>

Aš ar šeimos narys turi negalią: kas man priklauso?

Išmokos

Socialinės paslaugos

PensijosIndividualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijosBūsto pritaikymasParama nepasiturintiems
Socialinis būstasPapildoma išmoka vaikamsFinansinė pagalba studentams

Aktualu nuo 2024 m. sausio mėn.

Negalią turintis žmogus gali gauti šalpos neįgalumo pensiją arba socialinio draudimo negalios pensiją. Nustačius suaugusio žmogaus ar vaiko individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius, gali būti paskiriama ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija. Žmonės su negalia gali gauti paramą būstui pritaikyti, turi teisę į socialinio būsto nuomą, gali pasinaudoti kitomis lengvatomis ir kompensacijomis. Visose šalies savivaldybėse yra teikiamos socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems nepakanka gebėjimų ir reikalinga pagalba tiek jiems, tiek jų šeimos nariams.

INFORMACIJA LENGVAI SUPRANTAMA KALBA APIE IŠMOKAS IR PASLAUGAS 

Išmokos

Piniginės išmokos negalią turintiems žmonėms

Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:

  • šalpos neįgalumo pensija;
  • socialinio draudimo negalios pensija, kuri priklauso nuo įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir įmokų „Sodrai“.

Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją. Tokiu atveju mokamas šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo negalios bei kitų gaunamų pensijų sumos skirtumas.

Šalpos neįgalumo pensija

Šalpos neįgalumo pensija – tai kas mėnesį mokama išmoka, siekiant užtikrinti minimalias pajamas tiems asmenims, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ir negauna didesnės arba tokio paties dydžio pensijos ar pensinių išmokų.

Šalpos neįgalumo pensija skiriama asmenims:

  • vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas;
  • netekusiems 45 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) iki jiems sukako 24 metai;
  • tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, kurie yra pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis);
  • motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms 5 ar daugiau vaikų, ir netekusioms daugiau kaip 60 proc. dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo);
  • pripažintiems netekusiais 60 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) ir nedraudžiamiems pensijų socialiniu draudimu.

KUR KREIPTIS:į „Sodrą“.

Socialinio draudimo negalios pensija

Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei:

  • Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygį;
  • asmuo turi minimalų stažą negalios pensijai gauti.

Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Našlaičių pensija

Našlaičių pensija mokama kas mėnesį vieno ar abiejų tėvų netekusiems nepilnamečiams ar pilnamečiams, jei šie mokosi ar yra pripažinti asmenimis su negalia.

Vyresni mirusiojo vaikai gali gauti šią išmoką tuomet, jeigu jie asmenimis su negalia buvo pripažinti iki sukankant 24 metus, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių asmenimis su negalia pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukanka 26 metai, ir netekę vieno ar abiejų tėvų. Asmens dalyvumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Našlaičių pensija mokama ir švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniams ir nuolatinių studijų programų studentams, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.

Socialinio draudimo našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo (ar nežinia kur esančiu) asmens vaikams (įvaikiams), jei miręs asmuo buvo įgijęs reikalaujamą pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo negalios arba senatvės pensijai gauti. Tuo atveju, jei miręs asmuo nesukaupė reikalaujamo stažo, našlaičiais likusiems vaikams mokama šalpos našlaičių pensija.

Socialinio draudimo našlaičių pensijų dydis – 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos dydžio. Jei teisę gauti našlaičių pensiją turi 3 ir daugiau našlaičių, jiems visiems mokama ne daugiau kaip 100 proc. mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Socialinio draudimo našlių pensija

Tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama mirusiojo asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, pripažintam asmeniu su negalia ar senatvės pensijos amžių sukakusiam sutuoktiniui.

Našlių pensija skiriama, jei mirusysis dirbo Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose ir įgijo bent minimalų stažą, reikalingą socialinio draudimo senatvės ar negalios pensijai skirti.

Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.

Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. Šis dydis kasmet indeksuojamas Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta tvarka.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Šalpos senatvės pensija

Tai kas mėnesį mokama išmoka senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kurie neturi teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.

Šalpos senatvės pensijos paskirtis yra užtikrinti minimalias pajamas senatvėje jokių pensijų negaunantiems arba gaunantiems labai mažas pensijas asmenims. Jeigu žmogus gauna socialinio draudimo pensiją ar kitą pensinio pobūdžio išmoką (išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją, vienišo asmens išmoką) kurių suma yra mažesnė už šalpos senatvės pensiją, tuomet kartu mokamas pensijos ar kitos pensinio pobūdžio išmokos ir šalpos senatvės pensijos skirtumas.

