Patiriu finansinių sunkumų (piniginė socialinė parama)


Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, papildomos išmokos prie vaiko pinigų ir nemokamo maitinimo vaikams. Jei nepasiturintys gyventojai gyvena pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektą renovuojamame ar jau renovuotame  būste  ir turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jiems apmokamos kredito ir palūkanų įmokos. 

Socialinė pašalpa

Kada priklauso? Pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). 

Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams turimas turtas nebus vertinamas dar 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo. 

Kokio dydžio. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:

  • skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (175 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
  • skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (150 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
  • skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (137,5 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:

  • pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP  dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį;
  • antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį;
  • trečiam ir paskesniems  šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam  šeimos nariui per mėnesį.

Kokio dydžio socialinę pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gali gauti asmuo ar šeima, priklauso nuo šeimos sudėties, gaunamų pajamų ir pan.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle. 

 

Socialinė pašalpa pradėjus dirbti 

Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.


SVARBU! Būtinosios sąlygos – iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį  per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo.
Prašymą dėl papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus galima pateikti per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį

Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršys nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl kompensacijų kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio jų gavimo.

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos taip pat teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.

Skiriant kompensacijas vertinamos asmens ar šeimos gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Apskaičiuojant vidutines pajamas nepriskaitomi vaiko pinigai, neįskaičiuojama ir dalis darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su  tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Kompensacija už būsto šildymą

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, nėra skirtumo, kokios rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ir pan.) gyvenamosios patalpos šildomos.

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai dydžio arba 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui. 

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš šeimos gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio.

Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:

  • 50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas
  • 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui
  • 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui
  • 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už ne didesnį nei 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą. 


1 pavyzdys: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 800 Eur. 
Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
(800 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - (128 Eur (1 VRP) x 4 (šeimos narių skaičius) = 88 Eur
88 Eur x 10 proc. = 8,8 Eur (8,8 Eur sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 70 m2 būsto naudingąjį plotą bus kompensuojamos). 

2 pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 376 Eur (vidutinė senatvės pensija).
Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
376 Eur – 187,5 Eur (1,5 VRP)= 188,5 Eur
188,5 Eur x 10 proc. = 18,85 Eur (18,85 Eur sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 50 m2 būsto naudingąjį plotą bus kompensuojamos).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. 

Kompensacija už būsto šildymą

Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį – 300 eurų, už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 6 eurus (300 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

Žinoma, atsižvelgiama ir į suvartoto vandens kiekį, kuris priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuo to, kaip ruošiamas karštas vanduo.

Kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:

  • 2 kubiniai metrai pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
  • 1,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį.
  • 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, pavyzdžiui, elektra, malkos:

  • 3,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
  • 2,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį.
  • 1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 6 asmenų šeimai, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, kompensuojama būtų už 7,5 kubinius metrus geriamojo vandens.

Kompensacija už karštą vandenį

Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, žmogui, kurio gaunamos pajamos siekia 300 eurų, būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 15 eurų (300 Eur x 0,05).
Kompensuojama už:

  • 1,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
  • 1 kubinis metras antram šeimos nariui per mėnesį.
  • 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

Valstybės parama, jeigu būstas renovuotas

Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos. 

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

Parama būstui išsinuomoti

Socialinio būsto nuoma

    Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos: 

  • kurių už kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir gautos pajamos, neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių (bus lentelė);
  • kurie neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. 

Būsto nuomos kompensacija

Teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos: 

  • kurių už kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir gautos pajamos, neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių (bus lentelė);
  • kurie neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga;
  • kurie ne trumpiau kaip vieniems metams išsinuomoja būstą tos savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo ar šeima deklaruoja gyvenamąją vietą, ir būsto nuomos sutartį įregistruoja Nekilnojamojo turto registre.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Papildoma išmoka prie vaiko pinigų

Papildoma 40 eurų dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams, turintiems negalią.

Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 21 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Gausi šeima – šeima, kurioje auginami ar globojami 3 ir daugiau vaikų.

Nepasiturinti šeima – šeima, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 250 eurų, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai ir 20–40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų ar nedarbo socialinio draudimo bei darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo šeimos sudėties:

  • 20 proc. pajamų neįskaitoma, kai šeima ar vienas gyvenantis asmuo neaugina vaikų (taikoma asmenims, kurie globoja vaikus).
  • 25 proc. pajamų neįskaitoma, kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus.
  • 30 proc. pajamų neįskaitoma, kai šeimoje du suaugę augina, globoja 3 ir daugiau vaikų.
  • 35 proc. pajamų neįskaitoma, kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.
  • 40 proc. pajamų neįskaitoma, kai vienas suaugęs augina, globoja 3 ir daugiau vaikų. 

Vaikas su negalia – vaikas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis, jei kalbama apie asmenis, jau sulaukusius pilnametystės, bet vis dar besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą.

Papildomos išmokos vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų mokamos kiekvienam tos šeimos vaikui. Tačiau, pavyzdžiui, jeigu šeima nėra gausi ir nėra nepasiturinti, bet joje auga vienas vaikas su negalia, o kitas negalios neturi, tuomet papildoma išmoka skiriama tik tam vaikui, kuriam nustatyta negalia.

Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka gausios ar nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį. Jeigu pilnametis vaikas iki 24 metų mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje paprastai yra įskaitomas į savo šeimos sudėtį. Jis nebeturi teisės gauti išmokos, bet šeima laikoma gausia, o kitiems dviem pilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims

Visi priešmokyklinukai ir pirmokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų.

2-12 klasių mokiniai iš nepasiturinčių šeimų turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 192 eurai. 

Mokiniai iš nepasiturinčių šeimų turi teisę į maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 80 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 192 eurai.

Į vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai, 20–40 proc. darbo užmokesčio ir tiek pat procentų nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties. 

Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.

Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir mokinio reikmenų užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia. 

Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus ne tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų, visi priešmokyklinukai, pirmokai, bet ir visi antrokai. Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams teikti prašymų nereikės.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt. arba kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą-paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-01-11