Viešoji konsultacija dėl projekto „Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų (moterų ir merginų) gebėjimų ir motyvacijos dalyvauti visuomenės gyvenime stiprinimas“ / Public consultation for the project “Enhancing the capacities and motivation for participation in public life among Lithuanian residents with a migratory background (women and girls)”
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia viešąją konsultaciją dėl planuojamos Pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-07 „Plėtoti užsieniečių integracijos sistemą“ veiklos „Iš užsienio kilusių Lietuvos gyventojų specifinių kompetencijų tobulinimas“, kuri bus finansuojama Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos lėšomis.
Data ir laikas: 2024 m. gegužės 28 d. 15:00-16:00 val.
Registruotis galima iki gegužės 27 d. 9.00 val. (registracijos nuoroda)
Kilus klausimų - Justina Žutautaitė (el.p. [email protected]).
Viešosios konsultacijos tikslas – gauti suinteresuotųjų grupių pasiūlymus dėl planuojamo projektų konkurso, skirto stiprinti užsienio kilmės Lietuvos gyventojų (moterų, merginų) gebėjimus ir motyvaciją dalyvauti visuomenės gyvenime, sąlygų.
Numatomas projektų konkurso tikslas – Stiprinti iš užsienio kilusių Lietuvos gyventojų (moterų, merginų) gebėjimus ir motyvaciją dalyvauti visuomenės gyvenime, didinant jų integracijos galimybes savivaldybėse.
Numatoma projektų tikslinė grupė – trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių narių) pilietybę turinčios arba pilietybės neturinčios moterys ir merginos, gyvenančios Lietuvoje. Papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas grupėms, esančioms nepalankioje padėtyje (t. y. asmenų grupėms, kurioms kyla didesnė lyginant su kitais gyventojais skurdo, socialinės atskirties, diskriminavimo ir smurto rizika).
Galimi pareiškėjai: Viešieji ir privatieji juridiniai asmenys, tarptautinės ir kitos organizacijos ar jų padaliniai, teisėtai veikiantys Lietuvos Respublikoje.
Problematika. Europoje, įskaitant ir Lietuvą, migrantės moterys ir mergaitės, palyginti su migrantais vyrais ir berniukais, susiduria su papildomomis integracijos kliūtimis, nes jos dažnai turi įveikti struktūrines kliūtis, susijusias su tuo, kad jos yra ir migrantės, ir moterys.1
Europos Migracijos Tinklo (angl. European Migration Network) 2022 m. studijoje2 pabrėžiama, kad kalbos barjeras, kvalifikacijos pripažinimas, lyčių nelygybė darbo rinkoje, stereotipai, vaikų priežiūros poreikiai ir šeiminiai įsipareigojimai kelia moterims migrantėms papildomų iššūkių įsidarbinant. Prie šių iššūkių prisideda ir nepakankamas moterų migrančių informuotumas apie jų darbo teises, taip pat ir paskatų ieškoti išsilavinimo ir darbo galimybių trūkumas.
Nors integracija į darbo rinką dažnai yra pabrėžiama kaip esminis integracijos uždavinys, svarbus ir susijęs pilnavertės integracijos dėmuo yra ir pilietinė integracija. Pilietinės integracijos priemonių pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas migrantams (-ėms) geriau susipažinti su gyvenamosios šalies kalba, kultūra, valstybės institucijomis, viešosiomis paslaugomis, taip pat su savo teisėmis ir pilietinėmis pareigomis. Daugeliu pilietinės integracijos priemonių taip pat siekiama pagerinti socialinę sanglaudą ir gerovę, suteikiant migrantams galimybę daugiau bendrauti su vietos bendruomene. Europos Migracijos Tinklo tyrime pabrėžiamos kliūtys moterų pilietinei integracijai yra izoliacija nuo bendruomenės, ekonominio savarankiškumo stoka, kalbos barjerai, informacijos apie viešąsias paslaugas ir institucijas trūkumas, taip pat diskriminacija ir pasitikėjimo stoka.
Galiausiai, migrantės moterys ir merginos (ypač turinčios prieglobsčio prašytojų ar pabėgėlių statusą) dažnai susiduria su seksualinio smurto rizika dėl netinkamų būsto sąlygų, be to, yra įtraukiamos į prekybos žmonėmis, prostitucijos tinklus. Migrantėms moterims ir merginoms dažnai trūksta žinių, lengvai prieinamos informacijos apie lytinę sveikatą ir pagalbos kanalus, susidūrus su seksualiniu smurtu. Kai kuriose migrantų bendruomenėse moterų lytinė sveikata yra stigmatizuojama dėl kultūrinių ar religinių priežasčių. Visos šios problemos prisideda prie šios grupės socialinės izoliacijos, psichikos ir fizinės sveikatos problemų bei apsunkina pilnavertės šios grupės integracijos galimybes.
Siekiant skatinti platesnę ir kokybiškesnę migrančių moterų ir merginų pilietinę integraciją ir stiprinti jų ryšius su vietine bendruomene, rekomenduojama taikyti tarpinstitucinį požiūrį į integracijos paslaugų teikimą, įtraukiant vietos savivaldą, nevyriausybines organizacijas ir vietines bendruomenes.
