Kolektyvinės derybos ir kolektyvinių sutarčių sudarymas

Kolektyvines derybas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių bei jų organizacijų, taip pat kolektyvinių sutarčių sudarymą reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 186–202 straipsniai.

Kolektyvinės derybos

• Kolektyvinių derybų šalys

Kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių šalys sutampa, tai yra subjektai turintys teisę vesti kolektyvines derybas turi teisę ir sudaryti kolektyvines sutartis. Kolektyvinės sutartis yra dvišalė (DK 192 str. 1 d.).

Kolektyvinėse derybose savo nariams – darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos (DK 188 str. 1 d.), priklausomai nuo kolektyvinių derybų lygio:

• Darbdavio lygmeniu – šiuo lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba, jeigu veikia kelios profesinės sąjungos, tai viena iš šių profesinių sąjungų arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė (DK 188 str. 2 d.), arba jeigu nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą (DK 188 str. 3 d.).
• Šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmeniu – viena ar kelios šio lygmens profesinių sąjungų organizacijos (DK 192 str. 4 d.). Šakos profesinių sąjungų organizaciją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu (DK 179 str. 3 d.).
• Teritoriniu lygmeniu – toje teritorijoje veikiančios viena ar kelios šio lygmens profesinių sąjungų organizacijos (DK 192 str. 3 d.). Teritorinę profesinių sąjungų organizacijų turi sudaryti ne mažiau kaip 5 profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu (DK 179 str. 3 d.).
• Nacionaliniu (tarpšakiniu) lygmeniu – viena ar kelios šio lygmens profesinių sąjungų organizacijos (DK 192 str. 2 d.). Į nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis šakos ir teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos (DK 179 str. 4 d.).

Darbdavių pusei atstovauja darbdavys ar jų organizacija, priklausomai nuo kolektyvinių derybų lygio (DK 180 str., 181 str. 1 d., 192 str.). Taip pat numatyti atskiri darbdavius atstovaujantys subjektai viešajame sektoriuje kolektyvinėse derybose (DK 181 str. 2, 3, 4 d.; DK 194 str. 1, 2 d.)

• Prisistatymas kolektyvinėms deryboms

Tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių pusė turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas (DK 187 str.).

Siekiant pradėti kolektyvines derybas yra reikalingas prisistatymas raštu kitai pusei (DK 188 str. 4d.), kuriame:

• Aiškiai suformuluojami reikalavimai ir pasiūlymai, kuriuos šalis nori įtraukti į kolektyvinę sutartį.
• Nurodomi į kolektyvines derybas deleguojami atstovai.

Kitos pusės atsakymas į prisistatymą kolektyvinėms deryboms

Pasiūlymą gavusi šalis turi ne vėliau kaip per 14 dienų įsitraukti į kolektyvines derybas, perduodama raštu atsakymą inicijuojančiai kolektyvines derybas pusei, kuriame nurodo savo atstovus, dalyvausiančius kolektyvinėse derybose (DK 188 str. 5 d.).

• Kolektyvinių derybų pradžia

Nė viena iš šalių negali atsisakyti dalyvauti kolektyvinėse derybose. Derybų pradžia laikoma kita diena, kai inicijavusi kolektyvines derybas šalis gavo antros šalies atsakymą. Jeigu šalys nesusitarė dėl derybų pradžios, derybos turi būti sušauktos ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pirmos kolektyvinių derybų dienos (DK 188 str. 6 d.).

Pirmas kolektyvinių derybų posėdis yra skirtas susitarti dėl kolektyvinių derybų eigos (pvz., kolektyvinių derybų trukmės, tvarkos, būtinos informacijos surinkimo ir pan.) (DK 188 str. 7 d.).

• Kolektyvinės sutarties registracija ir viešas paskelbimas

Tokia registracija atliekama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka. Ją galima rasti čia.

Pasirašytą kolektyvinę sutartį pateikti užregistruoti per 20 dienų nuo jos pasirašymo turi profesinė sąjunga, jeigu ji to nepadaro – tokią teisę turi darbdavys (DK 195 str. 5 d.).

