Sulaukiau senatvės
 |  |
Aktualu nuo 2024 m. sausio 1 dienos
Sulaukus senatvės, galima gauti išankstinę socialinio draudimo pensiją, socialinio draudimo senatvės pensiją, senatvės pensiją asmeniui su negalia, vienišo asmens išmoką, našlių ar našlaičių pensiją, netekto darbingumo pensiją ir kitas pensijas, pasinaudoti socialinėmis paslaugomis. Sužinokite, kokia pensija ir kokios socialinės paslaugos jums priklauso.
Socialinio draudimo senatvės pensija
Sulaukus senatvės galima gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba senatvės pensiją asmeniui su negalia, taip pat našlių pensiją arba vienišo asmens išmoką. Iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams galima gauti išankstinę socialinio draudimo senatvės pensiją.
Socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
• yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių;
• turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai – 15 metų.
Pensijų socialinio draudimo stažas – tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos pensijų socialinio draudimo įmokos.
2024 metais būtinojo stažo reikalavimas yra 33,5 metų. Šis reikalavimas kasmet didinamas po 6 mėnesius iki kol pasieks 35 metus (2027 metais).
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
2021 m. buvo priimti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, kurie užtikrina spartesnį socialinio draudimo pensijų didėjimą.
Vidutinė senatvės pensija nuo 2024 m. pradžios didės nuo 539 eurų iki 605 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2024 m. didės nuo 574 iki 644 eurų, t. y. daugiau nei 12 proc.
KUR KREIPTIS:į „Sodrą“. 
Išankstinės socialinio draudimo senatvės pensijos
Išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl šios pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas:
• Iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
• Turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių.
• Negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų, užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (pavyzdžiui, rentos) ar kompensacijų, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos.
• Nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu, nėra ūkininkas ar jo partneris, negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
• Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo vaikus (įvaikius), turinčius negalią.
Svarbu! Jei pasirenkama gauti išankstinę pensiją, senatvės pensijos dydis mažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną gautos išankstinės senatvės pensijos mėnesį. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją 2024 m. jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 40 metų ir 9 mėnesių stažas. Šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 m. pasieks 42 metus 6 mėnesius.
KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.
Senatvės pensija asmeniui su negalia
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija asmeniui su negalia – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.
KUR KREIPTIS:į „Sodrą“.
Socialinio draudimo našlių pensijos
Našlių pensiją gausite nepriklausomai nuo jūsų amžiaus sutuoktinio mirties metu, jeigu sukakote senatvės pensijos amžių arba ne vėliau kaip per 5 metus nuo sutuoktinio mirties buvote pripažinti asmeniu, turinčių negalią. Ši pensija gali būti paskirta, jei mirusysis turėjo bent minimalų stažą, reikalingą negalios, netekto darbingumo, invalidumo ar senatvės pensijai skirti arba iki mirties dienos gavo negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ar senatvės pensiją.
Skiriant našlių pensijas už asmenis, mirusius iki 1991 metų birželio 1 d., dokumentų apie mirusio asmens stažą nereikalaujama.
Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio.
KUR KREIPTIS:į „Sodrą“.
Vienišo asmens išmoka
Teisę į vienišo asmens išmoką turi vieniši asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ir mažesnis dalyvumo (darbingumo) lygis arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.
Papildomi kriterijai:
• Deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
• Asmuo nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi.
• Taip pat vienišo asmens išmoką gali gauti našliai, kurie negauna socialinio draudimo našlių, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ar iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju arba gaunamos išmokos dydis (bendra šių išmokų suma) yra mažesnis nei 38,23 Eur.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. vienišo asmens išmokos dydis yra našlių pensijos bazinio dydžio – 38,23 Eur.
KUR KREIPTIS: išmoką automatiškai (be asmens prašymo) skirs „Sodra“.
Kai kurie asmenys gali gauti papildomas garantijas – iš valstybės biudžeto mokamas papildomas valstybines pensijas.
Valstybinių pensijų rūšys yra šios:
- Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos,
- nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos,
- pareigūnų ir karių valstybinės pensijos,
- mokslininkų valstybinės pensijos,
- teisėjų valstybinės pensijos,
- Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kurios dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 72,35 euro.
Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2024 m. sausio 1 d. indeksuojamos 5,95 proc.
Valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį. Vienas asmuo gali gauti tik vieną valstybinę pensiją.
