TDO

 



4, route des Morillons
1211 Geneva, SWITZERLAND
Tel. +41 22 799 7603
Fax. +41 22 798 9489
www.ilo.org

Informaciją apie TDO teikia
Neringa Dulkinaitė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Tarptautinių ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėja,
tel. 8706 68231,
el. p.: neringa.dulkinaite@socmin.lt 

 

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) įkurta 1919 m. TDO – vienintelė trišaliu principu (vyriausybės, darbuotojai, darbdaviai) veikianti Jungtinių Tautų specializuota agentūra.

Nuo 2012 m. TDO generalinis direktorius – Guy Ryder.

TDO narės - 187 valstybės.

Lietuvos Respublika yra TDO narė nuo 1921 m. Narystė šioje organizacijoje atnaujinta nuo 1991 m. spalio 4 d. Lietuvos interesams TDO atstovauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

TDO siekia visame pasaulyje didinti socialinį teisingumą dirbančių žmonių atžvilgiu. TDO veikla planuojama įgyvendinant keturis strateginius tikslus: pagrindinius principus ir teises darbe; didesnes užimtumo ir uždarbio galimybes vienodai vyrams ir moterims; socialinę apsaugą; socialinį dialogą ir trišalį bendradarbiavimą. Ši organizacija numato tarptautinę politiką ir programas, siekdama gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, kuria tarptautinius darbo standartus, kurių turėtų laikytis valstybės narės, vykdo plačią techninio bendradarbiavimo programą, siekdama padėti vyriausybėms įgyvendinti atitinkamą politiką, dalyvauja mokymo, švietimo ir tyrimo veikloje.

 

Lietuva šiuo metu yra ratifikavusi 44 TDO konvencijas ir 2 protokolus  

 

Aktualijos

Tarptautinės darbo organizacijos prognozės apie Covid-19 poveikį darbo rinkai

Darbo valandų mažėjimas

2020 m. II ketvirtyje darbo valandų sumažėjimas bus žymiai didesnis, nei buvo prognozuota anksčiau. Palyginti su ikikriziniu lygiu (2019 m. IV ketvirtį), dabar tikimasi 10,5 % pablogėjimo, tai prilygsta 305 mln. darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną. Anksčiau prognozuota 6,7 % sumažėjimas, tai prilygsta 195 mln. darbuotojų.

 

Verslas, susiduriantis su didžiausia rizika

Pasaulyje daugiau nei 436 mln. įmonių susiduria su dideliais veiklos sutrikimais. Šios įmonės veikia labiausiai nukentėjusiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant 232 mln. didmeninės ir mažmeninės prekybos, 111 mln. apdirbamosios gamybos, 51 mln. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei 42 mln. nekilnojamojo turto ir kitos verslo veiklos. Skaičiuojant darbdavius ir savarankiškai dirbančius asmenis kartu, maždaug 436 mln. yra labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose visame pasaulyje. Daugiau kaip pusė iš jų - apie 232 mln. - yra didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje, šiuo metu viename labiausiai paveiktų sektorių pasaulyje. Savarankiškai dirbantys sudaro 45 % šio segmento užimtumo.

 

Politinis atsakas: apsaugoti verslą ir užimtumą

TDO ragina imtis skubių, tikslingų ir lanksčių priemonių darbuotojams ir verslui, ypač smulkioms įmonėmis ir kitiems, kurie yra pažeidžiami, remti.

Parama verslui ir darbo vietoms turi būti skirta visų pirma pažeidžiamiausiems asmenims, kad būtų sušvelnintos ekonominės ir socialinės pasekmės atsigavimo periodu. Efektyvus atsakas reikalauja greičio ir stabilumo.

