Darbuotojų, dirbančių įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimas reglamentuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. Darbo kodekse:

  • nustatytas minimaliojo darbo užmokesčio tvirtinimas,

  • įteisinti darbo apmokėjimo organizavimo principai,

  • nustatytas apmokėjimas už viršvalandinį ir nakties darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis,

  • nustatytos kitos darbo užmokesčio garantijos.

Darbo apmokėjimo sistema

Darbo kodekse numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema turi būti nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams.

Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.

Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos:

  • darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos,

  • darbo užmokesčio dydžiai ,

  • papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka,

  • darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

Darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį pat ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. Apibrėžiama kas laikoma tokiu pačiu ir lygiaverčiu darbu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo Nr. XIII-198 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, jeigu nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo nustatyti ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams biudžetinės įstaigos vadovas. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijas.

Biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi: 

– detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio Įstatymo Nr. XIII-1981 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai);

– atsižvelgiant į aukščiau minėtus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai;

– konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai;

– priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka;

– kintamosios dalies dydžiai ir jos skyrimo tvarka (jeigu tokia darbo užmokesčio sudedamoji dalis yra numatyta);

– piniginių išmokų dydžiai, skyrimo atvejai (už atliktą darbą ar siekiant paskatinti) ir tvarka.

Prieš biudžetinės įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, Darbo kodekso nustatyta tvarka turi būti atliktos informavimo ir konsultavimo procedūros.

Minimali mėnesinė alga 924 Eur

Darbo kodekse, kuris įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. įtvirtinta naujovė, kad minimalią mėnesinę algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Pirmą kartą apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Tokios nuostatos nebuvo 2002 m. Darbo kodekse.

Naujojo Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimaliąją mėnesinę algą nustatė 924 eurų ir minimalųjį valandinį atlygį (toliau – MVA) – 5,65euro.

Bazinis dydis 1785,4 Eur

Nuo 2024-01-01 nustatyta nauja pareiginės algos (atlyginimo) bazė, kuri susieta su 2022 metų vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu.

Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymu Nr. XIV-2011 patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis - 1785,4 eurai.

Šis bazinis dydis taikomas apskaičiuojant pareigines algas (atlyginimus) šiems asmenims:

– valstybės tarnautojams, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus;

– biudžetinių įstaigų darbuotojams (t. y., valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojams);

– valstybės politikams (valstybės politikų (išskyrus savivaldybių merus) pareiginėms algoms apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos taikomos nuo valstybės politikų (išskyrus savivaldybių merus) naujos kadencijos pradžios, t. y. 2024 m. rudens);

– valstybės pareigūnams;

– prokurorams;

– žvalgybos pareigūnams;

– Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams;

– Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;

– Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams;

– regionų plėtros tarybų administracijų direktoriams ir šių administracijų darbuotojams;

– viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovams ir darbuotojams (papildyta įstatymu Nr. XIV-2410);

tarnybinius atlyginimus šiems asmenims:

– kariams;

atlygį už darbą šiems asmenims:

– įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams ir nariams.

Valstybės įmonių vadovų

darbo apmokėjimas

Valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymą reglamentuoja nutarimas.

Valstybės įmonių vadovų darbo užmokestį sudaro:

-                     pareiginė alga, kintamoji dalis ir premija. Pareiginė alga nustatoma koeficientais, atsižvelgiant į valstybės įmonės kategoriją (pagal priedą). Pareiginė alga apskaičiuojama, pareiginės algos koeficientą padauginus iš pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (1785,4 EUR);

-                     kintamoji dalis priklauso nuo valstybės įmonės vadovui nustatytų veiklos rodiklių, susijusių su valstybės įmonės tikslų įgyvendinimu ir (arba) valstybės įmonės vadovui numatytų užduočių, susijusių su valstybės įmonės vidaus administravimu, įvykdymu. Kintamoji dalis negali viršyti 30 procentų valstybės įmonės vadovui praėjusiais finansiniais metais išmokėtos pareiginės algos;

-                     premija. valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija už išskirtinį valstybės įmonės vadovo indėlį įgyvendinant valstybės įmonės tikslus arba pasiektus išskirtinius rezultatus pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius, valstybės įmonės vadovui iš valstybės įmonės pelno arba iš sutaupytų lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, gali skirti premiją, kurios dydis negali viršyti jo 4 pareiginės algos dydžių.