• Kolektyvinės sutarties nutraukimas

Kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Kolektyvinė sutartis nutraukiama (DK 200 str.):

• Kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka.
• Bet kuri šalis turi įspėti kitą kolektyvinės sutarties šalį apie vienašališką kolektyvinės sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius.
• Draudžiama nutraukti anksčiau negu po 6 mėnesių nuo kolektyvinės sutarties įsigaliojimo.

• Ginčai dėl kolektyvinių sutarčių vykdymo

Kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, kuris pagal kolektyvinio darbo ginčo objektą gali būti:

• Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės, t. y. dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (DK 213 str. 4 d.).
• Kolektyvinis darbo ginčas dėl intereso, t. y. kylantis dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų reglamentavimo ar darbo teisės normų nustatymo (DK 213 str. 5 d.).

Ginčai dėl kolektyvinės sutarties vykdymo ar netinkamo jos vykdymo, įskaitant taikymą ar netinkamą taikymą į jų galiojimo sritį patenkantiems darbuotojams ir darbdaviams, sprendžiami darbo ginčų dėl teisės nustatyta tvarka (DK 202 str.).

Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (DK 220 str. 3 d.).

Dėl kolektyvinių derybų ir darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių biudžetinėse įstaigose

Kaip pradedamos kolektyvinės derybos?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 188 str. 4 dalimi, kolektyvinės derybos pradedamos, kai inicijuojanti kolektyvines derybas šalis raštu prisistato kitai šaliai, pateikdama aiškiai suformuluotus reikalavimus, pasiūlymus ir atstovus, kuriuos deleguoja į kolektyvines derybas, todėl siekiant laisvų kolektyvinių derybų, rekomenduojame apgalvotai derėtis dėl kiekvieno kolektyvinės sutarties punkto, įvertinant galimas pasekmes, ir vengti šabloninių kolektyvinių sutarčių projektų.

Kokios darbo užmokesčio sąlygos gali būti nustatytos biudžetinių įstaigų kolektyvinėse sutartyse?

Ministerija, kaip darbo santykių ir darbo apmokėjimo bei socialinės partnerystės politiką formuojanti institucija, skatina socialinį dialogą bei kolektyvines derybas, tačiau norime pabrėžti, kad kolektyvinės derybos viešajame sektoriuje, skirtingai nei privačiame sektoriuje, turi tam tikrus finansinius apribojimus. Šie apribojimai numatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyme.

Norime atkreipti dėmesį, kad įstaigos vadovas, kuris derasi dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties pasirašymo, turi atsižvelgti į Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 15 straipsnio imperatyvą – kas negali būti reguliuojama darbdavio lygmens kolektyvine sutartimi, t. y. negali būti nustatyta papildomų darbo apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų poreikiu, todėl kolektyvinėse sutartyse galima tartis tiek, kiek jos nepažeidžia šio įstatymo nuostatų.  Taip pat darbdavys, dirbantis viešajame sektoriuje, negali tartis, kad reguliariai kas mėnesį skirs lėšų iš valstybės biudžeto profesinės sąjungos narių švietimui, kvalifikacijos kėlimui ir kitoms socialinėms reikmėms tenkinti.  Atsižvelgiant į sektorių ypatumus, siūlytume dėl tokių nuostatų susitarti aukštesnėse nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse.

 Kam taikoma darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis?

Darbo kodekso 197 str. 1 dalis reglamentuoja, kad kolektyvinė sutartis taikoma darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams ir, jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys susitaria dėl kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji taikoma visiems darbuotojams, bet tam, kad šią kolektyvinę sutartį būtų galima taikyti visiems darbuotojams, tai dar turi patvirtinti visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija). Kitų būdų praplėsti kolektyvinės sutarties taikymą Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato.

 Kiek laiko galioja kolektyvinė sutartis?

