Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) informuoja, kad, pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms, skirtoms pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti, (toliau – pažymos) formuoti, stabdomas 2026 m. gegužės 19 d. kvietimas teikti prašymus suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą ir (ar) subsidiją) (toliau – prašymai).

Sustabdžius kvietimą, prašymo forma  „Prašymas suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją) (BP-1)“ išoriniame SPIS portale yra neaktyvi. Pareiškėjai nebegali teikti prašymų.

Savivaldybės iki kvietimo sustabdymo, t. y. iki 9 val. 10 min., gautus prašymus, pateiktus kitais būdais nei per SPIS, juos suveda į SPIS.

Prašymai pateikti po 9 val. 10 min. SPIS neregistruojami, pareiškėjams nurodant jų nenagrinėjimo priežastis.

Ministerija, įvertinusi paramai būstui įsigyti skirtas lėšas bei jų poreikį pagal SPIS registruotus prašymus, atskiru raštu informuos savivaldybių administracijas apie prašymų nagrinėjimą ir pažymų apie teisę į paramą būstui įsigyti išdavimą.

Atkreipiame dėmesį, kad tinkamas kvietimo laikotarpiu prašymo pateikimas neužtikrina pažymos išdavimo. Paramos būstui įsigyti laukiančiųjų sąrašai nesudaromi. Asmenys (šeimos), kurių prašymams patenkinti lėšų neužteks, norėdami pretenduoti į paramą būstui įsigyti, turės, ministerijai paskelbus kitą kvietimą, iš naujo teikti prašymus.

Kvietimo laikotarpis
Kas gali teikti prašymus
Prašymų teikimo tvarka
Papildomi dokumentai / duomenys
Kredito suma ir subsidijos dydis
Pagrindiniai paramos būstui įsigyti žingsniai
Bendra informacija apie paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti
 
 

KVIETIMO INFORMACIJA
Kvietimo laikotarpis: 2026 m. gegužės 19 d. nuo 9.00 val. iki 16.00 val. arba kol pasibaigia kvietimui skirtų lėšų suma.
Kvietimas sustabdytas 9 val. 10 min.

Šio kvietimo metu paramai įsigyti būstą numatoma skirti apie 5,6 mln. eurų.
 
SVARBU!
Siekiant supaprastinti prašymų suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją) (toliau – prašymai) teikimo procesą, sukurta galimybė teikti prašymus Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) – www.spis.lt.

Privalumai teikiant prašymus SPIS:

•    Paprasta užpildyti SPIS prašymo formą (pasirinkite „Prašymas suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją) (BP-1)”. Ši prašymo forma SPIS bus aktyvi nuo 2026 m. gegužės 19 d. 9.00 val.
•    Nereikia papildomai dokumentų pasirašyti el. kvalifikuotu parašu, nes jungiantis prie sistemos jau patvirtinama asmens tapatybė. SPIS teikiami prašymai laikomi pasirašytais.
•    SPIS pateiktas prašymas pateikiamas savivaldybės administracijai pagal prašymą teikiančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.
•    Pateiktas prašymas iš karto įtraukiamas į sąrašą. Nereikia laukti, kol savivaldybės administracijos darbuotojai prašymą užregistruos SPIS.

Prašymų teikimo metu paaiškėjus, kad skirtų valstybės biudžeto lėšų pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti, (toliau – pažymos)  formuoti gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje skelbia kvietimo teikti prašymus pabaigą.

Sustabdžius kvietimą anksčiau laiko (pasibaigus kvietimui skirtoms lėšoms), galimybė teikti prašymus SPIS bus panaikinta.

Prašymai, pateikti ne kvietime teikti prašymus nurodytu terminu, SPIS neregistruojami ir nenagrinėjami.

Pažymos bus išduodamos laikantis eiliškumo (išskyrus prašymus dėl papildomos subsidijos, kurios išduodamos pirmumo tvarka), t. y. pagal prašymo registracijos SPIS datą ir laiką, atsižvelgiant į numatytas lėšas subsidijoms teikti.