Viešųjų įstaigų vadovų

darbo apmokėjimas

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Naujasis reglamentavimas taikomas ir savivaldybių viešosioms įstaigoms (netaikomos valstybinėms aukštosioms mokykloms, valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms). Viešosios įstaigos skirstomos į dvi kategorijas (viešąjį administravimą įgyvendinančias viešąsias įstaigas ir kitas viešąsias įstaigas), nu įstaigos kategorijos priklauso ir vadovui taikytinas pareiginės algos dydis, kuris nustatomas vadovų darbo apmokėjimo sistemoje pagal nustatytus kriterijus, o apskaičiuojamas taikant bazinį dydį (1785,4 EUR).

Viešųjų įstaigų vadovų darbo užmokestį sudaro:

-                     pareiginė alga;

-                     papildoma darbo užmokesčio dalis (papildoma darbo užmokesčio dalis priklauso nuo pasiektų viešosios įstaigos veiklos tikslų įgyvendinimo ir (arba) viešosios įstaigos vadovui numatytų užduočių įvykdymo. Tikslai ir užduotys turi būti išreikšti konkrečiais veiklos rodikliais. Papildoma darbo užmokesčio dalis nustatoma ir išmokama vieną kartą pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius, atsižvelgiant į praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos tikslų įgyvendinimo ir (arba) viešosios įstaigos vadovui numatytų užduočių įvykdymo rezultatus. Nustatoma, jog papildoma darbo užmokesčio dalis negali viršyti 30 procentų viešosios įstaigos vadovui praėjusiais finansiniais metais išmokėtos pareiginės algos sumos ir turi būti išmokama per mėnesį nuo finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Įsteigtos naujos viešosios įstaigos vadovui ar priimtam naujam viešosios įstaigos vadovui viešosios įstaigos veiklos tikslai ir (arba) viešosios įstaigos vadovo užduotys bei veiklos rodikliai nustatomi per vieną mėnesį nuo viešosios įstaigos vadovo priėmimo dienos. Jeigu viešosios įstaigos vadovo darbo viešojoje įstaigoje pradžios data yra vėlesnė negu spalio 1 diena, jam viešosios įstaigos veiklos tikslai ir (arba) viešosios įstaigos vadovo užduotys bei veiklos rodikliai einamiesiems kalendoriniams metams gali būti nenustatomi);

-                     premija (gali būti skiriama už išskirtinį indėlį įgyvendinant viešosios įstaigos veiklos tikslus arba pasiektus papildomus išskirtinius rezultatus, pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinius, ši premija negali būti didesnė negu 4 viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos dydžiai);

-                     priemokos (Už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Skiriamos priemokos dydį nustato visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininkė, arba savivaldybės meras. Skiriama priemoka negali būti mažesnė negu 10 procentų viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos, o skiriamų priemokų, nurodytų šiame punkte, suma negali viršyti 80 procentų viešosios įstaigos vadovo pareiginės algos);

-                     mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinė darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ar budėjimą.

Viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimas

Viešosios įstaigos darbuotojų (įskaitant ir viešosios įstaigos vadovo pavaduotojus) darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą, taip pat, kad darbuotojų darbo užmokestį gali sudaryti ir kitos darbo užmokesčio dalys, jei jų taikymas bus nustatytas viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje.

Viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas nustatyto viešojoje įstaigoje patvirtinta darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, kuri nustatoma vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Įstatyme pateikiami pavyzdiniai kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos, ar kiti kriterijai), kuriais vadovaujantis darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje yra nustatomi maksimalūs darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms. Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje taip pat nustatomi priemokų, premijų ar kitų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Viešųjų įstaigų darbuotojų pareiginė alga turi būti peržiūrima ir keičiama darbo apmokėjimo sistemoje nustatyta tvarka.