 Darbo kodekso 196 str. 2 dalyje nustatyta, kad kolektyvinės sutartys galioja ne ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje nustatyta kitaip. Nors teoriškai, vadovaujantis šia nuostata, galima sudaryti ir neterminuotas kolektyvines sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos turi būti reguliariai peržiūrimos ir jų sąlygos turi būti aktualizuojamos pagal besikeičiančias darbo apmokėjimo ir darbo sąlygas, be to, įvertinus tai, kad sutartys yra sudaromos biudžetiniame sektoriuje, rekomenduojame nustatyti kolektyvinės sutarties galiojimo terminą ne ilgesnį nei ketveri metai.

 Ar privaloma kolektyvines sutartis registruoti? 

Vadovaujantis Darbo kodekso 195 str. 5 dalimi, galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. A1-334 patvirtintu ,,Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo aprašu“. Visos kolektyvinės sutartys, kurios buvo pasirašytos po 2017 m. liepos 1 d. privalo būti užregistruotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

Vadovaujantis Darbo kodekso 195 str. 5 dalimi, kolektyvinę sutartį registruoti per 20 dienų nuo jos pasirašymo pateikia kolektyvinė sutarties šalis – profesinė sąjunga. Profesinei sąjungai neįregistravus kolektyvinės sutarties per šį terminą, teisę pateikti registruoti kolektyvinę sutartį įgyja kita kolektyvinės sutarties šalis – darbdavys.

Dėl kolektyvinių derybų ir šakos lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymo viešajame sektoriuje

               Socialinis dialogas yra veiksmingas būdas derinti interesus, įveikti iškylančius iššūkius, skatinti ekonominę bei socialinę pažangą, todėl aktyvus profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų dalyvavimas ir bendradarbiavimas socialiniame dialoge yra labai sveikintinas. Pažymėtina, kad socialinė partnerystė yra grindžiama laisvų kolektyvinių derybų, šalių lygiateisiškumo, savanoriškumo ir savarankiškumo, priimant šalis susaistančius sprendimus, tarpusavio kontrolės ir atsakomybės principais.

               Pateikiame dažniausiai iškylančius klausimus dėl kolektyvinių derybų ir šakos lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymo viešajame sektoriuje

Kas gali derėtis dėl šakos lygmens kolektyvinės sutarties viešajame sektoriuje?

  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau vadinama – Darbo kodeksas)   192 str. 4 dalimi, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios šakos profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios atitinkamos šakos darbdavių organizacijos, iš kitos pusės.

Darbo kodekso 194 str. nustato kolektyvinių derybų ypatumus viešajame sektoriuje. Kaip nustatyta šiame straipsnyje, darbdavius atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gavusi profesinių sąjungų organizacijos pasiūlymą pradėti šakos lygmens kolektyvines derybas.

 Darbo kodekso 179 str. 3 dalis reglamentuoja, kad profesinių sąjungų organizacijas, veikiančias šakos lygmeniu, turi sudaryti ne mažiau kaip penkios profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu. Derybose dėl šakos kolektyvinės sutarties sudarymo šios profesinės sąjungos galėtų dalyvauti tuo atveju, jeigu jos pateiktų įrodančius dokumentus kitai derybinei pusei, kad jas sudaro ne mažiau kaip penkios profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu.

   Ar būtina sudaryti jungtinę profesinių sąjungų atstovybę derantis dėl šakos kolektyvinės sutarties?

Darbo kodekso 192 str. 4 d. įtvirtina, kad šakos kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios šakos profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios atitinkamos šakos darbdavių organizacijos, iš kitos pusės. Šis teisinis reguliavimas nenumato galimybės derantis dėl šakos kolektyvinės sutarties sudaryti jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, kaip tai yra nustatyta įmonės lygio kolektyvinių sutarčių sudarymo atveju (Darbo kodekso 192 str. 5 d.).

 Ar gali būti kelios tos pačios šakos lygmens kolektyvinės sutartys?

