Lengvatos gausioms šeimoms

Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama išmoka vaikui (vaiko pinigai). 

Nuo šių metų išmoka vaikui – 122,5 euro. Išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat neįgaliems vaikams papildomai skiriama 72,1 euro dydžio išmoka per mėnesį.

Gausia šeima laikoma tokia šeima, kurioje auginami, globojami 3 ir daugiau vaikų. Gausiai šeimai papildomai išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, šeimai auginant tris vaikus, du nepilnamečius ir vieną pilnametį vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, pilnametis vaikas nebeturi teisės gauti išmokos, bet jis įskaitomas į šeimos sudėtį, todėl šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 352 eurų, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos bei darbo paieškos išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:

• 25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus.
• 35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.

Plačiau

Socialinė parama skiriama mokiniams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) (toliau vadinama – mokykla) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, ar priešmokyklinio ugdymo programą.

Socialinė parama neskiriama mokiniams, kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal profesinio mokymo programas, taip pat mokiniams, kurie yra išlaikomi valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose arba kuriems Civilinio kodekso nustatyta tvarka nustatyta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), išskyrus atvejį, kai mokinys, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje  turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Priklausomai nuo gaunamų pajamų:

Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į 140 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės mėnesio pajamos vienam  šeimos nariui yra mažesnės kaip 331,5 euro. Mokiniai taip pat turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 442 eurai, atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra neįgalus.

Mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 331,5 euro (atskirais atvejais – 442 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 20–40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Nepriklausomai nuo gaunamų pajamų:

Teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų turi visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai.

Plačiau

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi šeimos, kurios atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytus reikalavimus (deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija minėtame įstatyme nustatytų dydžių, įsigyja pirmą būstą ir kita). Šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir jeigu jos atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus  reikalavimus, teikiama 30 proc. subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti (kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti).

Plačiau

Teisę į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau – daugiavaikiai motina  arba tėvas). Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama asmenims Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu jie yra sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių arba jiems nustatytas 40 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidai). 

Daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.

Ši pensija neskiriama, jeigu:

1.dėl jos (jo) priklausomybių, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams vaikai augo šeimoje patirdami socialinę riziką;
2. bent vienam iš vaikų (įvaikių) buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje (išskyrus atvejus dėl vaiko sveikatos būklės) ar kai daugiavaikei motinai ar tėvui buvo apribota tėvų valdžia (išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių, pvz. motinos arba tėvo ligos ir pan.) 
3.  ji (jis) nuteisti už:
-  nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu padarymą, arba nuteisti už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne;
- nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo (išskyrus aukščiau paminėtus nusikaltimus) padarymą ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas.
4. bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) iki pilnametystės nuteistas:
-  už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne;
- nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas.

Dėl šių valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikės motinos (arba tėvai) turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal gyvenamąją vietą. 

Pensijos dydis – dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio (144,70 Eur).

Šalpos kompensacijos skiriamos motinoms, kurios iki 1995 metų sausio 1 d. pagimdė 5 ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų bei sukako 5 metais mažesnį už senatvės pensijos amžių ar yra pripažintos netekusiomis 60 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo).

Šalpos kompensacijos mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką.

Dėl šalpos kompensacijos daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą.
Šalpos kompensacijos dydis – 1,5 šalpos pensijų bazės (295,5 Eur). 

Svarbu: Jeigu asmuo gauna 1 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos senatvės pensiją, tačiau taip pat yra motina, išauginusi penkis ar daugiau vaikų (vaikų mirties atveju – auginusi ne trumpiau kaip 8 metus), gali gauti 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos pensiją. 

Šeimos kortelės įstatymas

2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-380 „Dėl Šeimos kortelės išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Nuo 2019 metų rugsėjo mėn. gausios ir / ar auginančios / prižiūrinčios negalią turinčius vaikus (nepaisant jų amžiaus) šeimos, gali pasinaudoti Šeimos kortele, užtikrinančia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms bei renginiams tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje.

Gausia šeima laikoma šeima (tėvų, nuolatinių globėjų (rūpintojų)), auginanti ir (ar) nuolatinai globojanti (besirūpinanti) tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat jų nesusituokę ir savo vaikų neturintys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, besimokantys pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, arba bendrojo ugdymo mokyklas baigę šių šeimų vaikai laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Šeima, prižiūrinčia (slaugančia) neįgalųjį laikoma šeima, kurioje kartu su tėvais gyvena vaikas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) patvirtinant suformuotą preliminarų prašymą (jeigu prieš tai asmuo SPIS naudotojo nustatymuose pažymėjo, jog pageidauja, kad SPIS suformuotų preliminarų prašymą) arba SPIS savarankiškai užpildžius SPIS pateiktą prašymo formą, taip pat prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti paštu arba atvykus į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SPPD) (užpildant Šeimos kortelės tvarkos aprašo Priede nustatytą formą). Prašymas išnagrinėjamas per 5–15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos.

SPPD išnagrinėjus Prašymą ir patvirtinus, kad šeima atitinka įstatymo reikalavimus, prašyme nurodyti asmenys įtraukiami į Kortelės turėtojų sąrašą, pagal kurį  kiekvienai Šeimos kortelei SPIS suformuojamas 16 ženklų brūkšniniu kodu koduojamas identifikacinis numeris, reikalingas Šeimos kortelei pagaminti. Pagaminta Šeimos kortelė išsiunčiama prašyme nurodytu adresu ne vėliau kaip per 35 darbo dienas nuo  prašymo išduoti Šeimos kortelę gavimo dienos.

Šeimai išduodama viena nemokama Šeimos kortelė, kuria gali naudotis visi asmenys šeimoje, kurių vardai ir pavardės nurodyti ant Šeimos kortelės. Tais atvejais, kai šeimos narių yra daugiau nei 6, išduodamas Šeimos kortelės tęsinys – antra kortelė, kurioje nurodomas pareiškėjas ir pirmoje kortelėje nenurodyti šeimos nariai. Partnerių lojalumo sistemose šios dvi kortelės vertinamos kaip viena Šeimos kortelė, turinti tą patį identifikacinį numerį.

Kiekvienas šeimos narys, įtrauktas į Šeimos kortelės turėtojų sąrašą, turi teisę gauti antrą ir paskesnę Šeimos kortelę (už kurios gamybą ir siuntimą reikės sumokėti) ar naudotis Šeimos kortele per mobiliąją Šeimos kortelės programą (nemokamai).

Šeimos kortelės turėtojams taikomų lengvatų, paslaugų, privilegijų ar nuolaidų partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms bei renginiams krepšelis – nuolat kintantis, informacija apie partnerius ir nuolaidas skelbiama Šeimos kortelės interneto svetainėje seimos-kortele.lt.

Plačiau: seimos-kortele.lt