Jeigu asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, tai yra, jeigu jis dirba arba vykdo savarankišką veiklą ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, šalpos senatvės pensija jam nemokama.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Vienišo asmens išmoka

Vienišo asmens išmoka yra skiriama pilnamečiams asmenims, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygis arba asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių.

Papildomi reikalavimai vienišo asmens išmokai gauti:

  • asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
  • nesudaryta santuoka arba asmuo yra išsiskyręs.

Taip pat teisę gauti vienišo asmens išmoką turi ir tie našliai, kurių gaunama našlių pensija yra mažesnė už vienišo asmens išmokos dydį arba našlių pensijos negauna, nes vietoj našlių pensijos yra pasirinkę gauti našlaičių pensiją.

KUR KREIPTIS: „Sodra“ šią išmoką skiria automatiškai, be atskiro asmens prašymo.

Pensijos žmonėms su negalia

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius, gali būti skiriamos ir mokamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai yra keturių lygių. Nuo nustatyto individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio priklauso kompensacijų dydis.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje.

Kompensacijas skiria savivaldybė, kurioje yra asmens, turinčio teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, gyvenamoji vieta, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o moka – šios savivaldybės administracija.

Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, teises ir garantijas, paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos iki nustatyto termino pabaigos pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusius tikslinių kompensacijų bazinius dydžius:
1. slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio – 412,50 Eur.
2. priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija yra šių dydžių:
1) asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, ir vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, – 1 tikslinių kompensacijų bazės dydžio – 165 Eur;
2) asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, vaikams, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, ir asmenims, sukakusiems Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – 0,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio – 85,5 Eur.

KUR KREIPTIS:

Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo – į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą;
Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų skyrimo ir mokėjimo – į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pildyti spis.lt

Lengvojo automobilio įsigijimo ir (ar) pritaikymo kompensacija

KUR KREIPTIS: dėl kompensacijos lengvajam automobiliui įsigyti ir (ar) pritaikyti skyrimo ir mokėjimo – į „Sodrą“.

Parama būstui pritaikyti

Tai programa, kuri skirta organizuoti būsto ir (ar) aplinkos pritaikymą asmenims, turintiems negalią. 

Būsto ir (ar) aplinkos pritaikymas asmenims su negalia

Skiriamas lėšas galima panaudoti pritaikant tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, o keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą ar iš dalies pritaikytą, pvz., kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas, gali būti padengiamas kainų skirtumas. 

Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys su negalia, jeigu jie nėra įrašyti į savivaldybės ar valstybės eilę ilgalaikei socialinei globai gauti arba negauna ilgalaikės socialinės globos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje socialinės globos įstaigoje, arba negauna paliatyviosios pagalbos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje įstaigoje, ir kuriems nustatytas:

  • individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ir asmuo turi judėjimo sutrikimų; 
  • arba judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis; 
  • arba individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) dėl psichikos ar proto negalios;
  • individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) dėl regos sutrikimo.

Asmeniui dengiamos šios būsto pritaikymo išlaidos: būsto pritaikymui (išskyrus perkėlimo įrangos ir keltuvo (lifto) pirkimą ir įrengimą) iš valstybės biudžeto skiriama 9 350 eurai, iš savivaldybės biudžeto – ne mažiau kaip 6 233 eurai.

Parama perkėlimo įrangos ir keltuvo (lifto) pirkimui ir įrengimui:

  • bet kurio tipo perkėlimo įrangai (mobilūs keltuvai, perkėlimo sistemos, laiptų kopikliai). Iš valstybės biudžeto gali būti skiriama iki 5 775 eurų, iš savivaldybės biudžeto – ne mažiau nei 3 850 eurų;
  • keltuvo (lifto), kurio kėlimo aukštis – iki namo antžeminės dalies pirmojo aukšto ir (ar) cokolinio aukšto, ir (ar) rūsio, jei jo pirkimą ir įrengimą organizuoja savivaldybė, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 9 515 eurų, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 6 343 eurai;
  • keltuvo (lifto), kurio kėlimo aukštis – iki namo antžeminės dalies pirmojo aukšto ir (ar) cokolinio aukšto, ir (ar) rūsio ir (ar) tarp aukštų ir (ar) aukščiau nei namo antžeminės dalies pirmasis aukštas, jei jo pirkimą ir įrengimą organizuoja pats asmuo ar atstovas, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 9 515 eurai, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 6 343 eurų.