Kolektyvinių derybų ypatumus viešajame sektoriuje nustato Darbo kodekso 194 straipsnis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pati tiesiogiai dalyvauti kolektyvinėse derybose kaip šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties šalis (atkreiptinas dėmesys, kad ne kolektyvinių sutarčių, bet kolektyvinės sutarties šalis) arba įgalioti dalyvauti atitinkamos valdymo srities ministeriją ar kitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigą, ar įstaigą prie ministerijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gavusi profesinių sąjungų organizacijos pasiūlymą pradėti nacionalinio (tarpšakinio) ar šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama šias derybas, privalo pakviesti į jas atitinkamoje šakoje (gamybos, paslaugų, profesinėje) veikiančias privačiojo sektoriaus darbdavių organizacijas, kurios gali dalyvauti kartu šiose kolektyvinėse derybose. Taigi, iš straipsnio dispozicijos aišku, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali būti vienos šakos kolektyvinės sutarties šalis ir tam, kad toje šakoje visi darbuotojai ir darbdaviai būtų atstovaujami tinkamai, į kolektyvines derybas  privalo pakviesti į jas atitinkamoje šakoje (gamybos, paslaugų, profesinėje) veikiančias privačiojo sektoriaus darbdavių organizacijas.

Ar gali kitos profesinių sąjungų organizacijos prisijungti prie galiojančios šakos kolektyvinės sutarties?

Darbo kodeksas nenumato galimybės profesinių sąjungų organizacijoms prisijungti prie galiojančių nacionalinio, šakos ar teritorinio lygmens kolektyvinių sutarčių ir taikyti šių kolektyvinių sutarčių nuostatas profesinių sąjungų organizacijų, kurios nebuvo kolektyvinės sutarties šalimi, nariams. Siūlome kolektyvinėje sutartyje nusimatyti realų kolektyvinės sutarties galiojimo terminą, kad profesinių sąjungų organizacijos, kurios nėra šios kolektyvinės sutarties šalimi, baigiantis sutarties galiojimo terminui galėtų prisistatyti naujoms kolektyvinėms deryboms kartu su kitomis profesinių sąjungų organizacijomis.

           Kaip pradedamos kolektyvinės derybos?

 Vadovaujantis Darbo kodekso 188 str. 4 dalimi, kolektyvinės derybos pradedamos, kai inicijuojanti kolektyvines derybas šalis raštu prisistato kitai šaliai, pateikdama aiškiai suformuluotus reikalavimus, pasiūlymus ir atstovus, kuriuos deleguoja į kolektyvines derybas, todėl siekiant laisvų kolektyvinių derybų, rekomenduojame apgalvotai derėtis dėl kiekvieno kolektyvinės sutarties punkto, įvertinant galimas pasekmes, ir vengti šabloninių kolektyvinių sutarčių projektų.

Ką galima aptarti šakos lygmens kolektyvinėje sutartyje?

Darbo kodekso 193 str. 4 dalyje nustatyta, kad šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinėje sutartyje šalys gali aptarti:

1) kelių ar vienos kurios šakos ar teritorijos darbdavių darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo, darbo normų ir kitus su darbo užmokesčiu susijusius klausimus;

2) darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus;

3) darbuotojų užimtumo, profesinio mokymo, perkvalifikavimo klausimus;

4) socialinės partnerystės rėmimo priemones, padedančias išvengti kolektyvinių darbo ginčų;

5) kitas šalims svarbias darbo, socialines ir ekonomines sąlygas;

6) kolektyvinės sutarties keitimo, pildymo ir nutraukimo tvarką, galiojimo terminą, vykdymo kontrolės sistemą ir tvarką, kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ir vykdymu.

Atkreipiame dėmesį, kad šis sąrašas yra pavyzdinis, todėl gali būti deramasi ir dėl kitų darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų ir garantijų.

Darbo kodekso 193 str. 3 dalyje nustatyta galimybė aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvine sutartimi nukrypti nuo Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus įtvirtintas išimtis, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose.

Kam taikoma šakos lygmens kolektyvinė sutartis? Ar galima šakos lygmens kolektyvines sutartis taikyti visiems darbuotojams?

