TDO

 



4, route des Morillons
1211 Geneva, SWITZERLAND
Tel. +41 22 799 7603
Fax. +41 22 798 9489
www.ilo.org

Informaciją apie TDO teikia
Neringa Dulkinaitė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Tarptautinių ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėja,
tel. 8706 68231,
el. p.: neringa.dulkinaite@socmin.lt 

 

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) įkurta 1919 m. TDO – vienintelė trišaliu principu (vyriausybės, darbuotojai, darbdaviai) veikianti Jungtinių Tautų specializuota agentūra.

Nuo 2012 m. TDO generalinis direktorius – Guy Ryder.

TDO narės - 187 valstybės.

Lietuvos Respublika yra TDO narė nuo 1921 m. Narystė šioje organizacijoje atnaujinta nuo 1991 m. spalio 4 d. Lietuvos interesams TDO atstovauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

TDO siekia visame pasaulyje didinti socialinį teisingumą dirbančių žmonių atžvilgiu. TDO veikla planuojama įgyvendinant keturis strateginius tikslus: pagrindinius principus ir teises darbe; didesnes užimtumo ir uždarbio galimybes vienodai vyrams ir moterims; socialinę apsaugą; socialinį dialogą ir trišalį bendradarbiavimą. Ši organizacija numato tarptautinę politiką ir programas, siekdama gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, kuria tarptautinius darbo standartus, kurių turėtų laikytis valstybės narės, vykdo plačią techninio bendradarbiavimo programą, siekdama padėti vyriausybėms įgyvendinti atitinkamą politiką, dalyvauja mokymo, švietimo ir tyrimo veikloje.

 

Lietuva šiuo metu yra ratifikavusi 44 TDO konvencijas ir 1 protokolą 

 

Aktualijos

 



TARPTAUTINĖS DARBO ORGANIZACIJOS ŠIMTMETIS

 

2019 m. sausio 22 d. Tarptautinė darbo organizacija pradėjo savo veiklos šimtmečio minėjimą, iškilmingai pristatydama Pasaulinės komisijos dėl darbo ateities ataskaitą.

Ataskaitoje raginama kurti į žmogų orientuotą darbo ateities darbotvarkę, kuri sustiprintų socialinį kontraktą, pagrindinį ekonomikos ir socialinės politikos bei verslo praktikos dėmesį skiriant žmonėms ir darbui, kurį jie atlieka.

 

Ši darbotvarkė susideda iš trijų ramsčių, kurie kartu paskatintų augimą, teisingumą ir tvarumą dabartinėms ir būsimoms kartoms:

 

1. Investicijų į žmonių galimybes didinimas

Jei žmonės turi klestėti anglies dioksido požiūriu neutraliame skaitmeniniame amžiuje, reikia apsvarstyti platesnius vystymosi ir gyvenimo lygio pažangos aspektus, įskaitant teises ir palankią aplinką, didinančią žmonių galimybes ir gerinančią jų gerovę.

Rekomendacijos

Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas visiems

Parama žmonėms keičiant veiklą

Perspektyvi lyčių lygybės darbotvarkė

Socialinės apsaugos stiprinimas

 

2. Investicijų į darbo institucijas didinimas

Šiomis rekomendacijomis siekiama stiprinti ir atnaujinti darbo institucijas.

Nuo teisės aktų ir darbo sutarčių iki kolektyvinių susitarimų ir darbo inspekcijos sistemų, šios institucijos yra tvarios visuomenės pamatas. Jos kuria kelius užimtumo formalizavimo link, mažina darbo skurdą ir užtikrina orią, ekonomiškai saugią ir lygią visiems darbo ateitį.

Rekomendacijos

Visuotinės darbo garantijos sukūrimas

Darbo laiko autonomiškumo išplėtimas

Kolektyvinio atstovavimo skatinimas

Technologijų panaudojimas tinkamo darbo sukūrimui

 

3. Investicijų į tinkamą ir tvarų darbą didinimas

Didžiausi ekonominiai pokyčiai, susiję su naujomis technologijomis, demografiniais pokyčiais ir klimato kaita, turės neigiamą ir transformacinį poveikį mūsų ekonomikai ir darbui.

Būtinos investicijos, reikalingos šiems pokyčiams modeliuoti, kad būtų sukurtas tinkamas darbas. Šalys turi teikti pirmenybę ilgalaikėms, tvarioms investicijoms, kurios skatina žmogiškojo kapitalo vystymąsi ir saugo planetą, vadovaudamosi JT 2030 m. Tvaraus vystymosi darbotvarke.

Rekomendacijos

Ekonomikos transformacija

Į žmogiškąjį kapitalą orientuotas verslas ir ekonomikos modelis

 

Atsakomybė

Visos suinteresuotosios šalys (vyriausybės, socialiniai partneriai, tarptautinės organizacijos) privalo prisiimti atsakomybę už teisingos darbo ateities kūrimą.