Už nekvalifikuotą darbą viešųjų įstaigų darbuotojams negali būti mokama mažiau, nei viena MMA, o už kvalifikuotą darbą negali būti mokama mažiau nei 1,1 MMA, o viešosios įstaigos darbuotojų maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti viešosios įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, nustatyto Įstatymo priede, išskyrus atvejus, kai pagal įstaigoje patvirtintą darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tam tikrų profesijų atstovų trūkumą Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, darbuotojui numatoma didesnė pareiginė alga, bet ne daugiau nei 100 procentų didesnė už atitinkamai viešųjų įstaigų vadovų kategorijai nustatytą maksimalų pareiginės algos koeficiento dydį.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų

darbo apmokėjimas

Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo dydžiai ir sąlygos yra nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme (toliau – Apmokėjimo įstatymas).

Apmokėjimo įstatymo pagrindiniai tikslai:

•                    vienodo išsilavinimo biudžetinių įstaigų darbuotojams suteikti vienodas galimybes gauti teisingą apmokėjimą už darbą;

•                    siekti, kad darbuotojas gautų orų pastovų darbo užmokestį,

•                    priedai ir priemokos turėtų būti tik papildoma darbo užmokesčio dalis, mokama tik išskirtinais atvejais;

•                    paskatinti socialinį dialogą tarp darbdavių ir darbuotojų.

Apmokėjimo įstatyme biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės, atsižvelgiant į tai, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms užimti, suskirstytos į 4 lygius pagal turimą darbuotojo išsilavinimą.

Paminėtina, kad Apmokėjimo įstatymas netaikomas: viešosioms įstaigoms; sveikatos priežiūros ir aukštosioms mokykloms; valstybinių mokslinių institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, darbuotojams; Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų

darbo užmokesčio sudedamosios dalys

Darbo užmokestį sudaro:

•                    pareiginė alga;

•                    priemokos iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies už papildomo darbo krūvį, už pavadavimą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;

•                    piniginė išmoka už atliktą darbą, mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;

•                    užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ar darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, bei budėjimą;

•                    kintamoji dalis, jeigu ji numatyta darbo apmokėjimo sistemoje ir skiriama darbuotojui, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą Apmokėjimo įstatymo ir darbo apmokėjimo sistemos nustatyta tvarka.

Vienkartinė piniginė išmoka biudžetinės įstaigos darbuotojui gali būti skiriama iš biudžetinės įstaigos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų: kai darbuotojo veikla įvertinama, kaip viršijanti lūkesčius (Šiuo atveju vienkartinė piniginė išmoka gali būti mokama, jei ji nurodyta tiesioginio vadovo motyvuotame pasiūlyme valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ar darbuotojo veiklos vertinimo metu); nepriekaištingai (pavyzdingai) savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Šiuo atveju vienkartinė piniginė išmoka mokama esant valstybės tarnautojo ar darbuotojo tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui.. Šį vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytosios darbuotojo pareiginės algos dydžio.

Pareiginė alga

Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginė alga

Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.

Apmokėjimo įstatyme nurodoma apatinė darbuotojų pareiginės algos riba (1 priedas). Pareiginės algos intervalas turi būti nustatomas darbo apmokėjimo sistemoje. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai negali būti mažesni negu Apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyti koeficientų dydžiai ir nemažesni negu 1,1 MMA (išskyrus darbininkus ir nekvalifikuotus darbuotojus D lygio) (MMA- minimalioji mėnesinė alga). Darbininkų pareiginė alga negali būti mažesnė negu MMA.

Pažymėtina, kad 1,1 MMA taisyklę dėl minimalių pareiginės algos koeficientų reikės darbo apmokėjimo sistemoje pasitikrinti kiekvieną kartą Vyriausybei pakeitus minimaliosios mėnesinės algos dydį.

Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.