Greiti politiniai veiksmai, pagrįsti atsižvelgiant į konkretų šalies kontekstą (įmonių struktūra, neformalumo lygis ir t.t.), bus būtini kiekviename COVID-19 krizės etape: izoliavimo priemonės ir ekonominės veiklos mažinimas, reaktyvavimas, kai pandemija bus sukontroliuota ir atsigavimas. Politika ir programos turėtų išlikti lanksčios ir būti parengtos pasikonsultavus su socialiniais partneriais, vykdant stebėseną, kad prireikus būtų galima palaikyti, pritaikyti ir palaipsniui nutraukti intervenciją.

Tarptautinis ekonomikos stimuliavimo ir skolų mažinimo priemonių koordinavimas taip pat bus labai svarbus, kad atsigavimas būtų veiksmingas ir tvarus.

 

Dėl COVID-19 protrūkio atsiradusio nuolatinio staigaus darbo valandų mažėjimo visame pasaulyje 1,6 milijardo šešėlinės ekonomikos darbuotojų, t.y. beveik pusės pasaulio darbo jėgos, gresia tiesioginio pragyvenimo šaltinio netekimas.

 

Pagrindiniai kovos su COVID-19 ramsčiai:

  • Ekonomikos ir užimtumo skatinimas (aktyvi fiskalinė politika)
  • Įmonių, darbo vietų ir pajamų parama (soc. apsaugos išplėtimas, finansinės lengvatos)
  • Darbuotojų apsauga darbo vietose (DSS priemonės)
  • Sprendimų priėmimas per socialinį dialogą

 

Daugiau informacijos apie naujausias prognozes ir tendencijas rasite TDO tinklapyje:

https://www.ilo.org/global/topics/coronavirus/lang--en/index.htm

 

Lietuva ratifikavo TDO Priverstinio darbo protokolą

Seimas 2019 m. gruodžio 19 d. ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos protokolą, kuris papildo Konvenciją dėl priverstinio darbo. Remiantis šiuo protokolu, Lietuva įsipareigojo garantuoti priverstinio darbo aukoms tinkamą apsaugą ir jų teisių gynimą bei imtis efektyvių prevencinių priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias priverstiniam darbui, kaip reiškiniui. 2020 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos ratifikaciniai raštai įteikti TDO generaliniam direktoriui Guy Ryder. Protokolas Lietuvai įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo jos ratifikavimo raštų užregistravimo datos, t.y. nuo 2021 m. kovo 5 d.

Su priverstinio darbo problema Lietuva kovoja nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Konvenciją dėl priverstinio ar privalomojo darbo šalis ratifikavo 1994 metais.

 

Trišalė deklaracija dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principų 

 

Deklaracija yra gairės, nustatančios funkcijas ir atsakomybę vyriausybių, daugiašalių įmonių, darbuotojų ir darbdavių organizacijų atžvilgiu, sprendžiant tinkamo darbo iššūkius ir identifikuojant įtraukaus augimo galimybes. Deklaracijos tikslas – skatinti teigiamą indėlį, kurį daugiašalės įmonės gali daryti siekiant ekonominio ir socialinio progreso. Deklaracijoje įtvirtinti principai užimtumo, mokymų, darbo ir gyvenimo sąlygų ir darbo santykių srityje, kurių vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių organizacijos ir daugiašalės įmonės skatinamos savanoriškai laikytis.

Deklaracija siekiama spręsti šiandieninius ekonominius iššūkius, įskaitant ir padidėjusias tarptautines investicijas bei prekybą, pasaulinių tiekimo grandinių augimą, atsižvelgiant į naujus tarptautinius darbo standartus, 2011 m. priimtus Jungtinių Tautų pagrindinius principus dėl verslo ir žmogaus teisių, Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Pažymėtina, kad ši Deklaracija yra vienintelis tarptautinis dokumentas, susijęs su įmonių socialine atsakomybe ir tvaraus verslo praktika, kuris buvo sukurtas ir priimtas trišaliu principu – įsitraukiant vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų atstovams iš viso pasaulio. Deklaracijoje įtvirtinta, kad daugiašalės įmonės turėtų visapusiškai atsižvelgti į šalių, kuriose jos veikia, nustatytus bendruosius politikos tikslus, jų veikla turėtų atitikti nacionalinę teisę ir būti suderinta su valstybės vystomaisiais prioritetais ir socialiniais tiksliais, taip pat turėtų būti vykdomos konsultacijos tarp daugiašalių įmonių, vyriausybės ir nacionalinių darbuotojų ir darbdavių organizacijų.

