Kolektyviniai darbo ginčai dėl interesų

Kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimų iškėlimas

Profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacijos, siekiančios sudaryti kolektyvinę sutartį, turi raštu kreiptis į darbdavį (darbdavių organizaciją) ir išdėstyti savo reikalavimus. Reikalavimai turi būti tiksliai apibrėžti, motyvuoti, išdėstyti raštu ir įteikti darbdaviui ar darbdavių organizacijai (DK 235 str. 1 d.).

Darbdavys (darbdavių organizacija) turi sušaukti šalių posėdį per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos (DK 235 str. 2 d.).

Šalims susitarus, gali būti pradėtos derybos, kurių trukmę ir sąlygas nustato šalys savo susitarimu (DK 235 str. 3 d.).

Šalims nesusitarus, profesinė sąjunga ar jų organizacija gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimą (DK 235 str. 4 d.).

Darbo kodekso 235 straipsnio 1–4 dalių nuostatos dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimų iškėlimo taikomos ir tada, kai kolektyvinės derybos nutrūko arba darbdavys (darbdavių organizacija) nustatytu laiku nepasirašė suderinto kolektyvinės sutarties projekto (DK 235 str. 5 d.).

Kolektyviniai darbo ginčai nagrinėjami vienu iš šių būdų:

• Ginčo komisija (privaloma pirminė nagrinėjimo stadija);
• Tarpininko pasirinkimas;
• Darbo arbitražas (sprendimas šalims privalomas).

Kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas ginčo komisijoje (DK 236 str. 1–7 d.):

• Kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų pirmiausia privaloma išnagrinėti abiejų tokio ginčo šalių sudarytoje kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų komisijoje (toliau – ginčo komisija).
• Ginčo komisijos sudarymą inicijuoja darbuotojų atstovai. Šią komisiją sudaro ne daugiau kaip po 5 darbuotojų atstovų ir darbdavio (darbdavių organizacijos) paskirtus narius.
• Ginčo komisija kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų privalo išnagrinėti per 10 kalendorinių dienų, jeigu ginčo komisija savo bendru sutarimu nenustatė kitokio termino.

Kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimo ginčo komisijoje rezultatai

Pasibaigus ginčų komisijos darbui, ginčų komisija bendru sutarimu gali priimti šiuos sprendimus:

• konstatuoti išspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų, jeigu sudaroma kolektyvinė sutartis ar kitas susitarimas dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų dalyko;
• konstatuoti neišspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų;
• kolektyviniam darbo ginčui dėl interesų spręsti pasitelkti tarpininką;
• kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų perduoti nagrinėti darbo arbitražui.

Priėmus vieną iš galimų sprendimų arba bent vienai iš šalių pasitraukus iš derybų ar darbdaviams (darbdavių organizacijai) nedelegavus narių į ginčo komisiją, arba ginčo komisijai nepriėmus sprendimo per nustatytą terminą, kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų išankstinis nagrinėjimas laikomas baigtas.

Tarpininkai ir jų parinkimas

Tarpininkas – nešališkas nepriklausomas ekspertas, kuris padeda kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalims suderinti jų interesus ir pasiekti abi puses tenkinantį kompromisinį susitarimą (DK 237 str. 1 d.).

Tarpininkų sąrašą sudaro, tvirtina ir atnaujina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jį galite rasti čia.

Į tarpininkų sąrašus ketverių metų kadencijai gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys (DK 237 str. 2 d.).

Tarpininką pasirenka ginčo komisija bendru sutarimu. Per 10 darbo dienų nuo ginčo komisijos sprendimo nesutarus dėl tarpininko, tarpininkavimo stadija laikoma baigta (DK 237 str. 4 d.).

Kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų pasitelkiant tarpininką turi būti išspręstas per 10 dienų nuo tarpininko paskyrimo (parinkimo) dienos. Šalių susitarimu šis terminas gali būti pratęstas (DK 238 str. 1 d.).

Tarpininkavimo rezultatai

Pasibaigus tarpininkavimui, tarpininkas gali priimti tokius sprendimus (DK 239 str. 1 d.):

• konstatuoti neišspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų;
• konstatuoti neišspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų, jeigu šalys sutaria perduoti kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų spręsti darbo arbitražui;
• konstatuoti išspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų, jeigu tarpininkavimo metu kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys sudaro kolektyvinę sutartį ar kitą susitarimą dėl šio ginčo objekto;
• konstatuoti iš dalies išspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų, jeigu dėl dalies reikalavimų šalys sudaro kolektyvinę sutartį ar kitą susitarimą dėl šio ginčo objekto.

