raginama nustatyti konkrečius arba bendruosius kokybiškos pameistrystės standartus, siūloma, kad būtų nustatytos sąlygos, kuriomis įmonės gali vykdyti pameistrystę, švietimo ir mokslo įstaigos gali teikti mokymą ne darbo vietoje ir mokymą darbo vietoje, o tarpininkai gali koordinuoti, remti arba padėti atlikti pameistrystę; nustatomos priemonės, būtinos tinkamai pameistrių apsaugai užtikrinti, raginama imtis priemonių siekiant skatinti lyčių lygybę, įvairovę ir socialinę įtrauktį pameistrystės programose. Rekomendacijoje taip pat nurodomos priemonės, kurių turi imtis valstybės narės, konsultuodamosi su atstovaujančiomis darbdavių ir darbuotojų organizacijomis, kad sukurtų palankią aplinką kokybiškos pameistrystės skatinimui bei raginama skatinti mokymosi visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo kultūrą ir patvirtinti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti nuo neoficialios prie formaliosios ekonomikos ir nuo nesaugaus darbo prie saugaus darbo. Galiausiai rekomendacijoje valstybės narės raginamos imtis priemonių stiprinti tarptautinį, regioninį ir nacionalinį bendradarbiavimą kokybiškos pameistrystės srityje ir keistis informacija apie gerąją patirtį, bendradarbiauti, kad pameistriams būtų suteikta daugiau mokymosi galimybių ir pripažinti pameistrių įgytas kompetencijas, kurti veiksmingas partnerystes siekiant skatinti kokybiškas pameistrystės programas ir skatinti pameistrystės kvalifikacijų pripažinimą nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis.

                 Tarptautinės darbo konferencijos 111-ojos sesijos metu taip pat buvo priimta rezoliucija, numatanti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Baltarusija laikytųsi Tarptautinės darbo organizacijos tyrimo komisijos rekomendacijų įgyvendinant 1948 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ ir 1949 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo“ nuostatų taikymą. Rezoliucijos tekstą galima rasti Konferencijos interneto svetainėje.

                 Rezoliucija rekomenduojama visų TDO šalių narių vyriausybėms, darbdavių ir darbuotojų organizacijoms peržiūrėti santykius su Baltarusijos vyriausybe ir imtis atitinkamų priemonių užtikrinant, kad Baltarusijos vyriausybė negalėtų pasinaudoti tokiais santykiais, siekdama įtvirtinti ar išplėsti darbuotojų teisių, susijusių su asociacijų laisve pažeidimus. Deklaracija, atsižvelgiant į tai, kad profesinių sąjungų ir žmogaus teisių gynėjams gresia persekiojimas Baltarusijoje taip pat siekiama  užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės principų užtikrinant negrąžinimo principo laikymąsi.

                 Konferencijos metu taip pat buvo priimtos šios rezoliucijos :

• Rezoliucija dėl greito 2023 m. Konvencijos dėl saugios ir sveikos darbo aplinkos(pasekminių pakeitimų) ratifikavimo (Nr. 191);
• Rezoliucija dėl antrosios pasikartojančios diskusijos dėl darbo apsaugos;
• Rezoliucija dėl teisingo perėjimo prie aplinkos atžvilgiu tvarios ekonomikos irvisuomenės visiems;
• Rezoliucija dėl 2024–25 m. programos irbiudžeto priėmimo ir pajamų paskirstymo valstybėms narėms ;
• Rezoliucija dėl 2024 m. įnašų į biudžetą vertinimo masto;
• Rezoliucija dėl 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansiniųmetų finansinės ataskaitos ir audituotų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ;
• Rezoliucija dėl tarptautinių darbo konvencijų baigiamųjų nuostatų.

Su šiomis rezoliucijomis ir kitais Konferencijos priimtais dokumentais galima susipažinti tinklapyje: https://www.ilo.org/ilc/ILCSessions/111/reports/texts-adopted/lang--en/index.htm