 

Daugiau informacijos apie Deklaraciją https://www.ilo.org/empent/areas/mne-declaration/lang--en/index.htm

 

Deklaracijos tekstas lietuvių kalba

 



TARPTAUTINĖS DARBO ORGANIZACIJOS ŠIMTMETIS

 

2019 m. sausio 22 d. Tarptautinė darbo organizacija pradėjo savo veiklos šimtmečio minėjimą, iškilmingai pristatydama Pasaulinės komisijos dėl darbo ateities ataskaitą.

Ataskaitoje raginama kurti į žmogų orientuotą darbo ateities darbotvarkę, kuri sustiprintų socialinį kontraktą, pagrindinį ekonomikos ir socialinės politikos bei verslo praktikos dėmesį skiriant žmonėms ir darbui, kurį jie atlieka.

 

Ši darbotvarkė susideda iš trijų ramsčių, kurie kartu paskatintų augimą, teisingumą ir tvarumą dabartinėms ir būsimoms kartoms:

 

1. Investicijų į žmonių galimybes didinimas

Jei žmonės turi klestėti anglies dioksido požiūriu neutraliame skaitmeniniame amžiuje, reikia apsvarstyti platesnius vystymosi ir gyvenimo lygio pažangos aspektus, įskaitant teises ir palankią aplinką, didinančią žmonių galimybes ir gerinančią jų gerovę.

Rekomendacijos

Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas visiems

Parama žmonėms keičiant veiklą

Perspektyvi lyčių lygybės darbotvarkė

Socialinės apsaugos stiprinimas

 

2. Investicijų į darbo institucijas didinimas

Šiomis rekomendacijomis siekiama stiprinti ir atnaujinti darbo institucijas.

Nuo teisės aktų ir darbo sutarčių iki kolektyvinių susitarimų ir darbo inspekcijos sistemų, šios institucijos yra tvarios visuomenės pamatas. Jos kuria kelius užimtumo formalizavimo link, mažina darbo skurdą ir užtikrina orią, ekonomiškai saugią ir lygią visiems darbo ateitį.

Rekomendacijos

Visuotinės darbo garantijos sukūrimas

Darbo laiko autonomiškumo išplėtimas

Kolektyvinio atstovavimo skatinimas

Technologijų panaudojimas tinkamo darbo sukūrimui

 

3. Investicijų į tinkamą ir tvarų darbą didinimas

Didžiausi ekonominiai pokyčiai, susiję su naujomis technologijomis, demografiniais pokyčiais ir klimato kaita, turės neigiamą ir transformacinį poveikį mūsų ekonomikai ir darbui.

Būtinos investicijos, reikalingos šiems pokyčiams modeliuoti, kad būtų sukurtas tinkamas darbas. Šalys turi teikti pirmenybę ilgalaikėms, tvarioms investicijoms, kurios skatina žmogiškojo kapitalo vystymąsi ir saugo planetą, vadovaudamosi JT 2030 m. Tvaraus vystymosi darbotvarke.

Rekomendacijos

Ekonomikos transformacija

Į žmogiškąjį kapitalą orientuotas verslas ir ekonomikos modelis

 

Atsakomybė

Visos suinteresuotosios šalys (vyriausybės, socialiniai partneriai, tarptautinės organizacijos) privalo prisiimti atsakomybę už teisingos darbo ateities kūrimą.

 

Socialinio kontrakto atnaujinimas

Tarptautinės darbo organizacijos atsakomybė

Tarptautinės bendruomenės atsakomybė

 

Darbas dėl šviesesnės ateities

Interaktyvi Pasaulinės komisijos dėl darbo ateities ataskaita

 

 

 


 

Tarptautinė darbo organizacija išleido Pasaulinę darbo užmokesčio ataskaitą 2018-2019 m. kuri šįmet dedikuota darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumų analizei.