 

Socialinio kontrakto atnaujinimas

Tarptautinės darbo organizacijos atsakomybė

Tarptautinės bendruomenės atsakomybė

 

Darbas dėl šviesesnės ateities

Interaktyvi Pasaulinės komisijos dėl darbo ateities ataskaita

 

Tarptautinės darbo organizacijos šimtmečio kontekste Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2019 m. balandžio 25-26 d. organizuoja aukšto lygio tarptautinę konferenciją „Tarptautinės darbo organizacijos šimtmečio link: Kokios ateities norime mes visi?“. Daugiau informacijos futureofworkconference@socmin.lt.

 


 

Tarptautinė darbo organizacija išleido Pasaulinę darbo užmokesčio ataskaitą 2018-2019 m. kuri šįmet dedikuota darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumų analizei.

Ataskaita koncentruojasi į du pagrindinius iššūkius:

  • kaip rasti tinkamiausias priemones duomenų/statistikos įvertinimui

  • kaip mažinti darbo užmokesčio skirtumus tokiais būdais, kurie geriausiai informuotų politikos formuotojus ir socialinius partnerius apie faktorius, kuriais grindžiamas skirtumo atsiradimas

Ataskaitoje minima, kad pasaulinis darbo užmokesčio augimas 2017 m. buvo lėčiausias nuo 2008 m.

Darbo užmokesčio augimas sulėtėjo iki 1.8 % 2017 m., lyginant su 2.4 % 2016 m., pagal duomenis iš 136 valstybių.

Dideles pajamas generuojančiose ekonomikose šalia augančio BVP ir mažėjančio nedarbo lygio darbo užmokesčio augimas gana lėtas. Tokia darbo užmokesčio stagnacija yra kliūtis ekonominiam augimui ir gyvenimo standartų gerėjimui.

Darbo užmokesčio ir produktyvumo santykis. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio ir darbo produktyvumo tendencijas 1999-2017 m. (didelių pajamų šalyse), darbo produktyvumas didėjo kiek sparčiau (17 %) nei ralus darbo užmokestis (13 %).

Darbo užmokesčio atotrūkis. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslas 8.5 „vienodas darbo užmokestis už vienodos vertės darbą“ kaip pagrindinį indikatorių nurodo vidutinio valandinio darbo užmokesčio palyginimą tarp vyrų ir moterų. Ataskaitos duomenys, apimantys 70 šalių ir apie 80 % viso pasaulio darbo užmokestį gaunančių darbuotojų, rodo, kad moterys vis dar uždirba maždaug 80 % mažiau nei vyrai. Tačiau išsilavinimo lygio skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumams įtakos beveik neturi – daugelyje šalių moterys turi aukštesnį išsilavinimą, tačiau jų darbo užmokestis yra mažesnis, netgi tarp tos pačios profesijos asmenų. Kartu pastebima, kad darbo užmokestis žemesnis yra tuose sektoriuose ir profesijose, kuriuose dominuoja moterys. Kitas faktorius darantis įtaką darbo užmokesčio skirtumams yra motinystė – moterys, turinčios vaikų, statistiškai uždirba mažiau nei jų neturinčios. Tai gali lemti keletas faktorių, tokių kaip darbo rinkos pertraukimą, sutrumpintą darbo laiką ir pan. Todėl labai svarbu teisingesnis šeiminių įsipareigojimų pasiskirstymas ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas. Kartu svarbu kovoti su stereotipais ir diskriminacija patenkant į darbo rinką.

Pateikiama interaktyvi darbo užmokesčių skirtumų lentelė https://www.ilo.org/global/about-the-ilo/multimedia/maps-and-charts/enhanced/WCMS_650829/lang--en/index.htm

Remiantis TDO statistika, Lietuvoje darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumas sudaro 15,7% ir yra mažesnis už pasaulinį vidurkį (18,8%).

Ką galime padaryti daugiau? Nors darbo užmokesčio skirtumų mažinimui gali būti naudojamos įvairios politikos ir priemonės, visgi atsakymas priklauso nuo kiekvienos valstybės specifinės situacijos, kadangi veiksniai gali būti skirtingi. Visų prima svarbiausia yra surinkti kokybiškus duomenis ir statistiką dėl darbo užmokesčio paskirstymo. Taip pat siūloma detaliau išanalizuoti darbo užmokesčio struktūrą, ypač kur moterų darbo jėgos dalyvavimas tam tikruose sektoriuose ir profesijose yra mažas. Svarbu identifikuoti, ar darbo užmokesčio skirtumai yra didžiausi tarp žemiausio, vidutinio ar aukščiausio darbo užmokesčio pasiskirstymo – ten, kur tinkamai sukurta minimalaus darbo užmokesčio nustatymo sistema galima sumažinti darbo užmokesčio skirtumus tarp žemiausių pajamų, tuo tarpu darbo užmokesčio skirtumui tarp didesnes pajamas gaunančių asmenų įtakos gali turėti kolektyviniai susitarimai, kurie taikomi pažeidžiamoms darbuotojų grupėms, įtvirtinantys nuostatas dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo skaidrumo, taip pat priemonės, skatinančios didesnį moterų atstovavimą aukštesnėse pozicijose.