Parama perkėlimo įrangos ir keltuvo (lifto) pirkimui ir įrengimui

Galimi būsto pritaikymo darbai

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą asmeniui su negalia pakelti, sanitarinius įrenginius, atlenkiamo dušo staliukus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, įvairių buities įrenginių pastatymą, prijungimą ar baldų kabinimą, slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatoriaus, dūmų-gaisro signalizatoriaus, keltuvų (liftų) individualiuose namuose tarp aukštų įrengimą.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių, vandentiekio įrengimą, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų įrengimą taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam asmeniui su negalia, turi sutikti su būsto pritaikymu asmeniui su negalia, taip pat nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas – savivaldybė.

Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Sutikimo gavimą organizuoja savivaldybė.

Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies. Jei perkamas iš dalies pritaikytas būstas, likusius būsto pritaikymo darbus asmuo gali organizuoti savarankiškai arba juos organizuoja savivaldybė.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį). Patirtos išlaidos bus kompensuotos tuomet, kai būstas bus įtrauktas į einamaisiais metais pritaikomų būstų sąrašą.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.

Asmeninė pagalba

Asmenys su negalia, nepriklausomai nuo negalios tipo ar sunkumo, turi teisę pasinaudoti asmeninio asistento teikiama pagalba. 

Asmeninė pagalba – asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini, siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

Asmenino asistento pagalba kiekvienu atveju yra individuali. Atsižvelgdamas į asmens poreikius ir galimybes, asmeninis asistentas gali:

  • padėti namuose ir viešojoje aplinkoje, skatindamas asmens su negalia savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime;
  • asmeniui su negalia padėti nuvykti iš vienos vietos į kitą;
  • padėti bendrauti su kitais asmenimis;
  • leisti kartu laisvalaikį ir pan. 

Asmeninio asistento pagalbos tikslas – ne už asmenį atlikti visus darbus, bet šiuos darbus ir veiklas atlikti kartu su asmeniu ir padėti ten, kur asmuo negali jų padaryti pats. 

Asmeninės pagalbos poreikį asmeniui su negalia, jo ar asmens artimųjų prašymu nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai, tačiau, nustatant asmeninės pagalbos poreikį, svarbiausią vaidmenį vaidina pats asmuo su negalia, kuris ir turėtų spręsti, kokios pagalbos jam reikia, kad galėtų gyventi savo būste, prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime: mokytis, dirbti, leisti laisvalaikį kartu su visais.

Asmeninės pagalbos teikimas yra pilnai arba dalinai finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Ji nemokamai teikiama asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (352 Eur). Kitais atvejais asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu asmens su negalia gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis. Jeigu asmeniui su negalia nėra skiriama ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis nustatomas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio. Konkretų asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės administracija, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą įstaigą, kuriai pavesta priimti prašymus.

Parama nepasiturintiems

Negalią turintys gyventojai, kaip ir bet kurie kiti piliečiai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2024 m. sausio 1 d. neviršija 193,6 Eur, neįskaičiuojant vaiko pinigų bei dalies su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), taip pat neįskaitomos žmonėms su negalia mokamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos. 

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

SVARBU! skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. 

SVARBU! Socialinės pašalpos gavėjui įsidarbinus, jis gali gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Socialinės pašalpos gavėjui įsidarbinus, jis gali gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą.

Nepasiturintys taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų.

Nepasiturintys taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų.

SVARBU! Būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui (1 šildymo sezonas = 1 prašymas) ir gali būti grąžinamos nuo šildymo sezono pradžios, nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipėsi dėl kompensacijos.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitomis energijos ir kuro rūšimis: elektra, dujomis, malkomis ir pan. 

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, o prašymą dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų galima pateikti ir internetu spis.lt.

Socialinis būstas 

Apie socialinio būsto nuomą skaitykite skiltyje „Noriu įsigyti ar išsinuomoti būstą". 

Papildoma išmoka vaikui, turinčiam negalią

Jeigu vaikas turi negalią, jam skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai). Nuo 2024 m. sausio 1 d. ši suma siekia 152,90 Eur per mėnesį, t. y.  96,25 Eur – universali išmoka vaikui ir  56,65 Eur – papildomai skiriama išmoka vaikui.

Vaiko pinigai skiriami vaikui su negalia nuo gimimo iki 18 m. arba iki nepilnametis vaikas su negalia pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, turinčiam negalią, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 m.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pildyti spis.lt.

Parama studentams su negalia

Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje, ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba. Kas mėnesį jiems mokama išmoka specialiesiems poreikiams tenkinti, iš dalies kompensuojamos studijų išlaidos (jei studentas studijuoja mokamoje vietoje) ir kas mėnesį mokama išmoka studijų prieinamumui didinti.

Išmokos mokamos nepaisant kitų studento gaunamų pajamų.