Tarpininkavimo metu priimtas susitarimas įteikiamas kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalims (DK 239 str. 2 d.).

Darbo arbitražas

Darbo arbitražas – nenuolatinė institucija, nagrinėjanti kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų (DK 240 str. 1 d.).

Darbo arbitražas sudaromas prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbdavio ar darbdavių organizacijos buveinė (DK 240 str. 2 d.).

Darbo arbitražą sudaro 3 arbitrai (DK 240 str. 3 d.).

Arbitrų sąrašą sudaro, tvirtina ir atnaujina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Arbitrų sąrašas.

Į arbitrų sąrašus ketverių metų kadencijai su teise pratęsti kadenciją dar ketveriems metams gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys (DK 240 str. 4 d.)

Darbo arbitražo procesą inicijuoja abi šalys bendru susitarimupo to, kai priimtas ginčo komisijos ar tarpininko sprendimas dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimo darbo arbitraže (DK 241 str. 1 d.).

Šalims suteikiamas 5 darbo dienų terminas susitarti dėl 3 arbitrų, o per šį terminą joms nesusitarus – į darbo arbitražą paskiriamas iš kiekvienos šalies po vieną pasiūlytą arbitrą. Tokiu atveju trečią arbitrą paskirtieji arbitrai pasirenka šalių susitarimu (DK 241 str. 2 d.).

Laikoma, kad kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimas darbo arbitraže pradėtas tą dieną, kurią sudaromas darbo arbitražas (DK 241 str. 4 d.).

Darbo arbitražo sprendimas

Kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų turi būti išnagrinėtas per 15 darbo dienų nuo darbo arbitražo sudarymo dienos (DK 242 str. 1 d.).

Darbo arbitražo sprendimas priimamas vienbalsiai (DK 242 str. 2 d.).

Darbo arbitražas gali priimti sprendimą (DK 242 str. 5 d.):

• pripažinti iškeltus kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimus nepagrįstais ir juos atmesti;
• pripažinti iškeltus kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimus pagrįstais ar iš dalies pagrįstais ir įpareigoti sudaryti susitarimą ar kolektyvinę sutartį sprendime nurodytomis sąlygomis.

Darbo arbitražo sprendimas privalomas kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalims.

Jeigu darbo arbitražas pripažįsta iškeltus kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimus nepagrįstais ir juos atmeta, tokius reikalavimus galima kelti ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams nuo darbo arbitražo sprendimo priėmimo (DK 242 str. 9 d.).

  Siekdamos išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų arba užtikrinti nagrinėjant tokį ginčą pasiekto sprendimo įvykdymą, kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys turi teisę imtis kolektyvinių veiksmų (DK 243 str. 1 d.): profesinės sąjungos ar jų organizacijos – organizuoti streiką, o darbdaviai ar jų organizacijos – lokautą.

Streikas ir streikų rūšys

Streikas yra profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas, siekiant išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų arba užtikrinti nagrinėjant tokį ginčą pasiekto sprendimo įvykdymą (DK 244 str. 1 d.).

Pagal trukmę streikas gali būti (DK 244 str. 2 d.):

• įspėjamasis, kuris trunka ne ilgiau kaip dvi valandas;
• tikrasis.

Profesinės sąjungos ar jų organizacijos turi teisę organizuoti streiką šiais atvejais (DK 243 str. 2 d.):

• kai ginčo komisija konstatuoja neišspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų ar viena iš šalių pasitraukia iš derybų, ar darbdavys (darbdavių organizacija) nepaskiria narių į ginčo komisiją per išankstinį kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimą;
• kai tarpininkas priima sprendimą konstatuoti neišspręstą ar iš dalies išspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų;
• kai darbdavys ar jų organizacija nevykdo darbo arbitražo sprendimo.

Streiko skelbimas

Priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar jų organizacija Darbo kodekso 243 straipsnyje nustatytais atvejais. Darbdavio lygmens streikui skelbti įstatuose nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas (DK 245 str. 1 d.).

Šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens streikui skelbti įstatuose nustatyta tvarka turi būti priimamas atstovaujančio organo sprendimas (DK 245 str. 1 d.).

Įspėjamasis streikas skelbiamas be atskiro narių pritarimo (DK 245 str. 2 d.).

Profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendime skelbti streiką nurodoma (DK 245 str. 3 d.):

• iškelti reikalavimai, dėl kurių skelbiamas streikas;
• streiko data, pradžia ir vieta (įmonės, kuriose vyks streikas);
• numatomas streikuojančių darbuotojų skaičius;
• streiko komitetas;
• profesinių sąjungų narių balsavimo dokumentai, įrodantys pritarusių streikui profesinių sąjungų narių skaičių.

Darbdavio įspėjimas apie būsimą streiką

Apie būsimo įspėjamojo streiko pradžią darbdavys ar darbdavių organizacija ir atskiri jos nariai – darbdaviai turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, o prieš tikrojo streiko pradžią – ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, nusiunčiant jiems profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendimą skelbti streiką (DK 246 str. 1 d.).

Įmonėse ar šakose, kurios teikia neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei, darbdavys ar darbdavių organizacija ir atskiri jos nariai – darbdaviai turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų (DK 246 str. 2 d.).

Skelbiant streiką, galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie buvo nagrinėti ginčo komisijoje, tarpininkavimo metu arba darbo arbitraže (DK 246 str. 3 d.).

Streiko skelbimas įmonėse ir šakose, teikiančiose neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas

Darbdavių įmonėse ir šakose, kurios teikia neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei, tikrojo ir įspėjamojo streiko metu turi būti užtikrintas minimalus šių paslaugų teikimas visuomenei (DK 247 str. 1 d.).

Neatidėliotinomis (gyvybinėmis) paslaugomis visuomenei laikomos (DK 247 str. 4 d.):

• sveikatos priežiūros paslaugos;
• elektros energijos tiekimo paslaugos;
• vandens tiekimo paslaugos;
• šilumos ir dujų tiekimo paslaugos;
• kanalizacijos ir atliekų išvežimo paslaugos;
• civilinės aviacijos, įskaitant skrydžių valdymą, paslaugos;
• telekomunikacijų paslaugos;
• geležinkelio ir miesto visuomeninio transporto paslaugos.

Streiko skelbimo draudimai

Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai (DK 248 str. 1 d.).

Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis (DK 248 str. 2 d.).

Galiojant kolektyvinei sutarčiai, draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų laikomasi (DK 248 str. 3 d.).

Priėmus sprendimą dėl streiko ir jo metu darbdaviui draudžiama (DK 250 str. 6 d.):

• priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės, įstaigos, organizacijos ar struktūrinio padalinio darbą (veiklą);
• trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius;
• sudaryti kitas sąlygas ar priimti sprendimus, kurie visiškai ar iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą (veiklą).

Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų teikimą, bet nėra galimybės to padaryti šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis (DK 250 str. 7 d.). Šie ribojimai netaikomi, jeigu šio kodekso nustatyta tvarka paskelbiamas lokautas (DK 250 str. 8 d.).

Streiko teisėtumas

Darbdavys ar darbdavių organizacija, gavę profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos pranešimą apie priimtą sprendimą skelbti streiką, turi teisę per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo (DK 251 str. 1 d.).

Streiko atidėjimas ar sustabdymas

Jeigu kyla tiesioginė grėsmė, kad streiko metu nebus vykdomas kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalių susitarimas ar darbo arbitražo sprendimas dėl minimalių paslaugų teikimo įmonėse, įstaigose, organizacijose ir šakose, teikiančiose neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas, ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teisę šiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ir šakose 15 darbo dienų atidėti dar neprasidėjusį streiką, o prasidėjusį streiką tokiam pačiam laikui sustabdyti (DK 252 str. 1 d.).

Į teismą dėl streiko atidėjimo ar sustabdymo gali kreiptis darbdavys ar darbdavių organizacija (DK 252 str. 2 d.).

Streiko pasibaigimas

Streikas pasibaigia (DK 253 str. 1 d.):

• darbdaviui ar jų organizacijai priėmus sprendimą dėl reikalavimų patenkinimo;
• šalims susitarus nutraukti streiką;
• profesinei sąjungai ar profesinių sąjungų organizacijai pripažinus, kad toliau tęsti streiką netikslinga.

Pasibaigus streikui, darbai turi būti atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną (pamainą) (DK 253 str. 2 d.).

Lokautas

Lokautas – darbdavio ar darbdavių organizacijos paskelbtas vieno darbdavio ar kelių darbdavių streikuojančių darbuotojų laikinas darbo sutarčių vykdymo sustabdymas (DK 255 str.).