Su visa TDO ataskaita ir jos santrauka anglų kalba galite susipažinti čia: https://www.ilo.org/global/research/global-reports/global-wage-report/2018/lang--en/index.htm

 

2018 m. gegužės 28 – birželio 8 d. Ženevoje (Šveicarijos Konfederacija) vyko kasmetinė Tarptautinės darbo konferencijos 107-oji sesija (toliau – Konferencija). Vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konstitucijos 3 straipsnio 1 dalimi, Konferencijoje turi dalyvauti trišaliu principu sudaryta valstybės delegacija (iš vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų atstovų). Delegaciją turi sudaryti ne mažiau kaip 4 nariai: 2 vyriausybės atstovai ir po vieną darbdavių ir darbuotojų atstovą. Atsižvelgiant į TDO konstitucijos 13 straipsnio 2 dalies a) punktą, delegacijos narių komandiruotės išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2018 m. gegužės 28 – birželio 8 d. vykusioje Tarptautinės darbo konferencijos 107-ojoje sesijoje dalyvavo 2018 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 92 „Dėl delegacijos sudėties“ patvirtinta vyriausybinė delegacija.

Konferencijoje buvo diskutuojama keturiuose techniniuose komitetuose: dėl socialinio dialogo ir trišalio bendradarbiavimo stiprinimo besikeičiančiame darbo pasaulyje, dėl TDO vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus, dėl naujo tarptautinio darbo standarto dėl smurto ir priekabiavimo darbe panaikinimo ir dėl standartų taikymo, kur buvo svarstomos bylos dėl valstybių narių pažeidimų įgyvendinant pagrindines TDO konvencijas. Konferencijos plenarinėje sesijoje vyko aukšto diskusijos TDO generalinio direktoriaus ataskaitos pagrindu dėl Moterų darbe iniciatyvos. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė E.Radišauskienė pasisakydama plenarinėje sesijoje pažymėjo, kad siekiant lyčių lygybės visų pirma turi būti užtikrintas vienodas darbo užmokestis už vienodos vertės darbą. Lietuva atliko savo nacionalinių teisės aktų pakeitimus įtraukdama nediskriminavimo nuostatas ir įpareigodama darbdavius turėti lygių galimybių politikos planus, skelbti darbo užmokesčio vidurkius pagal pareigas ir lytį. E.Radišauskienė akcentavo, kad skaitmenizacija ir technologiniai pokyčiai turi būti išnaudoti mažinant lyčių segregaciją profesinėje srityje. Ypač svarbi yra politika, kuri padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir šeiminių įsipareigojimų ir užtikrina tinkamas darbo valandas tiek vyrams tiek moterims, atsižvelgiant į jų individualius poreikius.

 

2018 m. birželio 4 d. vyko 20-ųjų pasaulinių kovos prieš vaikų darbą metinių minėjimas, kuriame dalyvavo Nobelio taikos premijos laureatas Kailashas Satyarthi.

Birželio 7 d. vyko aukšto lygmens interaktyvi diskusija World of Work Summit dėl tinkamo darbo siekimo taikai ir atsparumui užtikrinti. Panelinėje diskusijoje dalyvavo g7+ generalinis sekretorius Helder Da Costa, Kolumbijos naftos kompanijos „Terpel“ prezidentė Sylvia Escobar, Kolumbijos darbuotojų konfederacijos generalinė sekretorė Rosa Helena Flórez González, Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisaras  Filippo Grandi, Bosnijos Nuolatinė atstovė prie Jungtinių Tautų Ženevoje Lucija Ljubić-Lepine ir Rokia Traoré, Malio fondo „Passerelle“ ambasadorė.

Konferencijoje taip pat lankėsi trys valstybių vadovai: Airijos prezidentas Michael O’Higgins, Centrinės Afrikos Respublikos prezidentasFaustin Archange Touadéra ir Kolumbijos prezidentas Juan Manuel Santos.

Konferencijoje anuliuotos Konvencijos Nr. 21, 50, 64, 65, 86 ir 104 ir panaikintos Rekomendacijos Nr. 7, 61 ir 62, kurios pripažintos kaip nebeaktualios šiandieninio darbo pasaulio kontekste.

Daugiau informacijos apie Konferenciją ir joje priimtus sprendimus rasite čia: https://www.ilo.org/ilc/ILCSessions/107/lang--en/index.htm.

 

Tarptautinė darbo organizacija paskelbė ataskaitą „Pasaulinės užimtumo ir socialinės tendencijos 2018 m.“

Esminės ataskaitoje pateikiamos įžvalgos ir prognozės:

Pasaulinis ekonomikos augimas atsigavo ir tikimasi, kad jis išliks stabilus, bet gana žemas.

