exclamation

Informuojame, kad nuo 2020-11-27 18:00 iki 2020-11-29 18:00 ir nuo 2020-12-04 18:00 iki 2020-12-06 18:00 bus atliekami IS infrastruktūros perkėlimo darbai. Dėl šios priežasties galimi trumpalaikiai portalo „Mano vyriausybė“ veiklos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.

Darbo apmokėjimas

 

Darbuotojų, dirbančių įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimas reglamentuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. Darbo kodekse:

  • nustatytas minimaliojo darbo užmokesčio tvirtinimas,

  • įteisinti darbo apmokėjimo organizavimo principai,

  • nustatytas apmokėjimas už viršvalandinį ir nakties darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis,

  • nustatytos kitos darbo užmokesčio garantijos.

 

Darbo apmokėjimo sistema

Naujajame Darbo kodekse numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema turi būti nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams.

Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.

Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos:

  • darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos,

  • darbo užmokesčio dydžiai ,

  • papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka,

  • darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

Darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį pat ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. Apibrėžiama kas laikoma tokiu pačiu ir lygiaverčiu darbu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo Nr. XIII-198 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri turi būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje, turi būti detalizuoti pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai, pagal numatytas įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose schemas, įvertinus darbuotojų išsilavinimą, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą ir panašiai.

 

Minimali mėnesinė alga 607 Eur

Darbo kodekse, kuris įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. įtvirtinta naujovė, kad minimalią mėnesinę algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Pirmą kartą apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Tokios nuostatos nebuvo 2002 m. Darbo kodekse.

Naujojo Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 m. sausio 1 d. minimaliąją mėnesinę algą nustatė 607 eurų ir minimalųjį valandinį atlygį (toliau – MVA) – 3,72 euro.

 

Bazinis dydis 176 Eur

Kiekvienais metais ateinantiems metams nustatomas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, taikomas:

  • valstybės politikų,

  • bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų,

  • valstybės pareigūnų,

  • valstybės tarnautojų,

  • valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų

pareiginėms algoms,

  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams,

  • įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygiui,

  • kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms

apskaičiuoti.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymu Nr. XIII-2608 patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis - 176 eurai.

 

Valstybės įmonių vadovų

darbo apmokėjimas

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarka. Nurodyta tvarka tiesiogiai taikoma valstybės įmonių vadovams, kurių mėnesinės algos kintamoji dalis gali siekti iki 50 %, reglamentuotas VĮ Ignalinos atominės elektrinės vadovo darbo užmokesčio nustatymas, naujai įsteigtos valstybės įmonės vadovo darbo užmokesčio nustatymas pirmaisiais veiklos metais, darbo užmokesčio nustatymas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių vadovams, nustatyti premijų vadovams skyrimo principai. Taip pat nustatyta, kad įmonės steigimo dokumentuose būtų įtvirtinta, kad įmonės vadovo pavaduotojų mėnesinės algos dydžiai nustatomi 10–20 % mažesni nei įmonės vadovo. Vyriausybė šį nutarimą rekomendavo taikyti ir valstybės valdomoms bendrovėms.

 

Viešųjų įstaigų vadovų

darbo apmokėjimas

2016 m. spalio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų darbo apmokėjimo tvarka. Šia tvarka nustatyta, kad viešosios įstaigos įstatuose būtų įtvirtinta, kad vadovo pavaduotojų mėnesinės algos dydžiai būtų nustatomi 10–20 % mažesni nei viešosios įstaigos vadovo, viešosios įstaigos kategorija nustatoma kiekvienais metais, reglamentuota naujai įsteigtos viešosios įstaigos vadovo darbo užmokesčio nustatymo tvarka pirmaisiais viešosios įstaigos veiklos metais, padidinti viešųjų įstaigų vadovų darbo užmokesčiui nustatyti taikomų koeficientų dydžiai, suvienodinant greta esančių kategorijų koeficientų žemutines ir viršutines ribas, nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovo mėnesinės algos kintamoji dalis gali priklausyti ir nuo konkrečiai jam numatytų užduočių, atsižvelgiant į įvykdymo rezultatus, viešųjų įstaigų savininkai ir dalininkai įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kasmet teikti informaciją apie nutarimo įgyvendinimą.

 

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų

darbo apmokėjimas

Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo dydžiai ir sąlygos yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme (toliau – Apmokėjimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d. Apmokėjimo įstatymo priėmimą paskatino iki 2017 m. vasario 2 d. galiojusios biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos trūkumai:

  • didelės disproporcijos tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžių;

  • atskirų sričių apmokėjimo sąlygas reglamentavo atskirų sričių ministrų įsakymai;

  • priedų skyrimo biudžetinių įstaigų vadovams ir darbuotojams neskaidrios sąlygos;

  • susilygino tarnybinis atlyginimas tiek kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų darbuotojų;

  • nepakankamos teisinės galimybės nustatyti motyvuojantį darbo užmokestį darbo rinkoje trūkstamų profesijų specialistams.

