2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ patvirtino Nacionalinį pažangos planą, kuriame yra įtvirtintas horizontalusis principas „lygios galimybės visiems“ (kartu su kitais horizontaliais principais: „darnaus vystymosi“. ir „inovatyvumo (kūrybingumo)“). Horizontaliojo principo „lygios galimybės visiems“ taikymas užtikrina, kad visiems asmenims, nepaisant jų lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų bruožų, būtų užtikrintos vienodos teisės ir galimybės naudotis paslaugomis, infrastruktūra, transportu ir kitomis priemonėmis, dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Numatoma, kad įgyvendinant Nacionalinio plano pažangos uždavinius ir rengiant nacionalines plėtros programas, privaloma atsižvelgti į neįgaliųjų, moterų ir vyrų, skirtingų amžiaus grupių, tautinių mažumų ir kitų galinčių patirti diskriminaciją grupių poreikius ir numatyti lygių galimybių principą įgyvendinančias priemones bei rodiklius. Siekiant sustiprinti horizontaliųjų principų taikymą sprendimų priėmimo procese, Vyriausybei teikiamus teisės aktų projektus rengėjai privalo vertinti darnaus vystymosi, inovatyvumo ir lygių galimybių poveikio vertinimo požiūriais, siekdami nustatyti jų galimą poveikį horizontaliųjų principų įgyvendinimui.
Nacionaliniame pažangos plane numatyti du pagrindiniai rodikliai horizontaliojo principo „lygios galimybės visiems“ stebėsenai: asmenų su negalia gyvenimo kokybės indeksas bei lyčių lygybės indeksas.
Teisinis kontekstas
Nuo 2022 m. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 4 straipsnyje įvirtintas „lyčių lygybės ir nediskriminavimo“ principas, kuris nurodo, kad rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių lygybės, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ir kitų diskriminacinių motyvų) aspektų integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią susidaryti kliūtims arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams, taip pat visuomenės grupėms, galinčioms patirti diskriminaciją.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnis numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo:
Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo:
Taip pat šiame įstatymo straipsynje nurodoma, kad valstybės institucijos priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti, numato strateginio planavimo dokumentuose. Savivaldybių institucijos priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti, numato savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane.
Metodinė pagalba
Dėl metodinės pagalbos ir konsultacijų dėl horizontlaiojo principo „lygios galimybės visiems“ užtikrinimo ir integravimo prašome susisiekti el. paštu [email protected]