2017 m. pasaulinis ekonomikos augimas pakilo iki 3,6 % (2016 m. siekė 3,2 %). Tikėtina, kad ateityje augimas neviršys 4 % ribos, kai ekonominė veikla normalizuosis daugumoje pagrindinių ekonomikų nenumatant jokių reikšmingų dirgiklių, o fiksuotos investicijos išliks vidutinio lygio.

Pasaulinis nedarbo lygis išlieka fragmentuotas.

Naujausi pokyčiai pasaulinio nedarbo kontekste gana skirtingi. Remiantis TDO ekspertų prognozėmis, pasaulinis nedarbo lygis išsivysčiusiose šalyse 2018 m. neženkliai sumažės iki 5,5 % (žemiausias nedarbo lygis nuo 2007 m.). Tuo tarpu besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse buvo juntamas didelis nedarbo lygio padidėjimas 2014–2017 m., kurį lėmė didelis ekonomikos nuosmukis, iš dalies dėl prekių kainų kritimo daugelyje didelių šalių, tokių kaip Brazilija ir Rusija. Prognozuojama, kad Lietuvoje nedarbo lygis 2018–2019 m. sieks 7,4–7,3 % ir bus šiek tiek mažesnis už Europos vidurkį.

Auga pažeidžiamose užimtumo formose esančių darbuotojų skaičius.

Darbuotojų, dirbančių nesaugiose darbo formose (savarankiškai dirbantys asmenys, šeimos ūkyje dirbantys asmenys) skaičius ateinančiais metais turėtų išaugti. Pasauliniu mastu maždaug 42 % darbuotojų yra pažeidžiamose darbo formose. Prognozuojama, kad 2018-2019 m. tokių darbuotojų padaugės dar 17 mln.

Dirbančiųjų skurdo mažėjimas lėtėja.

Pasaulinėje darbo rinkoje pasiekta tik nedidelė pažanga mažinant dirbančių asmenų skurdą.  2017 m. ypač didelio skurdo lygis buvo gana plačiai paplitęs ir sudarė daugiau kaip 300 mln. darbuotojų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Vis dėl to ypač didelio skurdo lygis turėtų mažėti apie 10 mln. 2018–2019 m.

Nelygybė darbo rinkoje išlieka

Darbo rikos ir socialinės tendencijos yra skirtingos tarp įvairių demografinių grupių. Ypatingą susirūpinimą kelia lyčių skirtumai – vidutiniškai moterys yra mažiau linkusios dalyvauti darbo rinkoje daugiau nei 26 %. Pasaulinis moterų užimtumas, prognozuojama, 2018–2019 m. neženkliai mažės ir sieks 45,6–45,4%, tu tarpu vyrų atitinkamai 71,2–71%. Lietuvoje, remiantis TDO prognozėmis moterų užimtumas sieks 52,4 %, vyrų – 60,5%. Moterys susiduria su segregacija pagal sektorių, profesiją ir užimtumo santykių tipą, dėl to galimybės gauti kokybišką užimtumą.

Jaunimo iki 25 metų amžiaus užimtumo galimybių stoka – dar vienas pasaulinis iššūkis. Pasaulinis jaunimo nedarbo lygis yra 13% arba tris kartus didesnis nei 4,3 % suaugusiųjų nedarbas.  Lietuvoje jaunimo nedarbas, prognozuojama, neženkliai didės ir sieks 14,1 % 2018–2019 m.

Perėjimas į paslaugų sektorių gali paveikti darbo vietų kokybę

Vidinės ir išorinės jėgos, tokios kaip technologinė pažanga, kapitalo kaupimas, globalizacija, demografiniai pokyčiai ir vyriausybės politika skatins darbo vietų perskirstymą tarp sektorių. Visose pajamų grupėse numatoma, kad vis daugiau darbuotojų bus įdarbinama paslaugų sektoriuje, o užimtumas žemės ūkio sektoriuje toliau laipsniškai mažės. Užimtumas pramonėje išsivysčiusiose ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse mažės, o žemesnes pajamas gaunančiose šalyse didės. Tai gali daryti teigiamą poveikį struktūriniams pokyčiams mažinant neformalų užimtumą, atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio sektoriuje darbo sąlygos yra prastesnės nei paslaugų ir pramonės sektoriuose. Išsivysčiusiose šalyse užimtumo paslaugų sektoriuje didėjimas gali lemti ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus didėjimą. Todėl reikalingos tvirtos politinės pastangos skatinant darbo santykių formalizavimą ir darbo vietų kokybės gerinimą bei produktyvumo didinimą paslaugų sektoriuje.

