>

Socialinė partnerystė ar socialinis dialogas (vartojami Lietuvoje sinonimiškai) yra būdas socialiniams partneriams bendradarbiauti, konsultuotis, derinti tarpusavio interesus socialinėje, ekonominėje ir politinėje srityje, bei reguliuoti darbo ir su jais susijusius santykius derybų būdu.  

Socialiniai partneriai yra iš vienos pusės darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos, jų organizacijos ar darbo tarybos, darbuotojų patikėtinis (darbdavio lygmeniu)  –  ir iš kitos pusės darbdavys, jų organizacijos, tam tikrais numatytas atvejais Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ar savivaldybės taryba. Trišaliame socialiniame dialoge dalyvauja Vyriausybė ar savivaldybės taryba.  

Socialinio dialogo vystymasis atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje:  

- 1991 m. buvo priimtas Kolektyvinių sutarčių įstatymas ir Profesinių sąjungų įstatymas.  

-  1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta asociacijų laisvė ir profesinių sąjungų veiklos principai (35 ir 50 str.). Priimtas Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymas. Ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos.  

-  1995 m. Vyriausybė ir nacionalinės darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos pasirašė susitarimą dėl trišalės partnerystės ir kitus paskesnius susitarimus (1999 m., 2002 m., 2005 m., 2008 m.), dėl kurių šiuo metu turime gerai veikiantį ir dažną trišalį dialogą Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.

-  2002 m. priimtas Darbo kodeksas, kuriame kolektyviniai darbo santykiai kodifikuoti. 

-  2016 m. jį pakeitė naujas Darbo kodeksas, kuriame pabrėžta darbuotojų informavimo ir konsultavimo svarba, kolektyvinių sutarčių vaidmuo reguliuojant darbo ir su jais susijusius santykius.  

Socialinis dialogo svarbus, nes: 

-  Efektyvi ir būtina darbo rinkos savireguliacijos priemonė;  

-  Veiksminga konfliktų valdymo priemonė; 

-  Mažina priešiškumą tarp šalių („atskleidžiamos kortos“); 

-  Mažina socialinę atskirtį ir užtikrina orų gyvenimo lygį; 

-  Užtikrina subalansuotą ekonomikos augimą. 

Socialinė partnerystė vyksta šiais lygmenimis: 

-  Tarptautiniu, pvz., Tarptautinėje darbo organizacijoje; 

-  Europos Sąjungos;  

-  Nacionaliniu (tarpšakiniu); 

-  Šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu); 

-  Teritoriniu (savivaldybės, apskrities); 

-  Darbdavio; 

-  Darbovietės. 

Atrinktos keturios organizacijos projekto „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“ įgyvendinimui

Atnaujinimo data: 2024-03-18