Darbo kodekso pokyčiai: stiprinama darbuotojų apsauga ir kolektyviniai darbo santykiai
Aiškiau ir teisingiau reglamentuojami individualūs darbo santykiai, stiprinami kolektyviniai santykiai, efektyviau reguliuojami streikai, daugiau garantijų streike dalyvavusiems darbuotojams – Seimas priėmė tai numatančias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso ir jį lydinčių įstatymų pataisas. Jos įsigalios nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
Jūratės Zailskienės, laikinai einančios socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas, teigimu, pakeitimais stiprinama darbuotojų teisių apsauga, didinama profesinių sąjungų ir darbdavių galia derėtis.
„Siekiame, kad darbo santykiai Lietuvoje būtų aiškesni, teisingesni ir geriau atlieptų šiandienos darbo rinkos poreikius. Pakeitimai stiprina darbuotojų apsaugą, skatina kolektyvines derybas ir kartu suteikia daugiau lankstumo ten, kur jis padeda pritraukti bei išlaikyti talentus. Šie sprendimai yra nuoseklaus dialogo su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje rezultatas ir padės kurti stipresnę bei labiau subalansuotą darbo rinką“, – sako J. Zailskienė.
INDIVIDUALŪS DARBO SANTYKIAI
Užtikrinamas aiškesnis ir teisingesnis individualių darbo santykių reglamentavimas.
Delspinigiai. Numatomas didesnis delspinigių dydis: jis bus apskaičiuojamas pagal jau nustatytą formulę – vartotojų kainų indeksą, tačiau jį padauginus iš 5.
Darbo užmokestis. Aiškiai įtvirtinama, kad prieš šventes sutrumpinus darbuotojui darbo laiką 1 valanda, už ją paliekamas darbuotojui darbo užmokestis. Kai jo darbo užmokestis priklauso nuo darbo normų, už šią valandą mokamas vidutinis darbo užmokestis (VDU).
Atsiskaitymas nutraukiant darbo sutartį. Patikslinama, kad darbo užmokestis ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti 1 VDU, sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitariama dėl atsiskaitymo per 10 darbo dienų. Išmokų dalis, viršijanti 1 VDU, gali būti išmokama kitu šalių sutartu laiku, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, jei toks susitarimas sudaromas atleidimo metu.
Darbo santykių nutraukimas. Papildomi darbo santykių nutraukimo, nesant darbo sutarties šalių valios, pagrindai – įtraukiant darbuotojo neatitikimą įstatymuose numatytam nepriekaištingos reputacijos reikalavimui.
Taip pat keičiamos kitos nuostatos dėl darbo santykių nutraukimo, žalos atlyginimo, motinystės ir tėvystės teisių įgyvendinimo ir kt.
Užtikrinama daugiau lankstumo aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Lankstesnės sutarties sąlygos. Numatoma daugiau lankstumo tais atvejais, kai darbuotojo darbo užmokestis yra ne mažesnis nei 2 VDU. Tokiu atveju pakeitimais susiaurinamas imperatyvių taisyklių, nuo kurių negalima nukrypti darbo sutartimi, sąrašas, išbraukiant darbo sutarties pasibaigimo ir minimalaus darbo užmokesčio nuostatas. Tikimasi, kad toks pakeitimas padidins darbo santykių lankstumą aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų segmente, paskatins konkurencingesnį atlyginimų siūlymą, padės pritraukti ir išlaikyti talentus Lietuvoje.
Ilgesnis išbandymo terminas. Nustatoma, kad darbuotojams, kurių mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis nei 2 VDU, gali būti taikomas ilgesnis – iki šešių mėnesių – išbandymo terminas. Tikimasi, kad šis pakeitimas padės darbdaviams objektyviau įvertinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų tinkamumą, sumažins riziką dėl netinkamų sprendimų per trumpą išbandymo laikotarpį ir prisidės prie efektyvesnio personalo valdymo. Pažymėtina, kad šiuo atveju taip pat išlaikomas darbuotojų apsaugos principas – išbandymo terminas negali būti pratęstas šalių valia, o darbuotojo teisinės garantijos išlieka.