Studentas su negalia gali kreiptis dėl šios išmokos, jei:

1. jam nustatytas 45 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis;
2. po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t. y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų: 
2.1. pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą; 
2.2. pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
2.3. pagal profesinių studijų programą;
2.4. pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;
2.5. pagal trumpųjų studijų programą.

KUR KREIPTIS: į savo aukštąją mokyklą.

Parama studentams su negalia

Lengvatos

Lengvatos ir kompensacijos negalią turintiems vaikams ir suaugusiems

Techninės pagalbos priemonės

Asmenų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis

KUR KREIPTIS: 

Dėl judėjimo priemonių – į gyvenamosios vietos savivaldybę arba Techninės pagalbos neįgaliesiems centro teritorinį padalinį.
Dėl regos, klausos, komunikacijos ir sensorikos priemonių – į Techninės pagalbos neįgaliesiems centro teritorinį padalinį.

Šeimos kortelė

Šeimos kortelėmis gali naudotis gausios ir vaikus su negalia prižiūrinčios šeimos, nepaisant vaikų amžiaus.

Gausi šeima – tai tokia šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų, įvaikių ar nuolatinai globojamų globotinių iki 18 metų amžiaus. Į gausios šeimos gretas patenka ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jei jie neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokykloje pagal formaliojo ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Negalią turintį slauganti ar prižiūrinti šeima – tokia šeima, kurioje kartu su tėvais gyvena vaikas ir jam nustatytas neįgalumo lygis, arba darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Daugiau informacijos: seimos-kortele.lt.

Socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos asmenims su negalia, kuriems reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse. Norintys gauti socialines paslaugas, kurias skiria ir iš dalies finansuoja savivaldybė, asmenys su negalia, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą. 

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos asmens namuose, savivaldybės įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse. 

Pagal socialinio darbuotojo nustatytus asmens su negalia ir jo šeimos socialinių paslaugų poreikius gali būti skiriamos ir teikiamos bendrosios ir (ar) specialiosios socialinės paslaugos.

Bendrosios socialinės paslaugos

Bendrosios socialinės paslaugos

Specialiosios socialinės paslaugos

Jeigu įvertinus asmenų su negalia poreikius bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka, jiems gali būti skiriamos ir specialiosios socialinės paslaugos. Šios socialinės paslaugos yra dviejų rūšių – socialinės priežiūros ir socialinės globos.

Specialiosios socialinės paslaugos

Laikino atokvėpio paslauga

Nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių asmenų su negalia artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas. Paslauga gali būti teikiama asmens namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje. 

Atsižvelgiant į prižiūrimo asmens asmeninius poreikius, negalią, reikalingą atokvėpio terminą ir kitas aplinkybes, gali būti pasirenkamas:

  • laikinas atokvėpis, kai namuose auginamam, prižiūrimam ir (ar) globojamam (rūpinamam) kartu gyvenančiam  asmeniui su negalia teikiamos socialinės priežiūros paslaugos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, maitinimo organizavimas (jei maistą pristato kitos tarnybos) arba maisto produktų nupirkimas, pristatymas ir pagalba ruošiant maistą, pagalba buityje ir namų ruošoje (skalbiant, tvarkant namus, apsiperkant, rūpinantis asmens higiena ir kt.), palydėjimas į įvairias įstaigas, kitos pagalbos organizavimas ligos paūmėjimo ar krizių atvejais, kitos paslaugos, reikalingos siekiant asmeniui sudaryti galimybes gyventi savo namuose);
  • laikinas atokvėpis, kai namuose auginamam, prižiūrimam ir (ar) globojamam (rūpinamam) kartu gyvenančiam  asmeniui su negalia teikiamos trumpalaikės arba dienos socialinės globos paslaugos (ši paslauga apima dienos socialinės globos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugų sudėtyje nurodytas paslaugas).

Laikino atokvėpio paslaugos teikimo trukmė

Pagal poreikį, tačiau bendra laikino atokvėpio, kai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos ir kai teikiamos dienos ar trumpalaikės socialinės globos paslaugos, trukmė vienai šeimai per metus negali viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, jeigu šeimą esant krizinei situacijai, laikino atokvėpio paslauga, kai teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, gali trukti iki 90 parų. 

Savivaldybės sprendimas dėl laikino atokvėpio paslaugų suteikimo galioja 24 mėnesius – šeima 2 metus gali naudotis laikino atokvėpio paslaugomis: planuoti asmeninį ir darbinį gyvenimą, išvykas, jai nereikia nuolat kreiptis į savivaldybę dėl paslaugos suteikimo. 

Mokėjimas už socialines paslaugas

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį – savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą.

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties. Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas, tačiau asmens mokėjimo dydis neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą įstaigą, kuriai pavesta priimti prašymus, į socialinį darbuotoją.