Senėjančios visuomenės įtaka darbo rinkai

Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo pasalinis gyventojų skaičiaus augimas gerokai sulėtėjo. Dėl šios priežasties darbo jėgos augimas nebus pakankamas kompensuoti sparčiai augantį senatvės pensininkų skaičių, darant spaudimą tiek pensijų sistemai, tiek visai darbo rinkai. Prognozuojama, kad išsivysčiusiose šalyse, kur visuomenės senėjimas yra gerokai spartesnis, iki 2030 m. dešimčiai dirbančių žmonių teks iki penkių 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Gyventojų senėjimas neišvengiamai paveiks vidutinį darbo jėgos amžių, ginčijant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti prie technologinių inovacijų ir struktūrinių pokyčių tempo darbo rinkoje. Šios tendencijos gali lemti kelis iššūkius, be kita ko, neleisti senatvės pensininkams skursti, užtikrinti tinkamą darbą senėjančiai darbo jėgai ir padėti vyresnio amžiaus darbuotojams prisitaikyti prie darbo pasaulio pokyčių. Vyresnio amžiaus asmenų skurdas iš esmės susijęs su egzistuojančia nelygybe darbo rinkoje, nes darbuotojai, kurių darbo sąlygos ir pajamos yra menkesnės, turi mažiau galimybių prisidėti prie pensijų kaupimo sistemos. Taigi, tinkamų darbo rinkos galimybių užtikrinimas visiems reikšmingai prisideda prie vyresnio amžiaus asmenų skurdo mažinimo. Šiuo požiūriu darbuotojų užimtumo skatinimas per mokymosi visą gyvenimą programas, įgūdžių tobulinimą ir atnaujinimą yra labai svarbus praplečiant jų įsidarbinimo galimybes.

Čia galima rasti interaktyvią statistikos lentelę:

http://ilo.org/wesodata/?chart

2017 m. spalio 31–lapkričio 9 d. vyko TDO Valdymo tarybos 331-oji sesija. Sesijoje be nuolatinių klausimų aptarta ir TDO šimtmečio iniciatyvų įgyvendinimo eiga. Šimtmečio iniciatyvos buvo sukurtos siekiant paminėti TDO šimtmetį, kuris bus minsimas 2019 m. Šimtmečio iniciatyvos apima pagrindines TDO strategines sritis pradedant antrąjį organizacijos veiklos šimtmetį. Iniciatyvose numatyti veiksmai buvo įtraukti į vykdomą organizacijos politiką ir programą ir biudžetą 2018–2019 m. Iniciatyvoms sukurti atskiri internetiniai tinklapiai.

Valdymo iniciatyva apima TDO valdymo struktūrų peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų savo paskirtį. Toliau analizuojamos TDO Valdymo tarybos, Konferencijos, regioninių susitikimų struktūrinės reformos, siekiant gerinti jų funkcionalumą. Valdymo iniciatyva apima ir 105-ojoje Konferencijoje priimtų rekomendacijų dėl Socialinio teisingumo deklaracijos vertinimo įgyvendinimą.

Standartų iniciatyva siekiama konsoliduoti trišalį sutarimą dėl autoritetingo standartų priežiūros mechanizmo siekiant padidinti tarptautinių darbo standartų reikšmingumą.

Įmonių iniciatyvos tikslas – realizuoti TDO potencialą bendradarbiaujant su privačiomis įmonėmis, kurios prisidėtų prie TDO tikslų įgyvendinimo, įskaitant tvarių įmonių skatinimą. Pagrindiniai strateginiai komponentai: įmonių ir tiekimo grandžių politika ir praktika, tarptautinės iniciatyvos dėl įmonių elgsenos, žinių stiprinimas.

Skurdo mažinimo iniciatyva prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo. TDO integravo JT Darbotvarkę 2030 į savo Tinkamo darbo valstybėms narėms programas, prisidedama prie statistinių duomenų rinkimo gerinimo.

Žalioji“ iniciatyva siekia praktinio tinkamo darbo dimensijos pritaikymo, siekiant sąžiningo perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, tvaraus vystymosi prisidedant prie trišalio įsipareigojimo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo kontekste.

Moterų darbe iniciatyvos tikslas yra išanalizuoti moterų padėtį darbo pasaulio kontekste, identifikuoti kliūtis, trukdančias paspartinti lyčių lygybės užtikrinimo progresą ir pasiūlyti efektyvius ir inovatyvius veiksmus. Vykdomi glaudūs partnerystės ryšiai su pagrindinėmis institucijomis ir akademikais, konsultacijos, šios iniciatyvos įgyvendinimas įtrauktas į 2018–2019 m. TDO Programą ir biudžetą. Ekonominė nauda mažinant lyčių skirtumus buvo pabrėžta TDO ataskaitoje dėl pasaulinio užimtumo ir socialinės peržiūros apžvelgiant tendencijas moterims.

Darbo ateities iniciatyva yra orientuotą į darbo ateities analizę, kuri bus pagrindas užtikrinant TDO socialinio teisingumo mandatą antrame šimtmetyje. Įgyvendinant iniciatyvą buvo organizuojami nacionaliniai dialogai, 2017 m. įkurta Pasaulinė komisija dėl darbo ateities, kuri 2018 m. pateiks savo ataskaitą.

