Naujoje SADM tinklalaidėje – tai, ką svarbiausia žinoti apie socialinio darbuotojo profesiją
Demografiniai pokyčiai ir augantis socialinių paslaugų poreikis rodo, kad ateityje Lietuvai reikės vis daugiau socialinio darbo specialistų. Siekiant užtikrinti, kad ateityje nepritrūktų kvalifikuotų socialinių darbuotojų, didinamas valstybės finansuojamų socialinio darbo studijų vietų skaičius. Apie socialinio darbo profesijos prasmę, specialistų kasdienybę ir karjeros galimybes kalbama naujausiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) tinklalaidės epizode.
Augantis poreikis
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Saulius Davainis, pats baigęs socialinio darbo studijas, tinklalaidoje pasakojo, kad ši profesija yra daugiau nei darbas – tai pašaukimas.
„Socialinis darbas tam tikra prasme yra kūrybiškas žinių ir įgūdžių derinimo procesas. Tai nėra vien formalus darbas, siekiant atliepti žmogaus ar vadinamojo kliento poreikius“, – sako S. Davainis.
Ministerijos duomenimis, 2025 m. Lietuvoje dirbo apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų, o visame socialinių paslaugų sektoriuje – apie 17 tūkst. darbuotojų, įskaitant individualios priežiūros darbuotojus, užimtumo specialistus ir kitus socialinių paslaugų srityje dirbančius specialistus.
„Vertinant demografinius pokyčius Lietuvoje ir augantį paslaugų poreikį, socialinių darbuotojų reikės vis daugiau. Todėl valstybė didina valstybės finansuojamų socialinio darbo studijų vietų skaičių, kad atlieptų augantį poreikį”, – paaiškino viceministras.
Kiekviena darbo diena – skirtinga
Valakampių socialinių paslaugų namų savarankiško gyvenimo namų ir Trumpalaikės globos centro Padalinio vedėja Alina Šukevič tinklalaidėje papasakojo apie socialinio darbuotojo kasdienybę.
„Mano darbo diena nėra ta tipinė darbo diena, kai žinai, kad ateisi, įsijungsi kompiuterį ir rengsi kažkokį raštą. Darbo diena gali prasidėti nuo labai įvairių veiklų – gali būti, kad reikia susėsti su komanda strateguoti, ieškoti sprendimų, galbūt reikia čia ir dabar padėti paslaugų gavėjui išspręsti iškilusią problemą. Darbas tikrai labai įvairialypis, labai daug savirealizacijos galimybių, reikia daug papildomų žinių, nuolat mokytis, tobulėti, ieškoti papildomos informacijos teisinėje, ekonominėje, sveikatos priežiūros srityse. Labai turiningas ir įvairialypis darbas”, – kalbėjo A. Šukevič.
Savo ruožtu SOS vaikų kaimai Lietuva globos centro vadovas Dovydas Španagelis pasakojo, kad jo darbas šiuo metu apima visos globos centro veiklos koordinavimą: globos koordinatorių, globėjų ir įtėvių rengimo specialistų, psichologų darbo organizavimą.
„Pagrindinis darbas vyksta viduje, komandoje. Aktyviai komunikuojame ir sprendžiame įvairias situacijas, nes dauguma situacijų būna krizinės, ypač jeigu vaikas paimamas iš nesaugios aplinkos ir jam reikia užtikrinti saugią aplinką. Pasitelkiame budinčius globėjus, kurių šiuo metu Vilniuje turime 10. Sprendimai turi būti greiti, kokybiški ir visada pasverti”, – kalbėjo D. Španagelis.
Reikšmingi įgūdžiai
Anot D. Španagelio, socialinio darbo profesijoje labiausiai įkvepia kiekvieną dieną pastebimi pokyčiai.
„Dažnai paslaugų gavėjas pats to pokyčio nepastebi, tačiau mūsų, kaip socialinių darbuotojų, pareiga yra jį parodyti. Dirbame su labai jautria grupe – vaikais, netekusiais tėvų globos ir patyrusiais traumines patirtis. Svarbu kiekvieną dieną pastebėti jų pokytį ir parodyti jį tiek globėjams, tiek tėvams, kurie siekia susigrąžinti vaiką į biologinę šeimą, kad tas pokytis yra realus. Tai įkvepia labiausiai”, – dalijosi jis.
Savo ruožtu A. Šukevič svarstė, kad nėra profesijos, turinčios didesnį žmogiškąjį prestižą.
„Tai nuolatinis santykis su žmogumi ir galimybė stebėti pokytį, kuris dažnai didžiajai visuomenės daliai lieka nematomas. Mane taip pat įkvepia galimybė atstovauti žmogui ir padėti jam ginti savo teises. Man labai svarbus teisingumas, todėl savo darbe stengiuosi padėti žmonėms spręsti ne tik individualias, bet kartais ir sistemines kliūtis”, – pasakojo A. Šukevič.
Tuo metu S. Davainis pasakojo, kad socialinio darbo patirtis itin praverčia einant viceministro pareigas.
„Kasdieniniame darbe, bendraujant su žmonėmis ir teisėkūros procese labai praverčia socialinio darbo žinios – planavimas, pokyčio siekimas mažais žingsneliais. Labai praverčia psichologijos ir teisės žinios, kurių buvo labai daug. Tuos įgūdžius, kuriuos turėjau praktinėje veikloje, dabar galiu perkelti dirbdamas šį darbą”, – kalbėjo viceministras.
S. Davainis paminėjo, kad socialinio darbo studijas galima baigti penkiolikoje aukštųjų mokyklų Lietuvoje – tiek kolegijose, tiek universitetuose, įvairiuose Lietuvos miestuose.
Visą SADM tinklalaidę galite žiūrėti čia: Socialinis darbas: kai pagalba tampa profesija
Atnaujinimo data: 2026-07-13
Taip pat skaitykite:
NVO kviečiamos teikti idėjas: kaip socialiai pažeidžiamiems žmonėms įsitvirtini darbo rinkoje
MMA kitąmet didės 92 eurais ir sieks 1245 eurus „ant popieriaus“