Darbo kodekso 197 str. 1 dalis nustato, kad kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams. Vadovaujantis Darbo kodekso 197 str. 3 dalimi šakos lygmeniu sudarytą kolektyvinę sutartį profesinių sąjungų ar jų organizacijas sudarančių profesinių sąjungų atstovaujamiems darbuotojams privalo taikyti su jais darbo santykiais susiję darbdaviai. Vadinasi, taikyti kolektyvinę sutartį turi pareigą darbdavys į jos taikymo sritį patenkantiems profesinės sąjungos nariams. Darbo kodeksas nenumato galimybės praplėsti darbuotojų rato, kuriems galėtų būti taikoma šakos lygmeniu sudaryta kolektyvinė sutartis, todėl šakos kolektyvinės sutarties nuostatos turėtų būti taikomos tik šią kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų ar jų padalinių darbuotojams – profesinių sąjungų nariams. Išplėsti kolektyvinės sutarties taikymą visiems darbuotojams, kai pritaria visuotinis darbuotojų kolektyvo susirinkimas (konferencija), galimas tik išplečiant darbdavio lygmens kolektyvines sutartis.

Socialiniai partneriai (darbuotojų ir darbdavių atstovų organizacijos), norintys susitarti dėl dalykų, kurie svarbus visiems darbuotojams gali, vadovaujantis Darbo kodekso 164 str., sudaryti susitarimus dėl darbo, socialinių ir ekonominių klausimų.

Ar gali Socialinės apsaugos ir darbo ministras išplėsti kolektyvinės sutarties taikymo sritį?

Darbo kodekso 198 str. 1 dalyje nurodoma, kad nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties atskirų nuostatų taikymas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu gali būti privalomai išplėstas visiems tos tam tikros teritorijos ar šakos darbdaviams, jeigu tokį pasiūlymą raštu pateikė abi kolektyvinės sutarties šalys. Taigi, šakos kolektyvinės sutartys gali būti išplėstos darbdavių, o ne jų darbuotojų atžvilgiu, t. y. išplėsta šakos kolektyvinė sutartis bus taikoma tik šią kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų ar jų padalinių darbuotojams – profesinių sąjungų nariams dirbantiems pas darbdavius, kuriems galioja išplėsta kolektyvinė sutartis.

Pasiūlymas išplėsti nacionalinės (tarpšakinės), šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) ir teritorinės kolektyvinės sutarties taikymo sritį socialinės apsaugos ir darbo ministrui gali būti pateiktas, jeigu iki sutarties galiojimo pabaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai.

Ar reikalinga Finansų ministerijos išvada dėl šalių parengto ir suderinto šakos kolektyvinės sutarties projekto?

Vadovaujantis Darbo kodekso 194 str. 3 dalimi derybos dėl šakos kolektyvinės sutarties turi būti baigtos ne vėliau,  negu  Lietuvos Respublikos finansų ministerija pradeda rengti  atitinkamų  metų  valstybės  biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Dėl šalių parengto ir suderinto šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties projekto būtina gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadą.

Kaip gali baigtis derybos dėl šakos lygmens kolektyvinės sutarties pasirašymo?

Darbo kodekso 188 str. 9 dalyje yra nurodoma, kad jeigu šalys nėra nusprendusios kitaip, kolektyvinės derybos laikomos baigtomis, kai pasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas nesutarimų protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš kolektyvinių derybų.

Kaip atliekami šakos lygmens kolektyvinės sutarties pakeitimai?

Pakeičiant ar papildant šakos kolektyvinę sutartį turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso 199 straipsniu, t. y. jeigu kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo tvarka nustatyta pačioje šakos kolektyvinėje sutartyje – tai keičiama pagal šakos kolektyvinėje sutartyje nustatytą tvarką, o jeigu tokia tvarka šakos kolektyvinėje sutartyje nenustatyta – tuomet pakeitimai ir papildymai daromi tokia pačia tvarka, kaip ir sudaroma pati šakos kolektyvinė sutartis.