Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka

Teisę į ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoką (toliau – ligos išmoka) turi šia socialinio draudimo rūšimi draudžiami asmenys, jeigu jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga pripažintų draudžiamaisiais įvykiais tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda savo darbo pajamas. Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą.

Jeigu teisės į ligos išmoką atsiradimo metu asmuo turėjo teisę į ligos išmoką dėl bendrojo susirgimo, mokama ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos.

Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 dienų nuo kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių arba Karinių  ir  joms  prilygintų struktūrų skyrių, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama kaip už bendrąjį susirgimą. Ištyrus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir pripažinus įvykį draudžiamuoju, ligos išmoka perskaičiuojama ir išmokamas ligos išmokos skirtumas. Tais atvejais, kai išmokėta ligos išmoka yra didesnė (ar jai lygi), išmokėtoji išmoka neperskaičiuojama.

Ligos išmoka skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant ir traumas pakeliui iš darbo, įvykusias atleidimo iš darbo dieną. Ligos išmokos dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio.

Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos apdraustojo pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos ar turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat priskaičiuotos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokos, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytos ligos (įskaitant darbdavio mokamą ligos išmoką už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo dienas), motinystės, vaiko priežiūros, tėvystės išmokos, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Išmokos gavėjo mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms skaičiuoti negali viršyti šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio, dviejų dydžių.

Išmokos gavėjo mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms skaičiuoti negali būti mažesnis negu 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.

Pagrindas skirti ligos išmoką yra nustatyta tvarka išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ir  kiti draudžiamąjį įvykį patvirtinantys dokumentai.