Noriu įsigyti ar išsinuomoti būstą

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti

Parama būstui įsigyti asmenims ir šeimoms teikiama:
•    valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti;
•    mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Parama būstui išsinuomoti asmenims ir šeimoms teikiama:
•    nuomojant socialinį būstą;
•    mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Kas turi teisę gauti paramą būstui įsigyti?

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (subsidiją) ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio  dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:
•    kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
•    kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba pastaruosius 5 metus neturėjo būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti būstą;
•    kurie turi ar per pastaruosius 5 metus turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų;
•    negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik neįgaliojo nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams. 

Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti asmenys ir šeimos, kurie pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą turi teisę į paramą būstui įsigyti: pirkti, statyti ar pirkti ir statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.

Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiamos tokio dydžio subsidijos: 
•    jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 15 proc.
•    jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)– 20 proc.
•    jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 25 proc.
•    šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.
•    neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų – 30 proc.
•    asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms – 30 proc.
•    šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos:
•    kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija  Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme  nustatytų pajamų ir turto dydžių;
•    Lietuvoje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga.

Teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:
•    kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija  Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti  įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
•    Lietuvoje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga;
•    tos savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ar įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, išsinuomojo būstą, sudarydami nuomos sutartį ne trumpiau kaip vieniems metams, ir sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Kaip apskaičiuojami kompensacijos dydžiai?
Socialinio būsto nuomos ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžiai yra apskaičiuojami pagal patvirtintą metodiką.

KUR KREIPTIS: į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę.

Kokiu atveju jauna šeima gali gauti subsidijas įsigyti pirmąjį būstą regionuose?

Būsto normatyvinė vertė

Jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 procentais mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę. 

Regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi, tik kai pagal šią tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėja daugiau kaip 20 procentų. 
Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvines vertes Lietuvos teritorijose nustato ir savo interneto svetainėje skelbia VĮ Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. 

Pagal Registrų centro nustatytą 2023 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 2374 eurus, į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija (jau peržiūrėjus ir įvertinus 20 proc. padidėjusią kvadratinio metro normatyvinę vertę) 997,08 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia. 

Nekilnojamojo turto normatyvines vertes 2023 metams rasite ČIA.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal teisės aktus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų. 

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
•    neauginančioms vaikų – 15 proc.
•    auginančioms 1 vaiką – 20 proc.
•    auginančioms 2 vaikus – 25 proc.
•    auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių metų amžiaus. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.  Kai būsto kreditas yra suteikiamas būstui pirkti ir statyti, arba statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.

Sklypui, kuriame yra būstas ar planuojama jį statyti, įsigyti gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc. 

Jeigu per pirmuosius 10 metų nuo pirmojo būsto įsigijimo būsto nuosavybės teisė būtų perleista kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą, išskyrus nustatytus atvejus (pavyzdžiui, paveldėjimo atveju ar šeima, kurioje auga trys ar daugiau vaikų, po 5 metų norėtų pakeisti būstą į didesnį toje pačioje savivaldybėje).

 Kaip vyksta subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:

1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba būsto pirkimui ir statybai, arba sklypą būsto statybai (su leidimu statybai).
2. Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba teikia prašymą tiesiogiai savivaldybėje.
3. Savivaldybė per 10 darbo dienų suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma nesuformuojama, bet formuojamas sąrašas laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad, jeigu, nesant lėšų subsidijoms teikti, šeima turi palaukti, kol atsiras lėšų, ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, jie gali pretenduoti į subsidiją.
4. Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą. KREDITO ĮSTAIGŲ SĄRAŠAS 
5. Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima. 
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

KUR KREIPTIS: į savivaldybę, kurios teritorijoje norima įsigyti pirmąjį būstą.