Atkreipiame dėmesį, kad tinkamas kvietimo laikotarpiu prašymo pateikimas neužtikrina pažymos išdavimo. Paramos būstui įsigyti laukiančiųjų sąrašai nesudaromi. Asmenys (šeimos), kurių prašymams patenkinti lėšų neužteks, norėdami pretenduoti į paramą būstui įsigyti, turės, ministerijai paskelbus kitą kvietimą, iš naujo teikti prašymus.
 
Kas gali teikti prašymus:
Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (subsidiją) turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka  Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus:
•    kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių (skaičiuojamos grynosios pajamos, gautos iš bendros gautų pajamų sumos atskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir pinigines lėšas vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentus) iš jas mokančio asmens pajamų; individualios veiklos pajamos vertinamos atėmus leidžiamus atskaitymus; į turtą ir pajamas neįskaitomos gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalys):

Svarbu! Asmenys (šeimos), siekiantys gauti paramą būstui įsigyti, turi būti užpildę 2025 m. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (FR0001 su priedu FR0001P).  

•    kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos neturi būsto ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti būstą arba turimas būsto naudingasis plotas vienam asmeniui yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.
•    negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra neįgalusis, turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.
 
Prašymų teikimo tvarka:

Asmenys (šeimos), atitinkantys aukščiau išvardytus reikalavimus, kvietimo laikotarpiu pateikia savivaldybei, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą arba įtraukti į jos gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai), nustatytos formos prašymą.

Prašymai gali būti pateikti SPIS, asmeniškai, atvykus į savivaldybės administraciją, pašto siunta, elektroniniu paštu, per kurjerį arba atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro.

• Prašymą turi pasirašyti jį pateikęs asmuo arba jo įgaliotas atstovas.
• SPIS teikiami prašymai laikomi pasirašytais, nes jungiantis prie sistemos privaloma patvirtinti asmens tapatybę. SPIS pasirenkama ši prašymo forma – „Prašymas suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją) (BP-1). (bus aktyvi nuo 2026 m. gegužės 19 d. 9.00 val.).
• El. paštu teikiami prašymai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Jeigu el. paštu pateiktas prašymas nėra pasirašytas kvalifikuotu el. parašu, jis laikomas negaliojančiu ir negali būti registruojamas.
• Jeigu pasirenkate prašymą teikti el. paštu, rekomenduojame iš anksto pasidomėti savivaldybėje, kuriuo el. adresu turėtų būti pateiktas prašymas.

Visi prašymai, pateikti kitais būdais nei SPIS, turės būti registruoti SPIS, prašymų eiliškumui nustatyti. Prašymų, pateiktų asmeniškai savivaldybėje, paštu, el. paštu, per kurjerį arba atstovą, data ir laikas bus fiksuojami pagal jų registracijos SPIS datą ir laiką, o ne pagal pateikimo savivaldybei laiką.

Siekiant įvertinti asmens (šeimos) teisę į paramą būstui įsigyti, savivaldybės administracija kartu su prašymu nagrinėja šiuos papildomus dokumentus / duomenis, kuriuos ji gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų (jeigu tokios galimybės nėra, juos turi pateikti prašymą teikiantis asmuo):

1.  Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (FR0001 su priedu FR0001P).
2.  Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo    6 priedą, jeigu asmenys, gauna pajamas, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas. Jeigu prašymas teikiamas SPIS, šis priedas pildomas SPIS.
3. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą.

