BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministrė M. Navickienė: nuoseklus pensijų ir socialinių išmokų didinimas – tai tvarus būdas mažinti skurdą šalyje

Data

2022 05 26

Įvertinimas
1
2021 07 30_SADM_skurdo mazinimas_2.jpg
Ministrė M. Navickienė didesnės pensijos ir socialinės išmokos – tai tvarūs būdai mažinti skurdą šalyje

Statistikos departamentas skelbia, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2021 m. siekė 20 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kryptingai siekia mažinti skurdo riziką šalyje renkantis tik taiklias ir tvarias priemones šiai problemai spręsti.

„Nors skurdo rizikos lygis sumažėjo, aiškiai matome sudėtingą pažeidžiamiausių grupių situaciją ir toliau dėsime visas pastangas, kad jų pajamos augtų, o gyvenimo kokybė gerėtų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pagal amžiaus grupes didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Tai rodo, jog 2020 m. įgyvendintos priemonės, pavyzdžiui, vienkartinės išmokos, buvo nepakankamos ir iš esmės nepagerino vyresnio amžiaus gyventojų padėties.

Tikimasi, kad situaciją pagerins nuo šių metų vidurio šeštadaliu didėsiančios pensijos, 15 proc. kylančios socialinės išmokos, net penktadaliu didesnės šalpos pensijos, palyginti su pernai, taip pat žmonių su negalia įtrauktis į atvirą darbo rinką. 

Spartesnis pensijų didinimas. 2021 m. buvo priimti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, kurie užtikrina spartesnį socialinio draudimo pensijų didėjimą. Nuo šių metų pradžios pensijos vidutiniškai didėjo 50 eurų, socialinio draudimo pensijos vėl papildomai indeksuojamos ir nuo vasaros pradžios didės apie 20 eurų.

Nuo 2022 m. vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija pasieks apie 482 eurus (padidės maždaug 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidės apie 25 eurais).  

Ministerijos skaičiavimais, šiemet vidutinę senatvės pensiją gaunančių metinės pajamos didėja kiek daugiau nei 700 eurų.  

Vienišo asmens išmoka. Nuo šių metų pradžios vienišo asmens išmoką gali gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Vienišo asmens išmoka jų pajamas per metus didina 384 eurais. 

Šių metų balandžio mėnesio duomenimis, tokią išmoką šalyje gauna beveik 220 tūkst. šalies gyventojų. 

Didesnės socialinės išmokos. Statistikos departamento duomenimis, socialinių išmokų įtaka skurdo mažinimui pagal paskutinius duomenis dar labiau padidėjo - nuo 8,7 procentinių punktų iki net 10,9 procentinių punktų.
 
„Tai patvirtina, kad esame teisingame kelyje – šiemet socialinės išmokos didinamos net 2 kartus, palyginti su pernai jos didėja beveik šeštadaliu, o šalpos pensijos – net penktadaliu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
  
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo birželio mėnesio didinti bazinius socialinių išmokų dydžius. Šie baziniai dydžiai – šalpos pensijų bazė, valstybės remiamų pajamų dydis, tikslinių kompensacijų bazė, bazinė socialinė išmoka – yra naudojami apskaičiuojant įvairiausius socialinių išmokų dydžius. 

Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės nuo 143 eurų iki 173 eurų. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Šalpos senatvės pensijos gavėjų pajamos per metus šiemet didėja 215 eurų. 

Padidintos šalpos neįgalumo pensijos gyventojų pajamas per metus didina priklausomai nuo nustatyto neįgalumo ar darbingumo lygio bent 215 eurų arba net 484 eurais. 

Žmonių su negalia įsidarbinimas. Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais žmonių su negalia skurdo rizikos lygis padidėjo 0,7 procentiniais punktais. Siekiant mažinti žmonių su negalia skurdą, labai svarbi jų įtrauktis į darbo rinką. Siekiant didinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia, darbdaviams mokėti subsidijas darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, subsidijuoti darbo asistento išlaidas ir vietoj darbo socialinėse įmonėse pereiti prie atviros darbo rinkos, – parengti Užimtumo įstatymo pakeitimai, kuriems dar turi pritarti Seimas. Taip siekiama, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc. žmonių su negalia. 

Didesnė minimalioji mėnesinė alga. Statistikos departamento duomenys rodo, kad darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą. 

Nuo 2022 m. pradžios rekordiškai didėjo minimali mėnesinė alga (MMA) iki 730 eurų, t. y. beveik 14 proc. MMA uždirbantys žmonės per mėnesį  „į rankas“ nuo šių metų pradžios gauna 62 eurais daugiau, nuo birželio šie žmonės gaus 78 eurais daugiau nei pernai.  28 eurų pajamų didėjimą lyginant su praėjusiais metais lėmė NPD didinimas, kuris kiek daugiau nei metus padidėjo 35 proc.