Plačiau apie visas septynias TDO šimtmečio iniciatyvas galima paskaityti čia: http://www.ilo.org/global/about-the-ilo/history/centenary/lang--en/index.htm.

 

2017 m. spalio 2–5 d. įvyko dešimtasis Tarptautinės darbo organizacijos Europos regioninis susitikimas.  TDO Europos regioninis susitikimas vyksta kas ketverius metus. Jame dalyvauja vyriausybių, darbuotojų ir darbdavių atstovai iš 51 Europos ir Centrinės Azijos valstybės. Šiame Europos regione dalyvavo delegacijos iš 42 valstybių narių – 74 vyriausybių atstovai, 32 darbdavių atstovai ir 7 darbuotojų atstovai. Susitikime Lietuvą atstovavo vyriausybinė delegacija, patvirtinta 2017 m. rugsėjo 25 d. LR Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 179.Šio susitikimo tema buvo „Kokia tinkamo darbo ateitis Europoje ir Centrinėje Azijoje: galimybės ir iššūkiai“. Susitikimo metu aptarti svarbiausi aspektai užtikinantys tinkamą ateitį – įgūdžių atitiktis, jaunimo užimtumas, socialinės apsaugos užtikrinimas, socialinio dialogo stiprinimas. Regioninio susitikimo metu vyko neformalus ministrų susitikimas su ES užimtumo, socialinių klausimų, įgūdžių ir darbo jėgos judumo komisare Marianne Thyssen, kuriame diskutuota ir dalintasi patirtimi migrantų ir pabėgėlių integracijos į darbo rinką, sąžiningo jų įdarbinimo ir nereguliarios migracijos valdymo klausimais. Susitikimo metu vyko specialūs plenariniai debatai keturiomis pagrindinėmis temomis: tinkamų darbo vietų užtikrinimas visiems; darbo ir gamybos organizavimas (MNE deklaracijos skatinimas ir įgyvendinimas); darbo valdymas; darbas ir visuomenė. Susitikime priimtos išvados „Stambulo iniciatyva TDO šimtmečiui: Ateitis tinkamam darbui siekiant stiprios ir atsakingos socialinės partnerystės Europoje ir Centrinėje Azijoje“. Išvadose pabrėžta socialinės partnerystės svarba – TDO yra vienintelė tarptautinė organizacija turinti unikalią trišalę struktūrą ir negali tinkamai funkcionuoti be visų jos trišalių narių. Dokumentas atspindi politines gaires siekiant gauti naudą ir minimizuoti riziką, susijusią su darbo ateitimi: tinkamos makroekonominės, fiskalinės ir sektorinės politinės priemonės siekiant integracinio augimo ir užimtumo, priemonės, padedančios kurtis inovatyviam verslui, švietimo, įgūdžių tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą priemonės, naujų darbo ir užimtumo santykių formų reguliavimas, priemonės siekiant padidinti moterų, jaunimo ir kitų pažeidžiamų grupių dalyvavimą darbo rinkoje ir kt. išvadose taip pat nustatyti TDO ateities veiksmai, įskaitant duomenų ir statistinės informacijos rinkimą, pagrindinių principų ir teisių darbe įgyvendinimo skatinimą, gebėjimų stiprinimą, pagalbos teikimą valstybėms narėms kuriant ir vystant programas.

 

2017 m. rugsėjo 25–29 d. vyko TDO Trišalės darbo grupės dėl standartų priežiūros mechanizmo (angl. Standards review mechanism) susitikimas. Darbo grupę sudaro 32 nariai – 16 valstybių atstovų ir po 8 darbuotojų ir darbdavių atstovus. Lietuva atstovauja Rytų Europos regioninę grupę. Grupės mandatas yra užtikrinti, kad TDO turėtų aiškų, tvirtą ir aktualų tarptautinių darbo standartų rinkinį.

Trečiajame susitikime darbo grupė peržiūrėjo 19 TDO instrumentų, susijusių su profesine sauga ir sveikata darbe (angl. OSH) (bendrosios nuostatos ir specifinės rizikos).

Standartų peržiūros grupės priimtos rekomendacijos dėl TDO instrumentų suskirstymo:

Klasifikacija

Standardai klasifikuojami kaip aktualūs

C161 & R171 dėl profesinės sveikatos paslaugų

C162 & R172 dėl asbesto

C170 & R177 dėl chemikalų

C174 & R181 dėl didelių avarijų pramonėje prevencijos

Standartai klasifikuojami kaip reikalaujantys tolimesnių veiksmų siekiant užtikrinti tęstinį ir ateities reikšmingumą

C13 dėl baltojo švino

C119 & R118 dėl mašinų technikos apsaugos

C127 & R128 dėl maksimalaus leistino svorio

C136 & R144 dėl benzeno

R3 dėl juodligės

R4 dėl apsinuodijimo švinu

R6 dėl baltojo fosforo

Standartai klasifikuojami kaip nebeaktualūs

R31 dėl pramoninių avarijų prevencijos

 