Apmokėjimo įstatymo pagrindiniai tikslai:

  • vienodo išsilavinimo biudžetinių įstaigų darbuotojams suteikti vienodas galimybes gauti teisingą apmokėjimą už darbą;

  • siekti, kad darbuotojas gautų orų pastovų darbo užmokestį,

  • kad būtų galima nemokėti kintamosios dalies, kai veiklos rezultatai nėra labai geri ar kai nėra skiriamos papildomos užduotys,

  • priedai ir priemokos turėtų būti tik papildoma darbo užmokesčio dalis, mokama tik išskirtinais atvejais;

  • paskatinti socialinį dialogą tarp darbdavių ir darbuotojų.

Apmokėjimo įstatyme biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės, atsižvelgiant į tai, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms užimti, suskirstytos į 4 lygius pagal turimą darbuotojo išsilavinimą.

Paminėtina, kad Apmokėjimo įstatymas netaikomas: viešosioms įstaigoms; sveikatos priežiūros ir aukštosioms mokykloms; valstybinių mokslinių institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, darbuotojams; Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams.

 

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų

darbo užmokesčio sudedamosios dalys

Darbo užmokestį sudaro:

  • pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, jeigu Apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka kintamoji dalis nenustatyta);

  • priemokos iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies už papildomo darbo krūvį, už pavadavimą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;

  • užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą bei budėjimą;

  • premijos (už praėjusių kalendorinių metų rezultatus bei atlikus ypač svarbias užduotis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų).

Premijos skiriamos, neviršijant biudžetinės įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų: atlikus vienkartines biudžetinės įstaigos veiklai ypač svarbias užduotis; labai gerai įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklą; įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją ir darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį; įgijus teisę gauti kompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to nutraukiama jų darbo sutartis.

 

Pastovioji dalis

Pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai (koeficientais) apskaičiuojami pareiginės algos baziniais dydžiais, kurie taikomi apskaičiuojant pareigines algas valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams.

Nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą gali būti papildomai įvertinamas nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovų ir aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas, taip pat papildomai įvertinama kitų darbuotojų, iš jų trenerių, kvalifikacinė kategorija ir atskirų profesijų trūkumas darbo rinkoje ir šiuo įstatymu nustatytas pastoviosios dalies koeficientas gali būti didinamas iki 100 %. Trenerių pareiginės algos pastovioji dalis bus didinama atsižvelgiant į jo turimą kvalifikacinę kategoriją: už pirmą kvalifikacinę kategoriją ‒ 45 procentais, už antrą – 55 procentais, už trečią – 65 procentais, už ketvirtą – 75 procentais, už penktą – 90 procentų, už šeštą – 100 procentų.

Socialinių paslaugų srities darbuotojams Apmokėjimo įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų.

 

Kintamoji dalis ir priemokos

Apmokėjimo įstatyme yra nustatyti maksimalūs darbo užmokesčio kintamosios dalies ir priemokų dydžiai:

  • pareiginės algos kintamoji dalis negali viršyti 40 % pastoviosios dalies, ir jos dydis priklauso nuo praėjusiais metais pasiektų rezultatų, vertinamų pagal vadovui ar darbuotojui iš anksto nustatytas metines užduotis ir nuo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

  • pareiginės algos kintamosios dalies ir priemokų suma negali viršyti 60 % pareiginės algos pastoviosios dalies.

 

 

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų

veiklos vertinimas

Įsigaliojus Apmokėjimo įstatymo naujai redakcijai, 2020 m. sausio 8 d. priimtas Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinį veiklos vertinimą. Kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – įvertinti biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų  veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Taip pat priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas, kuriuo patvirtinta Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodika.

 

Įstatymo privalumas

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme Nr. XIII-198 [3] biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareiginės algos susietos su pareiginės algos baziniu dydžiu (toliau – BD), kaip ir valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, politikų, teisėjų. Dėl to atsirado galimybė nuosekliai didinti darbo užmokestį visiems iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamiems darbuotojams didinant BD. Jam didėjant, kartu didės ir minėtų darbuotojų darbo užmokestis.

 

Įstatymo pakeitimai

Nuo 2019-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 9 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1712 (2018 m. gruodžio 11 d.), kuriame buvo pakeisti minimalūs koeficientų dydžiai ir suteikta galimybė skirti  iki 20 proc. kintamąją dalį priėmimo į darbą metu iki kito darbuotojo vertinimo.

Nuo 2020-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio įstatymo Nr. XIII-198 nauja redakcija, kurioje pakeisti koeficientų dydžiai; numatytas veiklos vertinimas ne tik pagal nustatytas metines užduotis, bet ir pagal gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; įvertinus labai gerai nustatoma ne mažesnė kaip 15% kintamoji dalis, įvertinus gerai nustatoma ne mažesnė kaip 5% kintamoji dalis; numatyta, kad su nepatenkinamai įvertintu darbuotojų gali būti sudarytas rezultatų gerinimo planas, o šį planą įvertinus nepatenkinamai nutraukiama darbo sutartis.

 

 

Valstybės tarnautojų, teisėjų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų

darbo apmokėjimas

Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.

Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo dydžius nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

 

 

 

 

 

 

Informaciją rengia Darbo teisės skyrius

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-11-23