Darbo laikas

Naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso, kuris įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. II dalies VIII skyrius reglamentuoja darbo ir poilsio laiką.

Naujajame Darbo kodekse įvedami net penki darbo laiko režimai: nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus; suminės darbo laiko apskaitos, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį; lankstaus darbo grafiko, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų; suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė; individualaus darbo laiko režimas (2002 m. DK buvo nustatyta darbo dienos trukmė – 8 valandos arba suminė darbo laiko apskaita).

Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius – 48 val. per savaitę; maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą – ne ilgesnis kaip 12 val. per dieną ir 60 val. per savaitę (2002 m. DK: maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius – 48 val. per septynias dienas; Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12valandų).

Maksimali viršvalandžių trukmė – 8 val. per savaitę, darbuotojui sutikus – 12 val., per savaitę, maksimali metinė viršvalandžių trukmė – 180 val. (2002 m. DK: viršvalandinių darbų trukmė -negali būti daugiau kaip 4 val. per dvi dienas ir 120 val. per metus).

Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į profesinės sąjungos nuomonę (2002 m. DK: įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais buvo galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą).

Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra ne daugiau kaip 3 mėnesiai (2002 m. DK: apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai).

Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui (2002 m.DK: jeigu buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, negalėjo būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą).

Naktinio darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai (2002 m. DK: atskirai naktiniam darbui apskaitinis laikotarpis nebuvo nustatytas. Apskaitinio laikotarpio trukmė suminės darbo laiko apskaitos atveju negalėjo būti ilgesnė negu 4 mėnesiai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.

Poilsio laikas

Nuo 2017 m. liepos 1 d. darbuotojų kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, iki tol buvo skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis.

Atostogos – 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 24 darbo dienos (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę) (2002 m. DK: kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos).

Darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m. ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų (jeigu dirbama 5 d. per savaitę) arba 30 darbodienų (jeigu dirbama 6 d. per savaitę) kasmetinės atostogos (2002 m. DK: Darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m. ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos).

Dėl papildomų ir pailgintų atostogų

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios nuostatos

Iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio Darbo kodekso atitinkamos nuostatos

Papildomos ir pailgintos atostogos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.

Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.

Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė. Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių negu šiame straipsnyje kasmetinės papildomos atostogos.

Papildomos atostogos už nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje - už 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 darbo diena.

Už 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, – 3 kalendorinės dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 kalendorinė diena.

Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos.

Pedagoginiai darbuotojai, mokslo darbuotojai, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, farmacijos specialistai, socialinių paslaugų srities darbuotojai, pilotai, jūrininkai, žvejai, Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai ir pan.

Pailgintosiki 58 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės.

Pedagoginiai darbuotojai, mokslo darbuotojai, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, farmacijos specialistai, socialinių paslaugų srities darbuotojai, pilotai, jūrininkai, žvejai, Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai ir pan.

Kitos atostogų naujovės:

Darbdavys privalo suteikti 14 dienų nėštumo ir gimdymo atostogas iš karto po gimdymo, net jei darbuotoja to neprašo (2002 m. DK – tokios nuostatos nebuvo).

Tėvystės atostogos: 30 kalendorinių dienų suteikiamos bet kuriuo laiku nuo vaiko gimimo iki jam sukaks vieni metai ir jos gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis (2002 m. DK: tėvystės atostogos: laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo.)

Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose arba mokosi savišvietos būdu, numatytos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose arba mokytis savišvietos būdu (2002 m. DK: darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, šalių susitarimu galėjo būti suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose).

Darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už mokymosi atostogas (formaliajam ir neformaliajam švietimui, išskyrus mokymąsi savišvietos būdu), jei dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki dešimt darbo dienų per vienerius darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo darbo užmokesčio. Darbuotojams, kurie mokosi savišvietos būdu, už mokymosi atostogas yra neapmokama, nebent kolektyvinėse sutartyse ar šalių susitarimu susitarta kitaip. (2002 m. DK: mokymosi atostogų apmokėjimas – šalių susitarimu).

Leidžiamos kūrybinės iki 12 mėnesių trukmės darbuotojo atostogos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti (2002 m. DK nebuvo numatyta kūrybinių atostogų trukmė).

Darbo dienos metu gali būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Darbuotojas su darbdaviu gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. 2002 m. DK tokios nuostatos nebuvo

Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
(2002 m. DK: Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, – dvi dienos per mėnesį, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį).

Atnaujinimo data: 2024-01-17