 

  1. Identifikuotos reguliavimo spragos

Reguliavimo spragos nustatytos instrumentuose reguliuojančiuose maksimalų leistiną svorį

Ergonomika

Reguliavimo spragos nustatytos instrumentuose reguliuojančiuose juodligės atvejus

Kiti biologiniai pavojai

 

2017 m. birželio 5–16 d. Jungtinių Tautų rūmuose Ženevoje (Šveicarijos Konfederacija) įvyko kasmetinė Tarptautinės darbo konferencijos 106-oji sesija, kurioje dalyvavo Ministro Pirmininko potvarkiu patvirtinta Lietuvos delegacija. Konferencijos metu vyko diskusijos keturiuose paraleliniuose komitetuose: bendroji diskusija dėl darbo migracijos, periodinė diskusija dėl strateginio tikslo, susijusio su pagrindiniais principais ir teisėmis darbe, įgyvendinant 2008 m. deklaraciją dėl socialinio teisingumo sąžiningai globalizacijai, antroji diskusija dėl tinkamo darbo užtikrinant taiką, saugumą ir atsparumą stichinėms nelaimėms, kurios metu priimta peržiūrėta 1944 m. rekomendacija dėl užimtumo (perėjimo iš karo į taiką) (Nr. 71), diskusijos Standartų taikymo komitete, kuriame buvo vertinami valstybių narių pažeidimai įgyvendinant pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas. Konferencijoje patvirtintas Tarptautinės darbo organizacijos 2018–2019 m. biudžetas. 2017 m. birželio 12 d. vyko Tarptautinės darbo organizacijos Valdymo tarybos rinkimai 2017–2020 m. kadencijai. Birželio 15 d. įvyko Pasaulio viršūnių susitikimas, kurio pagrindinė tema susijusi su Tarptautinės darbo organizacijos Moterų darbe iniciatyva.

 

2017 m. kovo 13–24 d. vykusioje 329-ojoje Valdymo tarybos sesijoje buvo priimta atnaujinta Trišalė deklaracija susijusi su daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principais. Ši Deklaracija yra gairės, nustatančios funkcijas ir atsakomybę vyriausybių, daugiašalių įmonių ir darbuotojų ir darbdavių organizacijų atžvilgiu, sprendžiant tinkamo darbo iššūkius ir identifikuojant galimybes integruotam augimui. TDO Valdymo tarybos priimta peržiūrėta Deklaracija siekiama spręsti šiandieninius ekonominius iššūkius, įskaitant ir išaugusias tarptautines investicijas bei prekybą, pasaulinių tiekimo grandžių augimą. Be to, atsižvelgta į naujus tarptautinius darbo standartus, 2011 m. priimtus Jungtinių Tautų pagrindinius principus dėl verslo ir žmogaus teisių, Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Pažymėtina, kad ši TDO Deklaracija yra vienintelis tarptautinis dokumentas, susijęs su įmonių socialine atsakomybe ir tvaraus verslo praktika, kuris buvo sukurtas ir priimtas trišaliu principu – įsitraukiant vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų atstovams iš viso pasaulio.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atstovavo Lietuvą 2016 m. spalio 30 - lapkričio 10 d. vykusioje 328-ojoje Valdymo tarybos sesijoje. Jos metu tuometinis TDO generalinis direktorius Guy‘us Ryderis perrinktas antrai penkerių metų kadencijai. Sesijos metu be kitų klausimų buvo aptartas ir minimalių socialinės apsaugos standartų kūrimas ir išplėtimas. Socialinės apsaugos sistemos yra būtinos kovojant su skurdu, didinant namų ūkio vartojimą, vidaus paklausą ir remiant pelningą augimą. Tai atsispindi Minimalių socialinės apsaugos reikalavimų rekomendacijoje (Nr. 202), Valdymo tarybos priimtame veiksmų plane ir Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkėje iki 2030 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina inicijuoti TDO Konvencijos dėl minimalių socialinės apsaugos standartų (Nr. 102) ratifikavimą.

 

2016 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje ratifikavimo”

Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje Nr. 188 (toliau vadinama – Konvencija) yra didelis įnašas tarptautiniu lygiu į žvejybos sektorių – ja skatinamas tinkamas žvejų darbas ir sąžiningesnė žvejybos laivų savininkų konkurencija.

Įvertinant žvejybą, kaip pavojingą profesiją palyginti su kitomis profesijomis, Konvencija užtikrina minimalius reikalavimus žvejams, taikomus darbui laive, darbo sąlygoms, apgyvendinimui ir maitinimui, darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai, medicinos priežiūrai ir socialinei apsaugai.

Konvencija taikoma visiems žvejams ir visiems žvejybos laivams, dalyvaujantiems komercinėse žvejybos operacijose (komercinė žvejyba Konvencijos prasme – visos žvejybos operacijos upėse, ežeruose ar kanaluose, išskyrus žvejybą pragyvenimui ir poilsinę žvejybą).             