KUR KREIPTIS:
- dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo pagal asmens statusą atitinkamai į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, Seimo kanceliariją, Vyriausybės kanceliariją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, savivaldybių administracijas;
- dėl nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų valstybių pensijų skyrimo – į „Sodrą“;
- dėl teisėjų valstybinių pensijų skyrimo – į Nacionalinę teismų administraciją;
- dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo – į tarnybą ar karinį dalinį, kuriame tarnavo paskiausiai arba į „Sodrą“.
Teisę gauti šalpos pensiją turi vaikai su negalia, senatvės pensijos amžių sukakę arba netekusiais 45 proc. (netekusiais 60 proc., jeigu negalia pripažįstama po 24 metų sukakties dienos) ir daugiau dalyvumo (darbingumo) pripažinti asmenys, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.
Šalpos senatvės pensijos dydis – 1 šalpos pensijų bazė, t. y. 197 eurai nuo 2024 m. sausio 1 d.
Šalpos negalios pensija – nuo 1 iki 2,25 šalpos pensijų bazės (priklauso nuo nustatyto neįgalumo lygio arba dalyvumo (darbingumo) proc.).
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas negalios ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.
KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.
Priemokos mažiausių pensijų gavėjams
Gauti priemoką prie socialinio draudimo senatvės pensijos, negalios arba netekto darbingumo bei invalidumo pensijos turi teisę asmenys, kurių gaunamos pensijos (gaunamų pensijų) suma per mėnesį yra mažesnė, negu minimalus vartojimo poreikių dydis – 446 Eur nuo 2024 m. sausio 1 d.
• Jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 446 Eur ir jo gaunamos pensijos (pensijų) sumos.
• Jei asmuo yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.
KUR KREIPTIS: kreiptis nereikia, priemoką automatiškai paskaičiuoja „Sodra“.
Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams
Plačiau skaitykite skiltyje Patiriu finansinių sunkumų.
Asmenims ar šeimoms, kuriems nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, yra teikiamos socialinės paslaugos. Sužinokite, kokios socialinės paslaugos priklauso senyvo amžiaus žmonėms ir kur kreiptis, norint jas gauti.
KAIP NUSTATOMAS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Visų pirma, kompleksiškai įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdienėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.
Kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia jų pageidaujančiam senjorui, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.
SOCIALINĖS PASLAUGOS
Visos socialinių paslaugų rūšys ir jų turinys apibrėžtas Socialinių paslaugų kataloge.
KAS ORGANIZUOJA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMĄ. Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, pagal juos prognozuoja, planuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę.
Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus vienišas asmuo gali gauti pagalbą ar dienos socialinę globą savo namuose, tačiau tokias paslaugas taip pat gali gauti senyvo amžiaus ar neįgalus asmuo, kuris gyvena su artimaisiais, tačiau darbo dienomis jie negali pasirūpinti asmeniu arba jiems reikalingas atokvėpis.
Senyvo amžiaus žmogui parenkamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, savarankiškai tvarkyti savo buitį. Dažnai senyvo amžiaus žmonės turi ir vienokią ar kitokią negalią. Pavyzdžiui, žmogui su sunkia negalia paslaugos teikiamos užtikrinant saugią ir sveiką aplinką, žmogaus orumą atitinkančią pagalbą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga ir nuolatine priežiūra (pagalba).
Asmeniui ar šeimai gali būti nustatytas kelių rūšių bendrųjų socialinių ar (ir) socialinės priežiūros paslaugų poreikis. Tik tada, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, o dienos socialinės priežiūros senjorui nepakanka, jam skiriama socialinė globa stacionarioje socialinės globos įstaigoje.
KUR KREIPTIS. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, skyrimo asmuo ar jo globėjas turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga – prašymą galima teikti per SPIS sistemą. Taip pat numatyta nauja galimybė priimti asmens prašymą jo namuose socialinio darbuotojo mobiliajame įrenginyje.
Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.
Asmuo, apsigyvenęs socialinės globos namuose savo lėšomis, gali teikti prašymą dėl socialinės globos, finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšų.
Visais atvejais, jeigu dokumentai ar duomenys, kurių reikia nustatant teisę gauti paslaugą, yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar juos savivaldybė pagal prašymą gauna iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, besikreipiantis žmogus šių dokumentų ir duomenų neturės teikti dar kartą.
KIEK KAINUOJA. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau nei teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydis.
Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas ir kitos, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra, 258 eurus.
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų. Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė – 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, tai yra, 50 eurų.
Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą.
PASLAUGOS SKYRIMO TERMINAI. Žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis – per 20 k. d.
Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo iki 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos – iki 20 k. d.
Atnaujinimo data: 2024-02-01