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
Stiprinami kolektyviniai darbo santykiai.
Kasmetinės atostogos. Siekiant suteikti daugiau galimybių kolektyvinėse sutartyse susitarti kitaip, nei numato teisės aktai, nustatyta, kad aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje galės būti nustatytas trumpesnis – iki dviejų metų – terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.
Taip pat įtvirtinama galimybė mokėti piniginę kompensaciją už kasmetinių atostogų dalį, viršijančią Darbo kodekse nustatytą minimalią trukmę už 2 darbo metų laikotarpį. Tai skatins darbuotojus laiku naudotis atostogomis, mažins jų kaupimą ir prisidės prie efektyvesnio poilsio bei darbo laiko planavimo.
Nuotolinis darbas. Patikslinta nuostata dėl nuotolinio darbo, kad darbdavys privalo tenkinti tam tikrų kategorijų darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai nėra galima dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso, o ne dėl per didelių sąnaudų. Kolektyvinėse sutartyse įtvirtinama galimybė susitarti ir kitaip. Taip pat numatoma, kad kompensacijos už papildomas išlaidas, dirbant nuotoliniu būdu, gali būti reguliuojamos kolektyvinėse sutartyse, o ne tik individualiu susitarimu.
Plečiamas kolektyvinių sutarčių taikymas. Nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygmeniu sudarytų kolektyvinių sutarčių atskiros nuostatos bus taikomos visiems šią sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijų narių darbuotojams, jei tai susitarta kolektyvinėje sutartyje.
Didesnis darbuotojų atstovų vaidmuo bei apsauga. Siekiant stiprinti socialinį dialogą, nustatomas darbuotojų atstovų dalyvavimas valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių valdybose. Aiškiai apibrėžta darbuotojų atstovų teisė kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus bei kitas kompetentingas institucijas dėl smurto ir priekabiavimo.
Už darbo teisės normų pažeidimą, kai kolektyvinis darbo ginčas kyla dėl teisės, baudos didinamos iki 10 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio (2026 metais – apie 11 530 eurų, vietoje iki šiol buvusių iki 3000 eurų).
Efektyvinamas kolektyvinių darbo ginčų dėl intereso nagrinėjimas. Siekiant, kad efektyviau būtų nagrinėjami kolektyviniai darbo ginčai dėl intereso, sutrumpintas ginčo nagrinėjimo ginčų komisijoje terminas iki 5 darbo dienų (vietoj iki šiol buvusių 10 kalendorinių dienų), nustatytas ir trumpesnis (iki 3 darbo dienų vietoj 5 darbo dienų) terminas darbdaviui paskirti narius į šią komisiją.
Taip pat nustatyta, kad tarpininkų darbas būtų apmokamas valstybės, o ne pačių šalių lėšomis – tokiu būdu tikimasi padidinti tarpininkavimo paslaugų prieinamumą.
Streikų reguliavimas. Siekiant efektyvinti streikų reguliavimą, pailginta įspėjamojo streiko trukmė iki 4 valandų (vietoj 2 valandų). Nesusitarus dėl minimalių paslaugų teikimo streiko metu, jas nustatytų teismas (vietoj darbo arbitražo).
Taip pat nustatyta, kad 3 mėnesius po streiko negali būti pablogintos streike dalyvavusių darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos, nustatyti aiškūs kreipimosi į teismą dėl streiko teisėtumo bei apskundimo terminai.
Atnaujinimo data: 2026-06-25
Taip pat skaitykite:
Stiprinamos darbuotojų socialinės garantijos: pokyčiai palies tūkstančius žmonių
Pensijų priemokų gavėjus pinigai pasieks anksčiau
Socialinių paslaugų srityje – daugiau saugumo ir galimybė studentams
Pokyčiai, kuriuos pajuto žmonės: svarbiausi SADM sprendimai per XX Vyriausybės kadenciją