Toliau išvardytus dokumentus būtina pateikti, jeigu yra aktualūs individualiu asmens (šeimos) atveju: 
4. Dokumentus, patvirtinančius, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) faktiškai vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba):

4.1. vieno iš tėvų, vieno iš globėjų (rūpintojų) mirties faktą patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, mirties liudijimą ar išrašą iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro);
4.2. įsiteisėjusį teismo sprendimą (-us) dėl:
4.2.1. santuokos nutraukimo ir (ar) vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) vaiko išlaikymo priteisimo;
4.2.2. vienam iš tėvų neterminuotai apribotos tėvų valdžios;
4.2.3. vieno iš tėvų pripažinimo neveiksniu;
4.2.4. vaiko (-ų) išlaikymo sutarties patvirtinimo;
4.2.5. vaiko (-ų) gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo, jei vaikas ( ai) gimė nesusituokusiems asmenims, o vaiko (-ų) gimimo įraše nurodyti abu tėvai;
4.2.6. vieno iš tėvų pripažinimo dingusiu be žinios;
4.3. įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo vienam iš tėvų paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

5. Įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
6. Atstovavimą patvirtinantį dokumentą (įgaliojimą, atstovavimo sutartį).
7. Galiojantį statybą leidžiantį dokumentą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje numatytais atvejais (jei šis dokumentas neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“), kai būsto kreditas imamas būstui statyti.
8. Statinio ekspertizės aktą, sudarytą vadovaujantis STR 1.04.04:2017, patvirtinantį būste įvykusią statinio (jo dalies) avariją ar nustatytą jos grėsmę (statinys (jo dalis) yra avarinės būklės) ir (ar) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, nurodytų esminių statinių reikalavimų, įskaitant būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams reikalavimus, pažeidimus, bei pateiktas išvadas arba galiojantį statybą leidžiantį dokumentą dėl nuosavybės teise turimo būsto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje nurodytais atvejais (jei šis dokumentas neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“), rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, taip pat rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, pritaikant jį neįgaliųjų poreikiams.
9. Statinio ekspertizės aktą, sudarytą vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.  D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.04.04:2017), patvirtinantį turėtame (turimame) būste įvykusią statinio (jo dalies) avariją ar nustatytą jos grėsmę (statinys (jo dalis) yra avarinės būklės) ir išvadas, pateiktas per pastaruosius 5 metus iki prašymo pateikimo dienos.

Jei papildomi dokumentai arba dalis jų nepateikiami kartu su prašymu, asmenys turi juos pateikti per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos, išduoda, pažymą, patvirtinančią teisę į paramą būstui įsigyti, arba prašyme nurodytu būdu pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti tokią pažymą.

Kredito suma ir subsidijos dydis:

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma gali būti:

• 53 000 eurų – asmeniui be šeimos; 
• 87 000 eurų – dviejų ar daugiau asmenų šeimai; 
• 35 000 eurų – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį. 

Kreditas teikiamas būstui pirkti, statyti ar pirkti ir statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.

Būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje. 

Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiamos tokio dydžio subsidijos:

• 15 proc. – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų;
• 20 proc. – jaunoms šeimoms, auginančioms 1 vaiką;
• 25 proc. – jaunoms šeimoms, auginančioms 2 vaikus;
• 30 proc.:
  • šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų;
  • neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų;
  • asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms;
  • šeimoms, kuriose motina arba tėvas vieni augina 1 ar daugiau vaikų.

Asmenys be šeimos (išskyrus asmenis su negalia ir asmenis iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos)) gali pretenduoti tik į valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą (be subsidijos). Ateityje pasikeitus asmens situacijai ir įgijus teisę į subsidiją, asmuo, eilinio kvietimo teikti prašymus metu, galėtų teikti prašymą ir gauti pažymą pagal tuo metu galiojančias sąlygas. Tokiu atveju subsidija apskaičiuojama nuo kredito likučio sumos kreipimosi į kredito davėją dėl kredito sutarties pakeitimo dieną.

Pagrindiniai paramos būstui įsigyti žingsniai

1. Kvietimo laikotarpiu, 2026 m. gegužės 19 d. nuo 9.00 val. iki 16.00 val., asmenys (šeimos), atitinkantys aukščiau išvardytus reikalavimus, pateikia savivaldybei, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą arba įtraukti į jos gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai), nustatytos formos prašymą. Visi kvietimo laikotarpiu pateikti prašymai registruojami SPIS.