Ataskaita koncentruojasi į du pagrindinius iššūkius:

  • kaip rasti tinkamiausias priemones duomenų/statistikos įvertinimui

  • kaip mažinti darbo užmokesčio skirtumus tokiais būdais, kurie geriausiai informuotų politikos formuotojus ir socialinius partnerius apie faktorius, kuriais grindžiamas skirtumo atsiradimas

Ataskaitoje minima, kad pasaulinis darbo užmokesčio augimas 2017 m. buvo lėčiausias nuo 2008 m.

Darbo užmokesčio augimas sulėtėjo iki 1.8 % 2017 m., lyginant su 2.4 % 2016 m., pagal duomenis iš 136 valstybių.

Dideles pajamas generuojančiose ekonomikose šalia augančio BVP ir mažėjančio nedarbo lygio darbo užmokesčio augimas gana lėtas. Tokia darbo užmokesčio stagnacija yra kliūtis ekonominiam augimui ir gyvenimo standartų gerėjimui.

Darbo užmokesčio ir produktyvumo santykis. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio ir darbo produktyvumo tendencijas 1999-2017 m. (didelių pajamų šalyse), darbo produktyvumas didėjo kiek sparčiau (17 %) nei ralus darbo užmokestis (13 %).

Darbo užmokesčio atotrūkis. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslas 8.5 „vienodas darbo užmokestis už vienodos vertės darbą“ kaip pagrindinį indikatorių nurodo vidutinio valandinio darbo užmokesčio palyginimą tarp vyrų ir moterų. Ataskaitos duomenys, apimantys 70 šalių ir apie 80 % viso pasaulio darbo užmokestį gaunančių darbuotojų, rodo, kad moterys vis dar uždirba maždaug 80 % mažiau nei vyrai. Tačiau išsilavinimo lygio skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumams įtakos beveik neturi – daugelyje šalių moterys turi aukštesnį išsilavinimą, tačiau jų darbo užmokestis yra mažesnis, netgi tarp tos pačios profesijos asmenų. Kartu pastebima, kad darbo užmokestis žemesnis yra tuose sektoriuose ir profesijose, kuriuose dominuoja moterys. Kitas faktorius darantis įtaką darbo užmokesčio skirtumams yra motinystė – moterys, turinčios vaikų, statistiškai uždirba mažiau nei jų neturinčios. Tai gali lemti keletas faktorių, tokių kaip darbo rinkos pertraukimą, sutrumpintą darbo laiką ir pan. Todėl labai svarbu teisingesnis šeiminių įsipareigojimų pasiskirstymas ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas. Kartu svarbu kovoti su stereotipais ir diskriminacija patenkant į darbo rinką.

Pateikiama interaktyvi darbo užmokesčių skirtumų lentelė https://www.ilo.org/global/about-the-ilo/multimedia/maps-and-charts/enhanced/WCMS_650829/lang--en/index.htm

Remiantis TDO statistika, Lietuvoje darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumas sudaro 15,7% ir yra mažesnis už pasaulinį vidurkį (18,8%).

Ką galime padaryti daugiau? Nors darbo užmokesčio skirtumų mažinimui gali būti naudojamos įvairios politikos ir priemonės, visgi atsakymas priklauso nuo kiekvienos valstybės specifinės situacijos, kadangi veiksniai gali būti skirtingi. Visų prima svarbiausia yra surinkti kokybiškus duomenis ir statistiką dėl darbo užmokesčio paskirstymo. Taip pat siūloma detaliau išanalizuoti darbo užmokesčio struktūrą, ypač kur moterų darbo jėgos dalyvavimas tam tikruose sektoriuose ir profesijose yra mažas. Svarbu identifikuoti, ar darbo užmokesčio skirtumai yra didžiausi tarp žemiausio, vidutinio ar aukščiausio darbo užmokesčio pasiskirstymo – ten, kur tinkamai sukurta minimalaus darbo užmokesčio nustatymo sistema galima sumažinti darbo užmokesčio skirtumus tarp žemiausių pajamų, tuo tarpu darbo užmokesčio skirtumui tarp didesnes pajamas gaunančių asmenų įtakos gali turėti kolektyviniai susitarimai, kurie taikomi pažeidžiamoms darbuotojų grupėms, įtvirtinantys nuostatas dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo skaidrumo, taip pat priemonės, skatinančios didesnį moterų atstovavimą aukštesnėse pozicijose.

Su visa TDO ataskaita ir jos santrauka anglų kalba galite susipažinti čia: https://www.ilo.org/global/research/global-reports/global-wage-report/2018/lang--en/index.htm

 

2018 m. gegužės 28 – birželio 8 d. Ženevoje (Šveicarijos Konfederacija) vyko kasmetinė Tarptautinės darbo konferencijos 107-oji sesija (toliau – Konferencija). Vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konstitucijos 3 straipsnio 1 dalimi, Konferencijoje turi dalyvauti trišaliu principu sudaryta valstybės delegacija (iš vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų atstovų). Delegaciją turi sudaryti ne mažiau kaip 4 nariai: 2 vyriausybės atstovai ir po vieną darbdavių ir darbuotojų atstovą. Atsižvelgiant į TDO konstitucijos 13 straipsnio 2 dalies a) punktą, delegacijos narių komandiruotės išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2018 m. gegužės 28 – birželio 8 d. vykusioje Tarptautinės darbo konferencijos 107-ojoje sesijoje dalyvavo 2018 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 92 „Dėl delegacijos sudėties“ patvirtinta vyriausybinė delegacija.

Konferencijoje buvo diskutuojama keturiuose techniniuose komitetuose: dėl socialinio dialogo ir trišalio bendradarbiavimo stiprinimo besikeičiančiame darbo pasaulyje, dėl TDO vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus, dėl naujo tarptautinio darbo standarto dėl smurto ir priekabiavimo darbe panaikinimo ir dėl standartų taikymo, kur buvo svarstomos bylos dėl valstybių narių pažeidimų įgyvendinant pagrindines TDO konvencijas. Konferencijos plenarinėje sesijoje vyko aukšto diskusijos TDO generalinio direktoriaus ataskaitos pagrindu dėl Moterų darbe iniciatyvos. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė E.Radišauskienė pasisakydama plenarinėje sesijoje pažymėjo, kad siekiant lyčių lygybės visų pirma turi būti užtikrintas vienodas darbo užmokestis už vienodos vertės darbą. Lietuva atliko savo nacionalinių teisės aktų pakeitimus įtraukdama nediskriminavimo nuostatas ir įpareigodama darbdavius turėti lygių galimybių politikos planus, skelbti darbo užmokesčio vidurkius pagal pareigas ir lytį. E.Radišauskienė akcentavo, kad skaitmenizacija ir technologiniai pokyčiai turi būti išnaudoti mažinant lyčių segregaciją profesinėje srityje. Ypač svarbi yra politika, kuri padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir šeiminių įsipareigojimų ir užtikrina tinkamas darbo valandas tiek vyrams tiek moterims, atsižvelgiant į jų individualius poreikius.

 

2018 m. birželio 4 d. vyko 20-ųjų pasaulinių kovos prieš vaikų darbą metinių minėjimas, kuriame dalyvavo Nobelio taikos premijos laureatas Kailashas Satyarthi.

Birželio 7 d. vyko aukšto lygmens interaktyvi diskusija World of Work Summit dėl tinkamo darbo siekimo taikai ir atsparumui užtikrinti. Panelinėje diskusijoje dalyvavo g7+ generalinis sekretorius Helder Da Costa, Kolumbijos naftos kompanijos „Terpel“ prezidentė Sylvia Escobar, Kolumbijos darbuotojų konfederacijos generalinė sekretorė Rosa Helena Flórez González, Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisaras  Filippo Grandi, Bosnijos Nuolatinė atstovė prie Jungtinių Tautų Ženevoje Lucija Ljubić-Lepine ir Rokia Traoré, Malio fondo „Passerelle“ ambasadorė.

Konferencijoje taip pat lankėsi trys valstybių vadovai: Airijos prezidentas Michael O’Higgins, Centrinės Afrikos Respublikos prezidentasFaustin Archange Touadéra ir Kolumbijos prezidentas Juan Manuel Santos.

Konferencijoje anuliuotos Konvencijos Nr. 21, 50, 64, 65, 86 ir 104 ir panaikintos Rekomendacijos Nr. 7, 61 ir 62, kurios pripažintos kaip nebeaktualios šiandieninio darbo pasaulio kontekste.

Daugiau informacijos apie Konferenciją ir joje priimtus sprendimus rasite čia: https://www.ilo.org/ilc/ILCSessions/107/lang--en/index.htm.

 

Tarptautinė darbo organizacija paskelbė ataskaitą „Pasaulinės užimtumo ir socialinės tendencijos 2018 m.“

Esminės ataskaitoje pateikiamos įžvalgos ir prognozės:

Pasaulinis ekonomikos augimas atsigavo ir tikimasi, kad jis išliks stabilus, bet gana žemas.

2017 m. pasaulinis ekonomikos augimas pakilo iki 3,6 % (2016 m. siekė 3,2 %). Tikėtina, kad ateityje augimas neviršys 4 % ribos, kai ekonominė veikla normalizuosis daugumoje pagrindinių ekonomikų nenumatant jokių reikšmingų dirgiklių, o fiksuotos investicijos išliks vidutinio lygio.

Pasaulinis nedarbo lygis išlieka fragmentuotas.

Naujausi pokyčiai pasaulinio nedarbo kontekste gana skirtingi. Remiantis TDO ekspertų prognozėmis, pasaulinis nedarbo lygis išsivysčiusiose šalyse 2018 m. neženkliai sumažės iki 5,5 % (žemiausias nedarbo lygis nuo 2007 m.). Tuo tarpu besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse buvo juntamas didelis nedarbo lygio padidėjimas 2014–2017 m., kurį lėmė didelis ekonomikos nuosmukis, iš dalies dėl prekių kainų kritimo daugelyje didelių šalių, tokių kaip Brazilija ir Rusija. Prognozuojama, kad Lietuvoje nedarbo lygis 2018–2019 m. sieks 7,4–7,3 % ir bus šiek tiek mažesnis už Europos vidurkį.

Auga pažeidžiamose užimtumo formose esančių darbuotojų skaičius.

Darbuotojų, dirbančių nesaugiose darbo formose (savarankiškai dirbantys asmenys, šeimos ūkyje dirbantys asmenys) skaičius ateinančiais metais turėtų išaugti. Pasauliniu mastu maždaug 42 % darbuotojų yra pažeidžiamose darbo formose. Prognozuojama, kad 2018-2019 m. tokių darbuotojų padaugės dar 17 mln.

Dirbančiųjų skurdo mažėjimas lėtėja.

Pasaulinėje darbo rinkoje pasiekta tik nedidelė pažanga mažinant dirbančių asmenų skurdą.  2017 m. ypač didelio skurdo lygis buvo gana plačiai paplitęs ir sudarė daugiau kaip 300 mln. darbuotojų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Vis dėl to ypač didelio skurdo lygis turėtų mažėti apie 10 mln. 2018–2019 m.