Ši 2007 metais Tarptautinės darbo organizacijos priimta Konvencija pakeičia net keturias anksčiau priimtas konvencijas: 1959 m. Minimalaus amžiaus (žvejų) konvenciją (Nr. 112), 1959 m. Sveikatos patikrinimo (žvejų) konvenciją (Nr. 113), 1959 m. Žvejų darbo sutarčių konvenciją (Nr. 114) ir 1966 m. Įgulos narių (žvejų) apgyvendinimo konvenciją (Nr. 126).

Vadovaujantis Konvencijos 48 straipsniu, ši Konvencija įsigalioja po 12 mėnesių nuo tada, kai dešimties valstybių narių, iš kurių aštuonios yra pakrantės valstybės, ratifikavimo dokumentus įregistruoja Tarptautinės darbo organizacijos generalinis direktorius. Kiekvienoje Organizacijos narėje ši Konvencija pradeda galioti po 12 mėnesių nuo jos ratifikavimo dokumento įregistravimo dienos. Iki šios dienos Konvenciją yra ratifikavusios aštuonios valstybės – Argentina, Bosnija ir Hercegovina, Kongas, Estija, Prancūzija, Marokas, Norvegija, Pietų Afrika.

Taigi Lietuvoje ši Konvencija įsigalios, kai dešimties valstybių narių, iš kurių aštuonios yra pakrantės valstybės, ratifikavimo dokumentus įregistruos Tarptautinės darbo organizacijos generalinis direktorius ir bus praėję 12 mėnesių nuo Lietuvos Respublikos Konvencijos ratifikavimo dokumento įregistravimo dienos.

Valstybė, ratifikuodama Konvenciją, įsipareigoja visiškai ir iki galo įgyvendinti jos nuostatas, kad garantuotų visiems žvejams teisę į tinkamą darbą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad Konvencija apima ne vienos Lietuvos Respublikos institucijos kompetenciją, įsigaliojus šiandien Lietuvos Respublikos Seimo priimtam įstatymui „Dėl Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje ratifikavimo”,Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskirs už Konvencijos įgyvendinimą atsakingą vieną ar kelias institucijas, kurios per vienerius metus pagal savo kompetenciją priims Konvencijos tinkamam įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.

 

2016 m. gegužės 30 d. – birželio 10 d. Ženevoje (Šveicarijos Konfederacija) Jungtinių Tautų rūmuose vyko Tarptautinės darbo konferencijos 105-oje sesija, kurioje dalyviai diskutavo svarbiausiais darbo pasaulio klausimais, įskaitant tinkamo darbo užtikrinimą pasaulinėse tiekimo grandyse; tinkamą darbą taikai, saugumui ir greitam atsigavimui po karinių konfliktų ir stichinių nelaimių, taip pat TDO Deklaracijos dėl socialinio teisingumo sąžiningai globalizacijai poveikį. Konferencijos dalyviai priėmė TDO konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir TDO konvencijos dėl nacionalinių jūrininkų asmens pažymėjimų pakeitimus. Konferencijos plenarinėje sesijoje vyko diskusijos TDO generalinio direktoriaus ataskaitos dėl skurdo panaikinimo įgyvendinant Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. Birželio 9 d. vyko pasaulio viršūnių aukščiausio lygio susitikimas, kuriame dalyvavo Europos Komisijos pirmininkas, vyko interaktyvi diskusija dėl jaunimo užimtumo.

Tarptautinė darbo konferencija nustato bendrąją TDO politiką ir vyksta vieną kartą per metus Ženevoje, Šveicarijoje. Kasmetinis „pasaulio darbo parlamentas“ vienija daugiau nei 5000 vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų iš 187 TDO valstybių narių.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos delegacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu.

Daugiau informacijos apie Konferencijoje priimtus sprendimus: http://www.ilo.org/ilc/ILCSessions/105/lang--en/index.htm

 

2016 m. kovo 14–24 dienomis Ženevoje vyko TDO Valdymo tarybos 326-oji sesija.

Valdymo tarybos 326 sesijos metu aptartas 2014–2015 m. programos įgyvendinimas, tarptautinių darbo konferencijų darbotvarkė 2016–2019 m., sektoriniai susitikimai, diskusijų dėl užimtumo ir integruotų darbo vietų tęstinumas, vyks pasirengimas TDO Deklaracijos dėl socialinio teisingumo sąžiningai globalizacijai poveikio vertinimui 2016 m. 105-ojoje Tarptautinėje darbo konferencijoje. Valdymo taryba aptarė tolimesnius veiksmus dėl socialinio dialogo vystymo, jaunimo užimtumo didinimo galimybių, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, migracijos politikos. Tarptautinių darbo standartų segmente pristatyta bendra Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo ir Asociacijų laisvės komiteto pirmininkų ataskaita ir pirmojo Trišalės darbo grupės dėl standartų peržiūros mechanizmo susitikimo ataskaita.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-01-22