Nustatant pareiginės algos koeficientą, papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas tam tikrų profesijų atstovų trūkumas Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų aukšta kvalifikacinė kategorija, nustatyta pagal tam tikrai darbuotojų grupei keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Šiais atvejais biudžetinės įstaigos darbuotojui pagal įstaigos darbo apmokėjimo sistemą nustatytas pareiginės algos koeficientas gali būti didinamas iki 100 procentų. Trenerio pareiginės algos koeficientas didinamas atsižvelgiant į jo turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją: jeigu trenerio kvalifikacinė kategorija pirma, jo pareiginės algos koeficientas didinamas 45 procentais, jeigu antra, – 55 procentais, jeigu trečia, – 65 procentais, jeigu ketvirta, – 75 procentais, jeigu penkta, – 90 procentų, jeigu šešta, – 100 procentų. Treneriams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai gali būti didinami iki 40 procentų. Socialinių paslaugų srities darbuotojo pareiginės algos koeficientas didinamas atsižvelgiant į jo turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją: jeigu socialinių paslaugų srities darbuotojo kvalifikacinė kategorija pirma (žemiausia), jo pareiginės algos koeficientas didinamas 15 procentų, jeigu antra (aukštesnė), – 20 procentų, jeigu trečia (aukščiausia), – 30 procentų. Socialinių paslaugų srities darbuotojams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai gali būti didinami iki 10 procentų. Socialinių paslaugų srities darbuotojams Apmokėjimo įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų.

A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų, palyginti su to paties lygmens (pakopos) pareigybėmis, kurioms nebūtinas magistro kvalifikacinis laipsnis (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus).

Socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo 1 priede nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai didinami 21 procentu.

Biudžetinių įstaigų vadovų pareiginė alga

Biudžetinių įstaigų vadovams Apmokėjimo įstatyme numatytas pareiginės algos koeficientų intervalas. Biudžetinių įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma Apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyto pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytoje savo valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemoje numatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus.

Biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojų pareiginė alga

Šių darbuotojų pareiginės algos koeficientams taikomas 1 priedas, kuriame nustatyta tik minimali riba. Koeficientų intervalas – darbo apmokėjimo sistemoje.

Struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareiginė alga

Šių darbuotojų pareiginės algos koeficiento nustatymui taikomas 1 priedas (atsižvelgiant į pareigybės lygį), kuriame nustatyta tik minimali riba. Koeficientų intervalas – darbo apmokėjimo sistemoje.

Kintamoji dalis ir priemokos

Apmokėjimo įstatyme yra nustatyti maksimalūs darbo užmokesčio kintamosios dalies ir priemokų dydžiai:

•                    kintamoji darbo užmokesčio dalis, jeigu ji numatyta darbo apmokėjimo sistemoje, skiriama darbuotojui, atsižvelgus į jo praėjusių metų veiklos vertinimą. Darbo užmokesčio kintamosios dalies dydžiai ir jos skyrimo tvarka yra nustatomi darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgus Apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kintamoji darbo užmokesčio dalis gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos, o nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjams – iki 160 procentų pareiginės algos.

•                    priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos, o jų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų

veiklos vertinimas

Vadovaujantis Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo (toliau − Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau − Nutarimas) 3.4. papunkčiu darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis 2023 metų veiklos vertinimas atliekamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 254 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau − Darbuotojų vertinimo tvarka), nustatyta tvarka, išskyrus metinių užduočių nustatymą. Lūkesčiai dėl 2024 metų veiklos ir terminai nustatomi Nutarimu patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas)  nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Aprašo 22 ir 58 punktais veiklos vertinimas atliekamas ir Motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo forma ar Motyvuoto pasiūlymo forma pateikiama įstaigos vadovą, darbuotoją į pareigas priimančiam asmeniui iki einamųjų metų vasario 25 d., o sprendimas dėl Motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo formoje arba Motyvuoto pasiūlymo formoje pateikto pasiūlymo įgyvendinimo priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo formos arba Motyvuoto pasiūlymo formos gavimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Darbuotojų vertinimo tvarkos 10 punktu biudžetinės įstaigos darbuotojui skiriama kintamoji dalis, darbo apmokėjimo sistemoje nustatyto dydžio,  atsižvelgiant į jo 2023 metų veiklos vertinimą.

    Valstybės tarnautojų, teisėjų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų

    darbo apmokėjimas

    Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.

    Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas.

    Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo dydžius nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

    Stebėsenos rodikliai

    Informaciją rengia Darbo teisės grupė

    Atnaujinimo data: 2024-01-17