Nelygybė darbo rinkoje išlieka

Darbo rikos ir socialinės tendencijos yra skirtingos tarp įvairių demografinių grupių. Ypatingą susirūpinimą kelia lyčių skirtumai – vidutiniškai moterys yra mažiau linkusios dalyvauti darbo rinkoje daugiau nei 26 %. Pasaulinis moterų užimtumas, prognozuojama, 2018–2019 m. neženkliai mažės ir sieks 45,6–45,4%, tu tarpu vyrų atitinkamai 71,2–71%. Lietuvoje, remiantis TDO prognozėmis moterų užimtumas sieks 52,4 %, vyrų – 60,5%. Moterys susiduria su segregacija pagal sektorių, profesiją ir užimtumo santykių tipą, dėl to galimybės gauti kokybišką užimtumą.

Jaunimo iki 25 metų amžiaus užimtumo galimybių stoka – dar vienas pasaulinis iššūkis. Pasaulinis jaunimo nedarbo lygis yra 13% arba tris kartus didesnis nei 4,3 % suaugusiųjų nedarbas.  Lietuvoje jaunimo nedarbas, prognozuojama, neženkliai didės ir sieks 14,1 % 2018–2019 m.

Perėjimas į paslaugų sektorių gali paveikti darbo vietų kokybę

Vidinės ir išorinės jėgos, tokios kaip technologinė pažanga, kapitalo kaupimas, globalizacija, demografiniai pokyčiai ir vyriausybės politika skatins darbo vietų perskirstymą tarp sektorių. Visose pajamų grupėse numatoma, kad vis daugiau darbuotojų bus įdarbinama paslaugų sektoriuje, o užimtumas žemės ūkio sektoriuje toliau laipsniškai mažės. Užimtumas pramonėje išsivysčiusiose ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse mažės, o žemesnes pajamas gaunančiose šalyse didės. Tai gali daryti teigiamą poveikį struktūriniams pokyčiams mažinant neformalų užimtumą, atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio sektoriuje darbo sąlygos yra prastesnės nei paslaugų ir pramonės sektoriuose. Išsivysčiusiose šalyse užimtumo paslaugų sektoriuje didėjimas gali lemti ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus didėjimą. Todėl reikalingos tvirtos politinės pastangos skatinant darbo santykių formalizavimą ir darbo vietų kokybės gerinimą bei produktyvumo didinimą paslaugų sektoriuje.

Senėjančios visuomenės įtaka darbo rinkai

Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo pasalinis gyventojų skaičiaus augimas gerokai sulėtėjo. Dėl šios priežasties darbo jėgos augimas nebus pakankamas kompensuoti sparčiai augantį senatvės pensininkų skaičių, darant spaudimą tiek pensijų sistemai, tiek visai darbo rinkai. Prognozuojama, kad išsivysčiusiose šalyse, kur visuomenės senėjimas yra gerokai spartesnis, iki 2030 m. dešimčiai dirbančių žmonių teks iki penkių 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Gyventojų senėjimas neišvengiamai paveiks vidutinį darbo jėgos amžių, ginčijant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti prie technologinių inovacijų ir struktūrinių pokyčių tempo darbo rinkoje. Šios tendencijos gali lemti kelis iššūkius, be kita ko, neleisti senatvės pensininkams skursti, užtikrinti tinkamą darbą senėjančiai darbo jėgai ir padėti vyresnio amžiaus darbuotojams prisitaikyti prie darbo pasaulio pokyčių. Vyresnio amžiaus asmenų skurdas iš esmės susijęs su egzistuojančia nelygybe darbo rinkoje, nes darbuotojai, kurių darbo sąlygos ir pajamos yra menkesnės, turi mažiau galimybių prisidėti prie pensijų kaupimo sistemos. Taigi, tinkamų darbo rinkos galimybių užtikrinimas visiems reikšmingai prisideda prie vyresnio amžiaus asmenų skurdo mažinimo. Šiuo požiūriu darbuotojų užimtumo skatinimas per mokymosi visą gyvenimą programas, įgūdžių tobulinimą ir atnaujinimą yra labai svarbus praplečiant jų įsidarbinimo galimybes.

Čia galima rasti interaktyvią statistikos lentelę:

http://ilo.org/wesodata/?chart

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-05-26