Viešosios konsultacijos klausimai:
1. Kokios tikslinės paslaugos (veiklos) būtų aktualios migrantėms moterims ir merginoms, siekiant didesnės jų pilietinės integracijos? Kokias veiklas laikytumėte gerosiomis praktikomis?
2. Kaip būtų galima stiprinti migrančių moterų, merginų ir migrantų šeimų ryšius su vietos bendruomene?
3. Kokios institucijos ir organizacijos galėtų įsitraukti į šį procesą? Koks galėtų būti jų bendradarbiavimo mechanizmas?
4. Kaip į projektų veiklas būtų galima įtraukti moteris ir merginas, esančias nepalankioje padėtyje (pvz., ekonomiškai neaktyvios moterys, socialinę izoliaciją patiriančios moterys, smurto ir išnaudojimo aukos, nuo didžiųjų miestų nutolusiose vietovėse gyvenančios moterys)?
5. Kokie yra tokio pobūdžio projektų finansavimo poreikiai, turint omenyje, kad veiklos turėtų būti įgyvendintos per maksimalų 3 metų laikotarpį?
6. Kokias įžvelgiate rizikas, susijusias su projektų, skirtų moterų ir merginų integracijai savivaldybėse, įgyvendinimu? Kaip siūlytumėte jas adresuoti?
Pastaba: Renginys vyks anglų kalba.
Viešosios konsultacijos pristatymo skaidres ir susitikimo užrašus rasite ČIA.
---------------------//----------------
The Ministry of Social Security and Labour is organising a public consultation on the national strategic measure’s “Development of foreigners integration system” planned activity “Improvement of the specific competences of Lithuanian residents with a migratory background”, which will be financed under the Lithuanian – Swiss Cooperation Programme.
The aim of the public consultation is to receive proposals from interested stakeholders on the design of the planned call for projects.
Date and time: May 28, 2024, 15:00-16:00
Please register before May 27, 9:00 by following this link.
If you have any questions before the consultation, please contact Justina Žutautaitė, [email protected]
The envisaged objective of the call for proposals is to strengthen the capacity and motivation of Lithuanian residents with a migratory background (women and girls) to participate in society by increasing their integration opportunities in municipalities.
The intended target group of the projects is women and girls, who are third country nationals (nationals of countries that are non-EU member states) or who are stateless persons, living in Lithuania. Additional attention should be paid to disadvantaged groups (i.e. groups of people who are at a higher risk of poverty, social exclusion, discrimination and violence than the rest of the population).
Eligible applicants: Public and private legal entities, international and other organisations or their local chapters legally operating in the Republic of Lithuania.
Context. In Europe, including Lithuania, migrant women and girls face additional barriers to integration compared to migrant men and boys, as they often must overcome structural barriers related to the fact that they are both migrants and women.3
The European Migration Network's 2022 study4 highlights that language barriers, recognition of qualifications, gender inequalities in the labour market, stereotypes, childcare needs and family responsibilities pose additional challenges for migrant women in terms of employment. Lack of awareness of labour rights, as well as a lack of incentives to seek education and job opportunities for migrant women, add to these challenges.
While integration into the labour market is often highlighted as a key aspect of the integration process, civic integration is also a relevant component of achieving full integration. The main objective of civic integration measures is to allow migrants to become better acquainted with the language, culture, public institutions, public services of their country of residence, as well as their rights and civic responsibilities. Many civic integration measures also aim to improve social cohesion and well-being by providing opportunities for migrants to interact more with their local community. Barriers to women's civic integration highlighted in the European Migration Network study include isolation from the community, a lack of economic economic independence through employment, language barriers, a lack of information about public services, institutions and administrative procedures, discrimination, and a lack of confidence.
Finally, migrant women and girls (especially those with asylum-seeker or refugee status) are often at risk of sexual violence due to inadequate housing conditions and are also prone to being involved in trafficking and prostitution networks. Migrant women and girls often lack the knowledge and easily accessible information on sexual health, as well as support channels in the event of sexual violence. In some migrant communities, women's sexual health is stigmatised for cultural or religious reasons. All these problems contribute to social isolation, mental and physical health problems and make it difficult for this group to fully integrate in their host countries and local communities.
In order to promote a broader and better civic integration of migrant women and girls and to strengthen their relationships with the local community, an inter-institutional approach to the provision of integration services is recommended, involving local government, NGOs and local communities.
Questions posed for the public consultation:
1. What targeted services/activities would be relevant for migrant women and girls to enhance their civic integration? Which activities would you consider as good practices?
2. How could the relationship between migrant women and girls, as well as families, and the local community be strengthened?
3. Which institutions and organisations could be involved in this process? What could be their cooperation mechanism?
4. How can women and girls in vulnerable situations (e.g. economically inactive women, women experiencing social isolation, victims of violence and exploitation, women living in remote areas) be involved in project activities?
5. What are the funding needs for these types of projects, bearing in mind that the activities should be implemented over a maximum period of 3 years?
6. What risks do you foresee relevant to the implementation of projects aimed at improving the integration of women and girls in municipalities? How would you suggest addressing them?
The presentation and meeting notes of the public consultation can be found HERE.
Atnaujinimo data: 2024-05-30