Mokėjimas už socialines paslaugas

Nemokami vairavimo kursai 

Judėjimo sutrikimų  turintys asmenys, kuriems nustatytas 0–45 proc. dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) ir kurių Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje nurodytas transporto priemonės pritaikymo apribojimas, gali nemokamai lankyti vairavimo kursus, išmokti vairuoti ir įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Teikiamos kelių eismo teorijos žinių mokymo, praktinio vairavimo įgūdžių mokymo, saugaus persėdimo į / iš automobilio, technikos pagalbos priemonių susidėjimo ir išsiėmimo mokymo paslaugos.

Mokymosi metu gali būti suteikiamos apgyvendinimo arba pavėžėjimo paslaugos. 

Teorinių žinių patikrinimo ir praktikos egzamino VĮ „Regitroje“ bei maitinimo kainą dalyvis apmoka pats. 

KUR KREIPTIS: į VšĮ „Valakupių reabilitacijos centrą“.

Kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugos akliesiems

Gauti kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas gali bet kurioje savivaldybėje gyvenantys aklieji nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis) . Prioritetas gauti šią paslaugą teikiamas darbingo amžiaus akliesiems asmenims.

Teikiant kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas, su akluoju asmeniu dirba kvalifikuoti specialistai – socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, specialusis pedagogas (tiflopedagogas), kompiuterinio raštingumo specialistas. Pagal specialistų sudarytą individualų planą aklajam teikiamos įvairios paslaugos: orientacijos erdvėje ir savarankiško judėjimo ugdymo, kasdienių ir komunikacinių įgūdžių ugdymo, medicinos psichologo pagalbos, profesinio konsultavimo ir orientavimo.

Visos kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugos akliesiems, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos teikiamos nemokamai. 

KUR KREIPTIS: į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

Psichologinė pagalba gestų kalba

Klausos negalią turintiems žmonėms nemokamai teikiama psichologinė pagalba gestų kalba. Atsižvelgiant į klausos negalią turinčių asmenų poreikius, teikiama individuali ar grupinė psichologo paslauga lietuvių gestų kalba, siekiant pagerinti kurčiųjų psichologinę būseną ir užtikrinti jiems prevencinę ir intervencinę psichologinę pagalbą. Paslaugos nemokamos.

KUR KREIPTIS: į kurčiųjų reabilitacijos centrus (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje).

Atvejo vadybos paslaugos turintiems klausos negalią

Atsižvelgiant į klausos negalią turinčių asmenų poreikius ir bendradarbiaujant su savivaldybių, seniūnijų, socialinių paslaugų centrų, vaiko teisių apsaugos skyrių ir kitais specialistais, atvejo vadybos paslaugos padeda spręsti kompleksines klausos negalią turinčių žmonių problemas.

Paslaugos nemokamos, teikiamos lietuvių gestų kalba.

KUR KREIPTIS: į kurčiųjų reabilitacijos centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos

Tai kompleksiškai pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos, kuriomis siekiama įgalinti asmenis su negalia savarankiškai gyventi bendruomenėje, ugdytis ir dalyvauti darbo rinkoje ar užimtumo veikloje. 

Socialinę reabilitaciją asmenims su negalia bendruomenėje sudaro 2 pagrindinės paslaugos:

  1. socialinių ir (ar) kasdienių savarankiško gyvenimo įgūdžių, gebėjimų ugdymas ir (ar) palaikymas, ir (ar) atkūrimas, suteikiant bendrąsias žinias ir praktiškai mokant spręsti dėl negalios buityje ir (ar) aplinkoje kylančias problemas;
  2. mokymosi, užimtumo ir (ar) darbinių įgūdžių ugdymas, atkūrimas ir (ar) stiprinimas, padedant pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir (ar) įsidarbinti, ir (ar) išsilaikyti darbo vietoje ar dalyvauti užimtumo veikloje.

Pagal poreikį taip pat gali būti teikiamos ir papildomos paslaugos:

  • palydėjimas ir (ar) transporto organizavimas,
  • aktyvaus judėjimo ir sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas, 
  • saviraiškos įgūdžių ir meninių gebėjimų lavinimas ir (ar) palaikymas, 
  • individuali ir (ar) grupinė emocinė–psichologinė pagalba, savitarpio paramos grupės.

Šias paslaugas teikia socialinių paslaugų įstaigos, turinčios teisę teikti akredituotą socialinę reabilitaciją asmenims su negalia bendruomenėje. Paslaugas turi teisę gauti asmenys su negalia, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis. Paslaugos nemokamos.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Atnaujinimo data: 2024-02-19