Lokauto skelbimas

Darbdaviai ir jų organizacijos turi teisę organizuoti lokautą šiais atvejais (DK 243 str. 3 d.):

• jeigu profesinės sąjungos ar jų organizacijos nevykdo tarpininkavimo metu priimto susitarimo arba darbo arbitražo sprendimo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų byloje;
• jeigu profesinės sąjungos ar jų organizacijos skelbia streiką, kurio skelbimas teismo buvo atidėtas arba pripažintas neteisėtu.

Lokautą taiko darbdavys savo darbuotojams – kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalimi esančios profesinės sąjungos ar jų organizacijos nariams arba streikuojantiems darbuotojams (DK 256 str. 2 d.).

Paskelbti lokautą darbdavys gali ne anksčiau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo streiko pradžios (DK 256 str. 3 d.).

Darbdavys ar darbdavių organizacija, prieš skelbdami lokautą, turi ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas raštu apie tai įspėti kolektyviniame darbo ginče dėl interesų dalyvaujančią profesinę sąjungą ar jų organizaciją (DK 256 str. 4 d.).

Įspėjime turi būti nurodyta (DK 256 str. 5 d.):

• lokauto pradžia;
• lokauto priežastis ir tikslai (reikalavimai);
• darbuotojų, kuriems bus taikomas lokautas, sąrašas.

Kiekvieną darbuotoją, kuriam bus taikomas lokautas, darbdavys turi individualiai įspėti apie lokautą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki lokauto pradžios (DK 256 str. 6 d.).

Lokauto eiga

Darbo sutarčių su darbuotojais, kuriems taikomas lokautas, vykdymas sustabdomas iki lokauto pabaigos (DK 257 str. 1 d.).

Į atsilaisvinusias darbo vietas darbdavys gali pagal terminuotas darbo sutartis priimti naujus darbuotojus, pasitelkti laikinuosius darbuotojus ar pasiūlyti kitiems įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams, nepažeisdamas Darbo kodekso nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, dirbti papildomą darbą (DK 257 str. 2 d.).

Lokauto metu darbuotojams, kurių darbo sutarčių vykdymas sustabdomas, darbo užmokestis nemokamas, išskyrus atvejus, kai tarp kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalių ar darbo teisės normose nustatyta kitaip. Šiems darbuotojams sustabdomas darbo santykių trukmės skaičiavimas, taip pat ir darbo trukmė kasmetinėms atostogoms gauti, bet išsaugoma teisės aktų nustatyta tvarka teisė į socialinį draudimą (DK 257 str. 3 d.).

Lokauto draudimas

Draudžiama skelbti lokautą greitosios medicinos pagalbos tarnybose, stichinės nelaimės zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, taip pat viešojo administravimo įstaigose ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (DK 258 str.).

Lokauto pabaiga

Lokautas pasibaigia (DK 259 str. 1 d.):

• kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalims priėmus susitarimą dėl lokauto baigties;
• darbdaviui pripažinus, kad toliau tęsti lokautą netikslinga.

Pasibaigus lokautui, darbo sutarčių vykdymas turi būti atnaujintas per 3 darbo dienas nuo darbdavio sprendimo dėl lokauto pabaigos dienos (DK 259 str. 2 d.).

Lokauto teisėtumas

Profesinė sąjunga ar jų organizacija, gavusios darbdavio pranešimą apie priimtą sprendimą skelbti lokautą, turi teisę per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl lokauto pripažinimo neteisėtu (DK 260 str. 1 d.).

Teismas bylą dėl lokauto teisėtumo turi išnagrinėti per 5 darbo dienas (DK 260 str. 2 d.).

Teismas pripažįsta lokautą neteisėtu, jeigu jo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Darbo kodeksui, kitiems įstatymams. Lokautas taip pat pripažįstamas neteisėtu, jeigu jis paskelbtas nesilaikant Darbo kodekse nustatytos tvarkos ir reikalavimų arba darbdavys piktnaudžiauja lokauto teise (DK 260 str. 3 d.).

Įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti lokautą neteisėtu arba teismui sprendimą dėl lokauto pripažinimo neteisėtu nukreipus skubiai vykdyti, darbuotojų darbo sutarčių vykdymas per 3 darbo dienas turi būti atnaujintas ir jiems turi būti sumokėtas visas negautas nuo lokauto pradžios iki sutarties vykdymo atnaujinimo darbo užmokestis ir kitos išmokos, priklausančios pagal kolektyvinę sutartį, kitus susitarimus ar vidinius teisės aktus (DK 260 str. 4 d.).