2. Pasibaigus kvietimo laikotarpiui, prašymai vertinami savivaldybėse. Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo (išskyrus prašymus dėl papildomos subsidijos, kurios išduodamos pirmumo tvarka), t. y.  pagal prašymo registracijos SPIS datą ir laiką, atsižvelgiant į numatytas lėšas subsidijoms teikti.

3. Jeigu asmuo (šeima) atitinka kriterijus, ir pakanka lėšų subsidijoms teikti, savivaldybė išduoda pažymą.

4. Gavęs pažymą asmuo (šeima) per 15 kalendorinių dienų turi kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir aktyvuoti gautą pažymą.

Pažymą per 15 dienų reikia aktyvuoti vienoje iš kredito įstaigų, teikiančių valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus. Nesvarbu, kurioje įstaigoje aktyvuojama pažyma, kredito sutartis gali būti pasirašyta ir su kita kredito įstaiga iš šio sąrašo. Tokiu atveju rekomenduojame iš anksto pasirūpinti tinkamu pažymos aktyvavimo įrodymu, kuris būtų tinkamas kitoms kredito įstaigoms.

5. Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą dėl paskolos suteikimo. Jei paskola suteikiama, pasirašoma kreditavimo sutartis.

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už asmenį (šeimą) kredito įstaigai.

Šiuo metu šie kredito davėjai teikia valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus:

1. AB SEB bankas;
2. Luminor Bank AB;
3. „Swedbank“, AB;
4. Akademinė kredito unija;
5. Anykščių kredito unija;
6. Aukštaitijos kredito unija;
7. Centro kredito unija; 
8. Kredito unija „Tikroji viltis“;
9. Kretingos kredito unija;
10. Panevėžio kredito unija;
11. Mažeikių kredito unija;
12. Šilutės kredito unija;
13. SAGA kredito unija.

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis:

• Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir 
• Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro  2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A1-195.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti rūšys:

Parama būstui įsigyti teikiama asmenims ir šeimoms:

• valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti; 
• mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Parama būstui išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms:

• nuomojant socialinį būstą; 
• mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.  

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (subsidiją) ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka  Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus:

• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija šiame įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba:

a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos ir prašymo pateikimo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti būstą;

b) kurie turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų; 

c) negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik neįgaliojo nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma gali būti:

1) 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;

2) 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;

3) 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti asmenys ir šeimos, kurie pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą turi teisę į paramą būstui įsigyti:

pirkti, statyti ar pirkti ir statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.

Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiamos tokio dydžio subsidijos:

• jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 15 proc.
• jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)– 20 proc.
• jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 25 proc.
• šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)– 30 proc.
• neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų – 30 proc.
• asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms – 30 proc.
• šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.

Asmenys ir šeimos, norintys gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, turi, sulaukę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimo teikti prašymus, kreiptis į savivaldybę, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, į savivaldybę, į kurios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą yra įtraukti, ir kredito įstaigai pristatyti savivaldybės išrašytą nustatytos formos pažymą apie tai, kad jis (jie) gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti. Savivaldybės išduota pažyma kredito įstaigai turi būti pristatyta per 15 dienų nuo pažymoje nurodytos datos.

Asmenys ir šeimos, norintys gauti išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybę, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, į savivaldybę, į kurios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą yra įtraukti, užpildyti socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą nustatytos formos prašymą, pateikdami pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas sąlygas sudarytą ne trumpiau kaip vieniems metams ir įregistruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre išperkamosios būsto nuomos sutartį.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos:

• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• Lietuvoje neturi nuosavybės teise būsto arba nuosavybės  teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga.

Teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:

• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti  įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• Lietuvoje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės  teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga;
• tos savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ar įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, išsinuomojo fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybės) priklausantį tinkamą būstą, sudarydami būsto nuomos sutartį ne trumpiau kaip vieniems metams ir sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.                                         

Socialinio būsto nuomos ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžiai yra apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir Bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“ patvirtintą metodiką.

Vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos 2026 m. nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti