Dažniausiai užduodami klausimai

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos. 

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

  • būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50  m2, šeimai – 38 m2:pirmam šeimos nariui, 12 m2antram šeimos nariui, 10 m2trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui;
  • karšto vandens normatyvas: 1,5 m3 pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 m3antram šeimos nariui per mėnesį, 0,5 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį;
  • geriamojo vandens normatyvas: 2 m3  pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m3 antram šeimos nariui per mėnesį, 1 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą (38 m2 + 12 m2 + 10 m2 + 10 m2).

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2024-01-01 1 VRP – 176 Eur). Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama  3 VRP dydžiai, t. y. 528 Eur.

Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens / šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 procentų).

1 pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA* ).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
((1418 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1408 Eur (2 VRP**) x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur.
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
644 Eur – 528 Eur ( 3 VRP**)= 116 Eur
116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur 

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 10,4 Eur. Šią  sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

* Nuo 2024-01-01 MMA – 924 Eur (bruto), 709 Eur (neto).

** Nuo 2024-01-01 1 VRP – 176 Eur.

Taip pat kompensuojama:
– geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;
– karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centre.

Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį – ne daugiau kaip 20 proc. šeimos (asmens) pajamų, jeigu teismas nėra priteisęs padengti įsiskolinimą.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).

Dėl kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt

Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas–paraiška teikiama elektroniniu būdu);
  • prašymas–paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
  • pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
  • priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Taip, prašymą–paraišką kompensacijoms gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt

Tuo atveju, jeigu pakeistas šildymo būdas jau įregistruotas Registrų centre, pateikti papildomų dokumentų nereikia, nes savivaldybės darbuotojai tai mato informacinėje sistemoje. 
Tačiau, jeigu pakeitėte šildymo būdą ir jo oficialiai dar neįregistravote, tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – tuomet papildomai turėsite pateikti dokumentus, įrodančius šildymo būdo pasikeitimą (pvz., sumontuotą šildymo įrangą).

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijos už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių jų įsigijimo išlaidas.

Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, įsitikinti, kad kuras buvo nupirktas ir gyventojas patyrė išlaidas.

Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis ir konkretus būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į būsto plotą, bendrai gyvenančių asmenų skaičių, jų faktiškai gautas pajamas bei faktines būsto šildymo išlaidas pagal nustatytus energijos sąnaudų normatyvus.

„Sodroje“ informacija rodoma apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos pajamos, gaunamos „į rankas“. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą.
Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, „Sodra“ neturi duomenų apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamas iš individualios veiklos.

Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Įprastai vertinamos 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamos. Pavyzdžiui, jeigu kreipiamasi spalio mėnesį, reikėtų pateikti informaciją apie liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautas pajamas.

Šiuo atveju kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. Jeigu sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją.

Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių (būstą nuomojantiems asmenims reikalavimas būti deklaruotiems nuomojamame bute netaikomas) asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti.
Jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, bet jame faktiškai negyvena, savivaldybių administracijoms suteikta teisė, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, šiam asmeniui kompensacijų neteikti ir teisę į kompensacijas nustatyti likusiems būste deklaruotiems ir išlaidas patiriantiems asmenims. 
Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate (pvz. sodo namas), savivaldybėms suteikta teisė individualiai įvertinti realią situaciją ir kompensacijas skirti išimties tvarka.

Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos.

Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 193,6 Eur (nuo 2024-01-01 1 VRP – 176 Eur). Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens / šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

SVARBU. Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

– skirtumą tarp 1,4 VRP* dydžio (246,40 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių;
– skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (211,20 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
– skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (193,60 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Pavyzdys: vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos siekia 100 Eur. Socialinės pašalpos skaičiavimas:

Vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis: 100 Eur – 20 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) = 80 Eur.
Socialinės pašalpos dydis:
246,40 Eur (1,4 VRP) – 80 Eur = 166,40 Eur (kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių);
211,20 Eur (1,2 VRP) – 80 Eur = 131,20 Eur (kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių);
193,60 Eur (1,1 VRP) – 80 Eur = 113,60 Eur (kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių).

Socialinės pašalpos dydis šeimai sudaro:
pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP* dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 193,60 Eur;
antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 174,24 Eur;
trečiam ir paskesniems šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 135,52 Eur.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos, kai dirba vienas iš tėvų, siekia 709 Eur (MMA**). Socialinės pašalpos skaičiavimas:

Vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis: (709 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis)) / 4 (šeimos narių skaičius) = 132,94 Eur

Socialinės pašalpos dydis:

pirmam šeimos nariui – 193,6 Eur – 132,94 Eur = 60,66 Eur
antram šeimos nariui – 90 proc. x (193,6 Eur – 132,94 Eur) = 54,59 Eur
trečiam ir ketvirtam šeimos nariui – 70 proc. x (193,6 Eur – 132,94 Eur) = po 42,46 Eur
Socialinės pašalpos dydis šeimai – 60,66 + 54,59 + 42,46 + 42,46 = 200,17 Eur

* Nuo 2024-01-01 1 VRP – 176 Eur;
** Nuo 2024-01-01 MMA – 924 Eur (bruto), 709 Eur (neto).

Taip, savivaldybės administracijai suteikta teisė, patikrinus gyvenimo sąlygas ir įsirašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, socialinę pašalpą skirti išimties tvarka, jeigu šeimos arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. viršija 1,1 VRP dydžio (96,80 Eur).

Socialinė pašalpa išimties tvarka taip pat gali būti skiriama:

  • jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra lygios 1,1 VRP dydžio (193,60 Eur);
  • jeigu apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už dydį, kuris neišmokamas (1,45 Eur).

Socialinė pašalpa ir toliau gali būti skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio, t. y. 193,60 Eur. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Vienam gyvenančiam asmeniui arba bent vienam iš šeimos narių įsidarbinus, jeigu jie buvo socialinės pašalpos gavėjai ir atitinka šias sąlygas, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, papildomai skiriama socialinė pašalpa:

  • įsidarbina ir dirba (dirbo) ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
  • iki įsidarbinimo buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
  • buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
  • kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

Papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis šeimai / asmeniui diferencijuojamas priklausomai nuo mokėjimo trukmės ir sudaro:

  1. pirmą–trečią mokėjimo mėnesį – 100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
  2. ketvirtą–šeštą mokėjimo mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
  3. septintą–dvyliktą mokėjimo mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

Dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt

Dokumentai (pažymos) socialinei pašalpai gauti:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas–paraiška teikiama elektroniniu būdu);
  • prašymas–paraiška piniginei socialinei paramai gauti, o tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimo įsidarbinus – prašymas–paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus;
  • pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
  • priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Taip, prašymą–paraišką socialinei pašalpai gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

Šiuo metu negalios vertinimas mūsų šalyje iš esmės grindžiamas medicininiais kriterijais. Kaip pavyzdį galime paminėti intelekto ir psichosocialinę negalią turinčius žmones, kuomet jų negalios nustatymas labiau grindžiamas sveikatos būklės vertinimu ir dažnai nutinka taip, kad jų negalia pripažįstama kaip leng-va, nors šiems žmonėms reikia tikrai didelės pagalbos tiek užimtumo, tiek ir socialinio savarankiškumo srityse. Kitaip tariant, trūksta taiklumo vertinant negalią. 

Įgyvendinus reformą, negalia bus vertinama labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualius poreikius, dalyvumo sutrikdymą ir aplinkos kliuvinius, bus vertinamos daugybė kitų sričių: mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt. 

Be to, į vertinimą bus įtraukiamas pats žmogus su negalia. Bus siekiama sužinoti, ar žmogui yra reikalingos techninės pagalbos priemonės, darbo asistentas, asmeninė pagalba, būsto pritaikymas, socialinės paslaugos, mobilumo paslaugos ir kt. Žmogui su negalia padės pagalbos vadybininkas, kuris, asmeniui sutikus, sudarys pagalbos planą, stebės šio plano įgyvendinimą valstybės lygmenyje.

Naujasis negalios vertinimo modelis sumažins medicininių kriterijų įtaką negalios vertinimo rezultatui, ir labiau atspindės individualius žmonių poreikius bei reikiamą pagalbą, o aplinkos kliūtys bus vertinamos didesne apimtimi. 

Taip, vienas iš pokyčių tikslų – taiklesnė ir teisingesnė finansinė parama žmo-nėms su negalia. Visų pirma, negalios nustatymo pakeitimai susiję su pensinio amžiaus asmenimis. Taigi, papildomai bus peržiūrima asmeniui priklausanti pensija atsižvelgiant į pasikeitusią (pasunkėjusią) žmogaus su negalia būklę, nepriklausomai nuo to, ar žmogus darbingo amžiaus, ar sukakęs senatvės pensijos amžių. 

Kitas svarbus aspektas – atliepti kiekvieno asmens individualius poreikius. Pavyzdžiui, vertinat negalios sunkumą intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems asmenims tik pagal medicininę diagnozę, dažnai nutikdavo taip, kad jų negalia pripažįstama kaip lengva, nors negaudami pagalbos šie žmonės yra labai pažeidžiami, jiems pagalba būtina. Taigi, šiems žmonėms turi būti nustatytas individualius poreikius atitinkantis negalios sunkumo lygis, o su juo – ir taikli finansinė pagalba. 

Dabar žmogui su negalia nustatomas darbingumo lygis, nors nustatytas darbingumo lygis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia, kaip ir visi visuomenės nariai, turi turėti teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose. Svarbus žmonių su negalia dalyvavimas ne tik darbo rinkoje, bet ir švietime, kultūrinėje veikloje, visuomenėje, politikoje ir t. t. Kadangi naujasis negalios modelis siūlys vertinti kliūtis, kurias reikia šalinti visose gyvenimo srityse, todėl ir pasirinktas terminas „dalyvumo lygis“. 

Asmenims, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, negalios „persivertinti“ tikrai nereikės. Jiems nustatytas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygio mastui (pvz., darbingumo lygis 25 proc. lygus dalyvumo lygio 25 proc.).  

Naujas negalios vertinimo modelis galios naujai, t. y. pirmą kartą dėl negalios vertinimo besikreipiantiems asmenims.  

Asmenims, kuriems negalios nustatymo terminas yra pasibaigęs, pakartotinis negalios vertinimas bus atliekamas pagal naują negalios vertinimo modelį.   
Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems iki naujo reglamentavimo įsigaliojimo buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turimi specialiųjų poreikių lygiai jiems prašant prilyginami dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, 15 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; 40 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Į medicininius kriterijus ir toliau bus atsižvelgiama, nes, neįvertinus asmens sveikatos būklės, neįmanoma objektyviai nustatyti negalios lygio. Tačiau bus mažinama medicininių kriterijų įtaka pačiam negalios vertinimo rezultatui. 

Šiuo metu reikiamų paslaugų ir pagalbos poreikis yra vertinamas įvairiose institucijose. Pavyzdžiui, dėl socialinių paslaugų žmogus turi kreiptis į savivaldybę, dėl užimtumo paslaugų – į Užimtumo tarnybą, dėl techninės pagalbos priemonių – į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą ir pan. 

O štai pagalbos koordinavimo tikslas – jau pirminiame etape, asmeniui nustačius negalią, negalios vertinimo proceso metu, išsiaiškinti, kokios pagalbos žmogui reikia, kad jis galėtų aktyviai dalyvauti visose gyvenimo srityse, ir apie reikiamų paslaugų poreikį informuoti atitinkamas institucijas. Kitaip tariant, ne žmogus turi ieškoti pagalbos, o reikiama pagalba turi susirasti žmogų. Siekiame, kad žmogus nebūtų paliekamas vienas negalios situacijoje. 

Pagalbos vadybininkas stebės pagalbos plane numatytų individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą. 

Ne, nesikeis. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos, ir toliau bus mokamos iki jų skyrimo termino pabaigos, tai yra iki slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo termino pabaigos.

Pensinio amžiaus asmenims bus nustatomas dalyvumo lygis. Senjorai, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, gaus tą pensiją, kurią gauti yra naudingiau – senatvės ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, kuri būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į netekto dalyvumo procentus. Tikimasi, kad tai lems teisingesnes išmokas pensinio amžiaus asmenims su negalia. 

Ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros priimtų sprendimų nagrinės Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK). 
Ginčų nagrinėjimas taps labiau prieinamas gyventojams, nes LAGK turi padalinių tinklą regionuose. 

LAGK paduotas skundas (prašymas) turės būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

Magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė skirta paramos gavėjui atsiskaityti už įsigyjamus maisto produktus ir būtinojo vartojimo prekes. Paramos gavėjas, pildydamas prašymą kortelei gauti, renkasi kurio vieno prekybos tinklo ar parduotuvės kortelę jis nori gauti.

Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 264 euro per mėnesį. Galimos išimtys, apie jas reikėtų teirautis vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių darbuotojų.

Reikia užpildyti prašymo gauti kortelę formą vietos savivaldybės administracijoje ar vietos seniūnijoje. Dėl tikslaus adreso, kur atvykti – kreiptis į vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba galite pateikti prašymą per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt, jungiantis per skiltį "Gyventojams". 
 

Galima įsigyti maisto produktų ir kitų prekių, pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktų, namų švaros prekių, kūdikių prekių, drabužių, avalynės ir kt.
Draudžiama įsigyti alkoholinių gėrimų, tabako, loterijos bilietų. Taip pat negalima sumokėti už trečiųjų šalių paslaugas.
 

Pildant prašymo formą, iš pateikto prekybos tinklų sąrašo reikia pasirinkti (pažymėti) prekybos tinklą, kuriame bus apsiperkama (vienas asmuo gali rinktis tik vieną prekybos tinklą iš jo teritorijoje paslaugas siūlančių tiekėjų). Prekybos tinklas pasirenkamas vieneriems kalendoriniams metams.

Galima rinktis šias parduotuves ir prekybos tinklus: UAB „Aibė“ aljanso parduotuvės, UAB ,,Grūstė, UAB ,,Gulbelė“, UAB ,,IKI Lietuva“, UAB ,,Indritus“, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, UAB ,,Koops mažmena“, UAB ,,Lidl Lietuva“, UAB ,,MAXIMA LT“, UAB ,,RIMI Lietuva“. Prekybos tinklą ar parduotuvę rinktis reikėtų pagal gyvenamąją savivaldybę. 

Svarbu žinoti: pasirinkus „Aibė“ aljanso parduotuvę, reikės apsipirkti konkrečioje pasirinktoje parduotuvėje. 

Visi asmenys, kurių prašymai bus priimti ir išnagrinėti iki š. m. gegužės 24 d. (įskaitytinai) turi teisę į II ketv. lėšas.
Asmenų, kurių prašymai buvo įvertinti I ketv. teigiamai, iš naujo prašymų dėl II ketv. teikti neturi.

Informacija apie sekančius ketvirčius bus papildyta.

 

Savivaldybės, kuriose korteles išduos savivaldybės administracijos Socialinių paramos skyrių arba vietos seniūnijų darbuotojai yra šios: Akmenės rajono savivaldybės administracija, Anykščių rajono savivaldybės administracija, Elektrėnų savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kelmės rajono savivaldybės administracija, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Prienų rajono savivaldybės administracija, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Raseinių rajono savivaldybės administracija, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Telšių rajono savivaldybės administracija, Trakų rajono savivaldybės administracija, Utenos rajono savivaldybės administracija ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Šiuo atveju, savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai informuos, kada atsiimti kortelę. 
Visose kitose savivaldybėse korteles išduos labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Paramos gavėjai gaus sms žinutę į savo telefono numerį kada ir kur reikia pasiimti kortelę. 
 

Pametus arba sugadinus išduotą kortelę, dėl naujos kortelės išdavimo reikia kreiptis į tą patį asmenį, kuris išdavė pirmąją kortelę.

Lėšos į korteles bus pervedami 4 kartus per metus. Preliminariai:
-    kovo 15 d. (kadangi pratęstas I ketvirčio prašymų priėmimo terminas, lėšos bus pervedamos papildomai ir balandžio 15 d.)
-    birželio 15 d.
-    rugsėjo 15 d.
-    gruodžio 15 d.
Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. (imtinai).
 

Viena šeima gali turėti vieną socialinę kortelę, išduodamą prašymą pateikusiam pilnamečiam asmeniui.

Vienam asmeniui 2024 m. ketvirčio suma yra 25 eurai. Priklausomai kiek asmenų sudaro namų ūkį, atitinkamai tiek lėšų bus pervedama į šeimai (bendrai gyvenantiems asmenims) išduotą socialinę kortelę.

Surinktas paaukotas besibaigiančio ir paskutinės dienos galiojimo maistas iš prekybos vietų ar gamintojų ir (ar) logistikos sandėlių ir (ar) kitų maisto produktų tiekimo ir (ar) gaminimo vietų, taip pat įvairių paramos akcijų metu surinktas ilgo galiojimo maistas, kuris yra atiduotas paramos gavėjams.

Pildant prašymo formą kortelei gauti, tose savivaldybėse, kuriose yra galimybė gauti ir maisto donaciją, pareiškėjas gali kartu užpildyti ir sutikimo formą, išreikšdamas valią maisto donacijoms gauti.
Savivaldybės, kuriose šiuo metu nėra galimybės suteikti maisto donacijas: Birštono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Neringos savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė. 
 

Už maisto donacijų atidavimą paramos gavėjams yra atsakingas labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. „Maisto bankas“ kvies norinčius asmenis gauti maisto donacijas sms žinute, joje nurodydamas kur ir kada reikia atvykti maisto donacijos atsiimti.
Vienam paramos gavėjui turi būti suteikta ne mažiau kaip 5 kg maisto donacijų per ketvirtį. Kiek šeimoje narių, tiek maisto donacijų kilogramų turi teisę gauti šeima (bendrai gyvenantys asmenys). 
 

2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir gyvendinimo įstatymas Nr. XII-2603 3 str. nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo  kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6-11 dalyse nustatytus atvejus.

DK 7 str. 1 d. nustatyta, kad galioja tik įstatymų nustatyta tvarka priimtos ir paskelbtos darbo teisės normos.

DK 69 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi  ilgiau  kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo  vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, DK 69 str. 4 d. nuostatos taikomos visoms terminuotoms darbo sutartims, kurios tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, nepriklausomai nuo to, kada jos buvo sudarytos, tačiau kurios nutraukiamos po 2017 m. liepos 1 d.

Darbo kodekso 30 str.  darbdaviui nustatyta pareiga sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti (toliau – psichologinio smurto prevencijos politika).

Pagal Darbo kodekso 3 str. 7 d. nustatyta, kad darbdavys, organizuodamas pavaldžių darbuotojų darbą, gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje. 

Darbo kodekso 206 str. 1 d. 9 p. įtvirtina darbdavio, įdarbinančio vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, pareigą informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis prieš priimant sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo dėl įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo.

Remiantis išdėstytu, darbdavys turi parengti ir suderinti su darbuotojų atstovais psichologinio smurto prevencijos politiką, kurioje, atsižvelgiant į darbdavio vykdomą veiklos sritį, būtų apibrėžta, kokie veiksmai, neveikimas laikytini psichologiniu smurtu darbe; galimos psichologinio smurto formos; kur ir kaip gali kreiptis pagalbos smurto aukos ir smurtautojai. Taip pat labai svarbu politikoje numatyti pranešimų apie psichologinio smurto atvejus darbe ir jų registravimo tvarką. Tuo tikslu darbdavys turi paskirti asmenį, kuriuo darbuotojai pasitiki ir kuriam darbuotojai turėtų pranešti apie psichologinio smurto darbe atvejus.

Su šiuo dokumentu turi būti pasirašytinai supažindintas kiekvienas darbdavio darbuotojas.

Darbo teisės specialistai siūlo šiuos psichologinio smurto prevencijos darbo aplinkoje užtikrinti veiksmus: 1. gerinti psichosocialinę aplinką (normalus darbo krūvis, aiškios atsakomybės ribos, teisingas apmokėjimas, konfliktinių situacijų sprendimas, besitęsiančio streso vengimas); 2. registruoti smurto atvejus ir juos analizuoti; 3. ugdyti organizacijos kultūrą; gerinti fizinę darbo aplinką; 4. informuoti ir mokyti darbuotojus; 5. suteikti psichologinę pagalbą smurto aukoms (psichologinė konsultacija, laisvos dienos); 6. nubausti smurtautojus (pokalbis, psichologo konsultacija). 

Iš dalies darbdaviui, įgyvendinant psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją, padės psichosocialinių  profesinės rizikos veiksnių vertinimas, kurį - detaliau reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai ir Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai.
Darbdaviui formuojant psichologinio smurto prevencijos politiką  taip pat siūloma naudoti Lietuvai pritaikytą Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugos tarnybos streso valdymo metodiką – Streso darbe valdymo standartus, – paremtus gerąja praktika ir mokslo įrodymais  (detalesnę informaciją galima rasti: http://www.hi.lt/lt/streso-darbe-valdymo-standartai.html).

Darbo kodekso nuostatos nenumato draudimo darbuotojui su darbdaviu susitarti, kad prie kasmetinių atostogų būtų pridėtas kompensuojamas poilsio laikas už komandiruotės laiką pagal Darbo kodekso 107 str. 4 d. ir kompensuojamas poilsio laikas už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Ta aplinkybė, kad minėtų rūšių kompensuojamas poilsis pagal galimybes gali būti suteiktas per vieną darbo dieną, pridedant ją prie kasmetinių atostogų, nesudaro prielaidos teigti, kad jis (kompensuojamas poilsis) virsta kasmetinių atostogų diena, ir tuo pagrindu keisti pagal Darbo kodekso 107 str. 4 d. numatytą apmokėjimą už kompensuojamąjį poilsį už komandiruotės laiką, t. y. už jį sumokant ne darbo užmokestį, o vidutinį darbo užmokestį.

Darbo kodekso 138 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja minimalios trukmės kasmetines atostogas labiau socialiai pažeidžiamai darbuotojų grupei, t. y. darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems. Taip pat Darbo kodekso 138 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja ir kitų rūšių atostogų, t. y. papildomų ir pailgintų atostogų, suteikimo tvarką ir darbuotojų, turinčių į jas, sąrašą.

Teisę į pailgintas atostogas turi teisę darbuotojai, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, kategoriją. Konkreti nurodytų atostogų konkreti trukmė ir detalus darbuotojų sąrašas yra įtvirtintas Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės apraše, patvirtintame Nutarimu Nr. 496.

Darbo kodekso 138 str. 2 d. nuostatos nustato darbuotojų teisę į papildomas atostogas, ir šių atostogų trukmė ir suteikimo tvarką nustato Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496.

Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, darytina išvada, kad Darbo kodekso 138 str. 1 d. nurodyta teisė darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems į ilgesnės trukmės kasmetines atostogas, t. y. 25 darbo dienų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) ar 30 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę), kurios nepriskirtinos nei pailgintoms, nei papildomoms atostogoms. 

Remiantis Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalimi, darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.

Atsižvelgiant į tai, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas), o darbo tarybų sudarymą, informavimo ir konsultavimo procedūras reglamentuoja tik DK, manome, kad į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių turėtų būti įtraukiami ne tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, bet taip pat ir valstybės tarnautojai, kuriems yra taikomas Įstatymas. 

Paminėtina, jog darbo tarybos nariais gali būti ne tik darbuotojai, atitinkantys DK 170 str. 2 d. numatytus kriterijus (sulaukę 18 metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (arba trumpiau, jeigu visi darbuotojai yra išdirbę trumpiau nei 6 mėnesius),  bet taip pat ir šiuos kriterijus atitinkantys valstybės tarnautojai. Darbo tarybos nariais negali būti darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys.

Darbo tarybos rinkimų komisijos nariais gali būti visi to pageidaujantys įstaigos darbuotojai nepriklausomai nuo jų statuso. Darbo tarybos rinkimų komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų ir daugiausiai iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (nuo 2017 m. liepos 1 d.) ir netekus galios materialinės atsakomybės sutartims, sudarytoms iki 2017-06-30, darbo sutarties šalims išliko pareiga tinkamai ir sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su materialinėmis vertybėmis, pagal darbo sutartį, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis (24 str.), taip pat teisė į patirtą žalos atlyginimą. Normos, reglamentuojančios turtinių ir neturtinių darbo teisinių santykių šalių interesų apsaugą, yra įtvirtintos Darbo kodekso 31 str.: darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą, o darbuotojas turi saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas, vadovaudamasis darbdavio nustatyta jam (darbdaviui) priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarka, turi naudotis perduotu turtu pagal jų tikslinę paskirtį. Aptariama tvarka neturi pažeisti Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojo teisių. Toks reglamentavimas sudaro prielaidą darbdaviui detaliai nustatyti jo vykdomai veiklai atitinkančią darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką.

Pagal susiformuotą teisminę praktiką darbo teisinių santykių šalys įgyvendina teises ir pareigas, susijusias su materialinių vertybių apsauga, taip: darbuotojas įsipareigoja saugoti jam patikėtas materialines vertybes, o darbdavys – sudaryti sąlygas perduodamas vertybes darbuotojui išsaugoti, pasirūpindamas tinkamomis patalpomis, techninėmis ir kitokiomis apsaugos priemonėmis, organizuodamas darbą tokiu būdu, kad nesusidarytų prielaidos prarasti vertybes. Tam būtina užtikrinti darbuotojams realias galimybes priimti ir išduoti prekes, vesti jų apskaitą; kontroliuoti darbuotojus, kad būtų apribotos jų galimybės piktnaudžiauti, nevykdyti pareigų ar jas vykdyti aplaidžiai bei nuslėpti trūkumus. Esant tokiam teisiniam reguliavimui darbdavys turi nustatyti tokias atsakomybės sąlygas, kurios išlaikytų pusiausvyrą tarp darbdavio intereso – apsaugoti materialines vertybes, gauti žalos atlyginimą jų praradimo atveju – bei darbuotojo turtinės atsakomybės apimties tokių vertybių neišsaugojus. Darbdavio veiksmai (neveikimas), susiję su netinkamu darbo organizavimu ir galėję turėti įtakos žalos atsiradimui, gali būti vertinami kaip pagrindas mažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą, jei žala nėra padaryta tyčia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-248/2016 40, 41 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Solidarioji skolininkų prievolė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str. 1 d., nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

Analizuojant nurodytas nuostatas ir atsižvelgiant į draudimą sudaryti susitarimus dėl Darbo kodekse nustatytų teisių ir pareigų ( Darbo kodekso 33 str. 5 d.), darytina išvada, kad darbdavys, patvirtindamas darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, joje turi numatyti detalų materialinių vertybių perdavimą darbuotojui / darbuotojų grupei, šių vertybių realizavimą ir apskaitą, kontrolę, taip pat jų apsaugos priemonių užtikrinimą. Su šia tvarka darbuotojai, dirbantys su materialinėmis vertybėmis, turi būti supažindinti pasirašytinai ( Darbo kodekso 42 str. 4 d.). 

Lietuvos Respublikos darbo kodekso, galiojusio iki 2017-06-30 (toliau – 2002 m. DK), 165 str.  1 d. buvo nustatyta, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos.
2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 126 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20  darbo dienų  (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama  šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių  trukmės atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuo DK įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki DK įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų suteikiant 5 darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 6 darbo dienas už kiekvienas 7 kalendorines dienas (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turėję nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 2.1 papunktyje nustatytam, kad papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje – darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – viena darbo diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje pačioje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje pačioje darbovietėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti DK 127 str. 4 d.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK nuostatos nenumato, tačiau nedraudžia, nurodyto mišraus kasmetinių atostogų skaičiavimo būdo tam pačiam darbuotojui, tačiau šio būdo įgyvendinimo tvarka taip pat turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje. Ši tvarka neturi būti mažiau palankesnė, nei būtų taikoma įprasta kasmetinių ir papildomų atostogų skaičiavimo tvarka. Jeigu kolektyvinėje sutartyje tokia tvarka nėra numatyta, tai turi būti vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad iki 2017-07-01 sukauptos kasmetinės atostogos, sukauptos daugiau kaip už 3 darbo metus turi būti išnaudotos iki 2020 m. liepos 1 d., seniau sukauptos kasmetinės atostogos darbuotojui suteikiamos pirmiausiai.

Atsižvelgiant į tai, kad pateiktoje situacijoje kasmetinės atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o papildomos kasmetinės atostogos – darbo dienomis, ir siekiant išvengti atostogų skaičiavimo nesusipratimų, tikslinga būtų jas skaičiuoti atskirai. 

Jeigu darbuotojas, dirbęs savo poilsio ar šventinę dieną, pasirenka kompensavimo būdą, numatytą Darbo kodekso 144 str. 5 d., t. y. poilsio laiko, pridedamo kasmetinių atostogų laiko, ir darbdavys sutinka su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu, šiuo atveju darbuotojo poilsio ar švenčių dienomis faktiškai dirbtas laikas apmokamas kita tvarka, nei darbuotojas būtų pasirinkęs kitą kompensavimo būdą – dvigubą apmokėjimą už darbą poilsio ar švenčių dienomis. Tai yra aptariamas priklausantis darbuotojui dvigubas apmokėjimas yra padalinamas dviem darbuotojo pasirinktoms poilsio dienoms. Kompensuojamas poilsio laikas pagal Darbo kodekso 144 str. 5 d. nuostatą apmokamas darbuotojo darbo užmokesčiu.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Darbo kodekso 3 str. 8 d., 140 str. ir 120 str. nuostatomis, darbdavys gali įsivesti atitinkamą žymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje – darbas poilsio ar švenčių dienomis, kuris kompensuojamas apmokamu poilsio laiku, ir savo lokaliniuose teisės aktuose numatyti, kad skaičiuodamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį ir imdamas laikotarpį, į kurį patenka darbas poilsio ar švenčių dieną, kuris kompensuojamas poilsio laiku, netraukti tų valandų į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą.

Vertinant Darbo kodekso 144 str. 5 d. nuostatą, kad kompensuojamasis laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, darytina išvada, kad šis kompensuojamasis poilsio laikas gali būti suteiktas tiek pridedant jį prie kasmetinių atostogų, tiek jį suteikiant ir bet kurią kitą darbo savaitės dieną. Šis kompensuojamasis poilsio laikas pagal savo paskirtį nėra laikytinas kasmetinėmis atostogomis, todėl jis gali būti suteikiamas ir darbo valandomis, priklausomai nuo to, kiek darbo valandų buvo dirbta poilsio ar švenčių dieną.

Darbdavio rašytinis nurodymas išieškoti žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog darbdavio rašytiniu nurodymu darant išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio, privalo būti laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 736 straipsnyje numatytų išskaitų dydžių – iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;

2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;

3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų.  Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu ši išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis; mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

Kilus nesutarimui tarp darbuotojo ir darbdavio dėl išskaitų iš darbo užmokesčio pagrįstumo, jų dydžio, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises, per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti šį darbo ginčą dėl teisės. Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą reglamentuoja Darbo kodekso 216 – 233 straipsniai.

2021 metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei bus 21 darbo diena, o  esant šešių darbo dienų savaitei – 25,2 darbo dienos.

Darbo valandų skaičius patvirtintas toks: esant penkių darbo dienų savaitei nustatomos 167,4 darbo valandos, esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos.

Tuo atveju, jeigu įmonės, įstaigos ar organizacijos kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse bus nustatytas kitoks darbo laikas, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius nustatys pati įmonė, įstaiga ar organizacija.

2021 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų ir darbo valandų skaičius patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Su tarpininkavimo įdarbinant užsienyje agentūra asmuo sudaro paslaugų sutartį. Prieš pasirašant ją būtina atidžiai perskaityti: turi būti nurodyti tos agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, nesutarimų sprendimo tvarka. Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Suradus darbo vietą – užtikrinti visų būtinų dokumentų, reikalingų asmens įsidarbinimui pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas, darbo sutartis, taip pat jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Jokiu būdu negali tai vykti neapibrėžtai, sakant „vietoj pamatysite“ ir panašiai. Jei kas nors neaišku – nebijokite klausti.

Tarp darbuotojo ir surasto darbdavio pasirašoma darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokėjimas už darbą, darbo sąlygos, bandomojo laikotarpio trukmė, atsakomybė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas ir šie abiejų pusių įsipareigojimai turi būti aiškiai aptarti ir išdėstyti darbo sutartyje ir darbo pasiūlyme, bet ne paslaugų sutartyje.  Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties ir darbo santykių tarp užsienio valstybės darbdavio ir iš Lietuvos dirbančio asmens, sprendžiami tos užsienio valstybės įstatymų nustatyta tvarka, t.y., agentūra neatsako už įdarbinamo asmens ir darbdavio susitarimus. Jei jie nevykdomi, darbuotojas gali kreiptis į teisėsaugą įprasta tvarka. Patarimas ketinantiems įsidarbinti – visada atidžiai skaitykite sutartis, konsultuokitės su teisininkais, jei kyla klausimų.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215.

Šeimos, atitinkančios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, turi teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjams šio kredito daliai apmokėti yra teikiama 10 procentų subsidija, jeigu prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu gavėjai yra šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs. Šiuo atveju,  jeigu yra sukuriama nauja šeima ir vaikas, kurio vienas iš tėvų yra miręs, nėra įvaikintas patėvio ar pamotės, minėta šeima gali pretenduoti į aukščiau nurodyto dydžio subsidiją.

Kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, sukakę 36 metų amžių laikytini asmenimis vyresniais kaip 36 metų ir neturi teisės į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.

Savivaldybės būstas, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą jį parduoti, parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.

Civilinio kodekso 6.492 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomotojas (savivaldybė) savo lėšomis daro išnuomoto daikto kapitalinį remontą, o Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas privalo savo lėšomis daryti einamąjį nuomojamo daikto remontą. Nuomotojui (savivaldybei) gavus nuomininko pranešimą dėl neatidėliotino kapitalinio remonto ir nepašalinus trūkumų, nuomininkas turi teisę pradėti būtinus daikto remonto darbus, kai tai būtina daiktui išsaugoti, apie tai pranešti nuomotojui (savivaldybei) ir vėliau pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus.  Prireikus nuomininkas būtiną daikto remontą gali atlikti nuomos mokesčio sąskaita (Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalimi, nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinęs, turi teisę į turėtų šiam tikslui išlaidų atlyginimą (išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato ką kita), t. y. Civilinis kodeksas numato galimybę sutartimi nustatyti kitokias nuomotojo ir nuomininko pareigas dėl remonto darbų atlikimo, nei yra nustatyta Civiliniame kodekse. Tokiu atveju savivaldybės būsto nuomos sutartyje turi būti aptarti atvejai arba sudaryti papildomi nuomininko ir nuomotojo susitarimai, jeigu savivaldybės būsto remonto darbai bus atliekami kita tvarka (turi būti numatyta, kas ir kokius darbus atliks bei kaip už juos bus atsiskaitoma).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, socialinis būstas neparduodamas.

Jeigu asmens, nuomojančio socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ir pajamos daugiau kaip 25 procentų viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas gali būti nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo neturi nuosavybės teise kito būsto.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita privalo sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) vertinamos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (187,5 Eur), jeigu savivaldybės taryba nenustato didesnės vertinamų pajamų, tenkančių vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, ribos. 

Asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą gali pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, iki kol jiems bus suteiktas socialinis būstas. 

Asmenys ir šeimos, norintys gauti išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu gyvenamosios vietos neturi, į savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą, pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotą išperkamosios būsto nuomos sutartį.

Asmenys ir šeimos, atitinkantys Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus, gali pasinaudoti šiomis paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formomis:

Parama būstui įsigyti teikiama asmenims ir šeimoms:
•    valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti; 
•    mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.


Parama būstui išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms:
•    nuomojant socialinį būstą; 
•    mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.  

Nuo 2019-09-01 įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijai, asmenys ir šeimos, kurie dėl padidėjusių pajamų buvo išbraukti iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, savivaldybės administracijai pateikę prašymą, iš naujo įrašomi į šį sąrašą, įskaitant jų ankstesnio buvimo šiame sąraše laikotarpį, jeigu kreipimosi metu metiniai vertinamų pajamų dydžiai neviršija nustatytų dydžių ir jeigu nuo išbraukimo iš šio sąrašo dienos yra praėję ne daugiau kaip 3 metai.  

Socialinio  darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimo formos yra šios: mokymai (paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai), profesinė praktika, dalyvavimas supervizijos procese), kitų asmenų mokymas (paskaitos; seminarai,  įžanginis  individualios priežiūros personalo mokymas ir praktiniai užsiėmimai, vadovavimas  socialinio  darbo  studentų   profesinei praktikai. Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas yra susijęs su darbuotojo profesinės kompetencijos ir veiklos (įsi)vertinimu. T.y. pirmiausiai socialiniai darbuotojai turi atlikti kompetencijų įsivertinimą pagal tam tikras kompetencijų rūšis, įsivertinimo rezultatus aptarti su kolega ar tiesioginiu vadovu. Kompetencijų įsivertinimui naudojamas Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) iniciatyva parengtas metodinis profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankis. Metodinę pagalbą dėl darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo ir praktinės veiklos vertinimo teikia Departamento specialistai ir specializuoti konsultantai. Metodinį profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankį galima rasti Departamento tinklapyje.


Socialiniai darbuotojai, pageidaujantys įgyti (arba prasitęsti) atestacinę  kategoriją, prašymą bei visus jų atestacijai reikalingus dokumentus teikia Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) elektroniniu būdu per Departamento informacinę sistemą. Kartu su prašymu (pagal Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo, patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 4 priedą) socialinis darbuotojas pateikia: išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; darbdavio (-ių) pažymų apie socialinio darbo stažą ir užimamą pareigybę (-es) patvirtinančių dokumentų kopijas; pastarųjų 5 metų profesinės kompetencijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų kopijas; praktinės veiklos vertintojo užpildytą praktinės veiklos įvertinimo lentelę; savianalizės anketą pagal Aprašo 3 priede nustatytą formą; darbdavio (-ių) pažymas, patvirtinančias kitiems socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinio darbo studentams organizuotų mokymo valandų skaičių ir kt. rašytinę informaciją, įrodančią atitiktį papildomiems reikalavimams, taikomiems siekiant socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinės kategorijos, tais atvejais, kai pageidaujama įgyti socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją; socialinio darbuotojo nuožiūra kitą jo praktinę veiklą apibūdinančią informaciją.

Budintis globotojai – asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse keliamus reikalavimus globėjui (rūpintojui), išklausę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, su globos centru sudarę tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, pasirengę į savo šeimą priimti vieną ar keletą vaikų (iki 3 vaikų, išskyrus tuos atvejus, kai neišskiriami broliai ir (ar)  seserys), netekusių tėvų globos. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, šiais vaikais budintis globotojas rūpinsis iki tol, kol jie galės grįžti į savo šeimą arba, jei biologinėje šeimoje sunkumų išspręsti nepavyks, jiems bus siekiama surasti globėjų ar įtėvių šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) budinčio globotojo šeimoje organizuojama siekiant užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko teisių ir įstatymų ginamų interesų įgyvendinimą ir apsaugą, suteikiant vaikui tokias artimiausias šeimos gyvenimui sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai, ir tokią šeimos aplinką, kokios reikia jo gerovei. Budinčio globotojo namuose gali būti apgyvendinti vaikai nuo 0 iki 18 metų. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą.  

Taip, dirbti su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis galite. Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad dirbti socialiniu darbuotoju su vaikais ir (arba) socialinę riziką patiriančiomis šeimomis gali asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją.

Ne, nakvynės namų teikiamoms paslaugoms turėti licencijos nereikia. Pagal Socialinių paslaugų katalogą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d.  įsakymu Nr. A1-93, nakvynės namai yra priskiriami prie socialinę priežiūrą teikiančių įstaigų, todėl licencijavimas netaikomas. Rekomendacijos nakvynės namams ir laikino apnakvindinimo įstaigų veiklai yra patvirtintos  Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-234 „Dėl apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugų teikimo rekomendacijų patvirtinimo“.  

Šiuo klausimu siūlome kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Skyriaus specialistai rekomenduos tinkamiausią variantą pasirenkant globos namus.
Čia galite rasti sąrašus pagal apskritis: http://www.socialiniszemelapis.lt/

Socialinės globos įstaigų licencijavimas pradėtas 2013 m.  Nuo 2015 m. sausio 1 d. įstaigos, neturinčios licencijos socialinei globai, negalės teikti šių paslaugų.

Socialinės globos įstaigų licencijavimas vykdomas per Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę: http://sglis.sppd.lt:8090

Taip, Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-953  patvirtintas kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašo pakeitimas. Buvo padidintas kompensuojamų sauskelnių, įklotų, paklodžių skaičius. Aktualus teisės aktas dėl kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašo bei skyrimo tvarkos.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją

Našlių pensijos skiriamos mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, sutuoktiniui, jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo reikalaujamą pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo negalios (iki 2023 m. guodžio 31 d. – netekto darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) arba senatvės pensijai gauti.

Našlių pensijos skiriamos visiems senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims (nepriklausomai nuo našlio amžiaus sutuoktinio mirties metu), jei mirusysis bent minimalų stažą, reikalingą atitinkamos rūšies pensijos skirti, buvo įgijęs dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, išskyrus tuos asmenis, kurie iki mirties dienos gavo netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją. Skiriant našlių pensijas už asmenis, mirusius iki 1991-06-01, dokumentų apie mirusio asmens stažą nereikalaujama.

Našlių pensijos taip pat skiriamos asmenims, kurie sutuoktinio mirties dieną (arba per 5 metus nuo sutuoktinio mirties) buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba jei buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, kuriems buvo nustatytas neįgalumo lygis, arba pripažintus asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas 75–100 procentų netekto dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 75–100 procentų netekto darbingumo lygis, iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šiems vaikams (įvaikiams) neįgalumo lygis nustatytas arba šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), iki jiems sukako 18 metų.      
Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. Našliui susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas.

Dėl tėvystės nustatymo Jūs turite kreiptis tik į teismą. Jeigu tėvystė būtų nustatyta ir būtų tenkinamos įstatymu nustatytos sąlygos (stažo reikalavimas ir kt.), tai dėl teisės į našlaičių pensiją turite kreiptis į Sodros teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą.

Senatvės pensija lygi bendrosios ir individualiosios pensijos dalių sumai.
Bendroji pensijos dalis bus apskaičiuojama β × B,
β – asmens turimas stažas, padalytas iš išėjimo į pensiją metais galiojančio būtinojo stažo. Jeigu šis santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui,
B – bazinė pensija (dydis eurais),
Individualioji pensijos dalis lygi V × p,
V – asmens sukauptas apskaitos vienetų skaičius,
p – apskaitos vieneto vertė eurais.
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, naudojami skiriant ir apskaičiuojant socialinio draudimo pensijas, bus indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo 7 metų augimo vidurkį. Nuo 2022 m. individualioji pensijos dalis (apskaitos vieneto vertė) gali būti indeksuojama papildomai, esant Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytoms sąlygoms.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis – 269,77 EUR.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. apskaitos vieneto vertė – 6,38EUR.

Negalios pensijos skiriamos asmenims, kurie dalyvumo lygio nustatymo dieną turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą negalios pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažo reikalavimai negalios pensijai gauti priklauso nuo asmens amžiaus.

Stažas negalios pensijai gauti

 

Amžius

Minimalusis stažas

Būtinasis stažas

21

2 mėn.

1 metai

22

4 mėn.

1 metai

23

6 mėn.

1 metai

24

8 mėn.

1 metai 4 mėn.

25

10 mėn.

1 metai 8 mėn.

26

1 metai

2 metai

27

1 metai 2 mėn.

2 metai 4 mėn.

28

1 metai 4 mėn.

2 metai 8 mėn.

29

1 metai 6 mėn.

3 metai

30

1 metai 8 mėn.

3 metai 6 mėn.

31

1 metai 10 mėn.

4 metai

32

2 metai

4 metai 6 mėn.

33

2 metai 2 mėn.

5 metai

34

2 metai 4 mėn.

5 metai 8 mėn.

35

2 metai 6 mėn.

6 metai 4 mėn.

36

3 metai

7 metai

37

3 metai 6 mėn.

7 metai 8 mėn.

38

4 metai

8 metai 4 mėn.

39

4 metai 6 mėn.

9 metai

40

5 metai

10 metų

41

5 metai 6 mėn.

11 metų

42

6 metai

12 metų

43

6 metai 6 mėn.

13 metų

44

7 metai

14 metų

45

7 metai 6 mėn.

15 metų

46

8 metai

16 metų

47

8 metai 6 mėn.

17 metų

48

9 metai

18 metų

49

9 metai 6 mėn.

19 metų

50

10 metų

20 metų

51

10 metų 6 mėn.

21 metai

52

11 metų

22 metai

53

11 metų 6 mėn.

23 metai

54

12 metų

24 metai

55

12 metų 6 mėn.

25 metai

56

13 metų

26 metai

57

13 metų 6 mėn.

27 metai

58

14 metų

28 metai

59

14 metų 6 mėn.

29 metai

60

15 metų

30 metų

61

15 metų

31 metai

62

15 metų

32 metai

63

15 metų

33 metai

64

15 metų

34 metai

65

15 metų

35 metai

Socialinio draudimo senatvės, išankstinių senatvės, negalios, (netekto darbingumo, invalidumo), našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai ar asmenys, besikreipiantys dėl šių išmokų skyrimo, privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba kreiptis į seniūniją dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. To nepadarius, išmoka nebus skiriama (arba jos mokėjimas nutrūks).

Gyvenamąją vietą galima deklaruoti internetu, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais arba atvykus į gyvenamosios vietos seniūniją.

Našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, vaikams (įvaikiams), jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo reikalaujamą socialinio draudimo pensijų stažą socialinio draudimo negalios (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekto darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) arba senatvės pensijai gauti.

Našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo vaikams ir įvaikiams iki 18 metų, taip pat vyresniems, jeigu jie buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 24 metų, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki 24 metų, padarinių pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki 26 metų, ir visą laiką nuo pripažinimo išlieka asmenimis su negalia. Taip pat teisę gauti našlaičių pensiją turi švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

Našlaičių pensijų dydis - 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas nuo negalios (netekto darbingumo) pensijos, nustatytos asmenims, netekusiems 65 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidumo pensijos dydžio), arba senatvės pensijos dydžio. Jei teisę gauti našlaičių pensijas turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos negalios, netekto darbingumo arba senatvės pensijos dydžio. Našlaičių pensijos abiejų tėvų (įtėvių) netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš mirusių tėvų (įtėvių).

Indeksavus bazinės pensijos dydį ir apskaitos vieneto vertę našlaičių pensijos yra atitinkamai apskaičiuojamos pagal naujus šių rodiklių dydžius.
 

Senatvės pensijos amžius nuo 2012 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. ilginamas 4 mėnesiais moterims ir 2 mėnesiais vyrams.

Savo pensinį amžių galite sužinoti, pasinaudoję šia skaičiuokle.

Minimalus pensijų socialinio draudimo stažas – 15 metų. Būtinasis – 35 metai, bet jis didinamas palaipsniui.
Nuo 2018 m. būtinojo stažo reikalavimas senatvės pensijai didinamas 6 mėnesiais per metus, kol pasieks 35 metus (2027 metais). 2024 m. būtinasis stažas senatvės pensijai yra 33 metai 6 mėnesiai.
Pensijų socialinio draudimo stažas – tai laikas, per kurį jūs mokate arba darbdavys ar valstybė už jus moka privalomas pensijų socialinio draudimo įmokas, taip pat laikas, per kurį jūs gaunate ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpas, mokėtas kaip draustiems nuo nedarbo asmenims).
Nuo 1995 m. sausio 1 d. į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei asmens pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos per kalendorinius metus yra ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio  per visus mėnesius sumą. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

Jei pateikiami papildomi laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys, asmens senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis.

Duomenis apie pajamas, gautas iki 1994 m. sausio 1 d. galima pateikti tik tuo atveju, jei 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus mokama papildoma pensijos dalis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių. Dirbantiems pensijų gavėjams nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, senatvės ir negalios (netekto darbingumo) pensijos kiekvienais metais naujinamos, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Naujas senatvės pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio senatvės pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį. Kartu su naujo dydžio senatvės pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs senatvės pensijų dydžių skirtumas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims gali būti nustatomas dalyvumo lygis . Taip pat, šiems asmenims nustatomi specialieji poreikiai.  Plačiau – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros tinklapyje.

Sukakus senatvės pensijos amžiui, senatvės pensija skiriama iš naujo ir mažinama po 0,32 procento už kiekvieną pilną mėnesį, kurį asmeniui buvo mokėta išankstinė senatvės pensija. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 40 metų stažas (nuo 2022 m. šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 metais pasieks 42 metus 6 mėnesius).

Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip, kaip socialinio draudimo senatvės pensija Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinama po 0,32 procento už kiekvieną pilną mėnesį, asmeniui likusį iki senatvės pensijos amžiaus.
Sustabdžius išankstinės senatvės pensijos mokėjimą (pradedama dirbti, asmuo pradedamas drausti pensijų socialiniu draudimu), vėliau atnaujinamas iki tol mokėtos išankstinės senatvės pensijos dydis.

Mėnesio kompensacijos dydis – 136,4 proc. socialinio draudimo bazinės pensijos. Kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kompensacijos gavėjo turimas pajamas.

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos asmenims, kuriems iki 1995-01-01 nebuvo paskirta socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995-01-01 – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo nustatytą laiką ypatingomis darbo sąlygomis.  

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos tik iki asmuo sukanka nustatytą senatvės pensijos amžių.

Teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai iki 1995 m. sausio 1 d. dirbę įstatymo nustatytą laiką ypatingomis darbo sąlygomis. Tai yra:

  • vyrai, dirbę ne mažiau kaip 10 metų, o moterys 7,5 metų požeminius darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų ir pareigų pirmajame sąraše;
  • vyrai, dirbę ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterys – 10 metų kitus darbus sunkiomis darbo sąlygomis numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų antrajame sąraše;
  • vyrai ir moterys dirbę ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip 20 metų vietovėse, prilygintose Tolimosios Šiaurės rajonams;
  • moterys, dirbusios ne mažiau kaip 20 metų tekstilės pramonės įmonėse;
  • moterys, dirbusios ne mažiau kaip 15 metų traktorininkėmis mašinistėmis;
  • vyrai, dirbę 25 metus, o moterys – 20 metų darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąraše;
  • civilinės aviacijos darbuotojai vyrai, valdę oro skrydžius ir turėję dispečerio pažymėjimą ne mažiau kaip 15 metų, o moterys – 10 metų;
  • civilinės aviacijos inžinerijos ir technikos darbuotojai vyrai, dirbę ne mažiau kaip 20 metų, moterys – 15 metų darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame inžinerijos ir technikos darbuotojų pareigų sąraše;
  • artistai, turintys 20 (ir daugiau) metų kūrybinio darbo scenoje stažą.

Darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę laiko, nustatyto visai kompensacijai gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga ypatingomis darbo sąlygomis dirbtam laikui, jeigu tas laikas atitinka įstatymo nustatytus laikotarpius.

Kompensacijos asmenims, dirbusiems ypatingomis darbo sąlygomis ne Lietuvoje, skiriamos ir mokamos, jei ypatingomis sąlygomis šie asmenys dirbo valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos ir (ar) pensijų mokėjimo.

Dėl kompensacijų skyrimo kreipiamasi į „Sodros“ teritorinį skyrių

Ne, reikia atitikti keletą sąlygų. Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas:

  1. iki Socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
  2. turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių;
  3. negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m. balandžio 1 d., ir pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo ir Profesinių pensijų kaupimo įstatymus), užsienio valstybės pensijų (išskyrus ankstyvą senatvės išmoką arba senatvės išmoką, paskirtas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl pensijų mokėjimo), nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams), kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos;
  4. nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais;
  5. atitinka kitas Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.

Daugiau informacijos rasite šiame skyriuje.

Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla), socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas.

Tais atvejais, kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. 

Vadovaujantis Darbo kodekso 195 str. 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-334 patvirtintu ,,Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašu“ galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos.

Kolektyvinių sutarčių registre registruojami ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje skelbiami šie duomenys:

  • kolektyvinės sutarties registravimo Kolektyvinių sutarčių registre numeris;
  • profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos pavadinimas;
  • darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimas;
  • registravimo kolektyvinių sutarčių registre data;
  • kolektyvinių sutarčių registravimo panaikinimo data;
  • kolektyvinės sutarties galiojimo terminas.

Visos iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d.

Profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų organizacijos atstovas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po kolektyvinės sutarties pasirašymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia šiuos dokumentus: paraišką įregistruoti kolektyvinę sutartį (laisva forma), nurodant profesinės sąjungos ar jos organizacijos ir darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerius, elektroninį paštą, kolektyvinės sutarties rūšį, jos galiojimo terminą, kada nustojo galioti prieš tai buvusi kolektyvinė sutartis; abiejų kolektyvinės sutarties šalių pasirašytą ir bent vienos kolektyvinės sutarties šalies patvirtintą kolektyvinės sutarties kopiją arba kolektyvinę sutartį, jei ji pasirašyta elektroniniais parašais.

Kolektyvinės sutarties šalims padarius pakeitimus kolektyvinėje sutartyje, pakeistas jos tekstas pateikiamas registruoti ta pačia tvarka kaip ir kolektyvinė sutartis.

Kolektyvinės sutarties registravimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai bent viena iš kolektyvinės sutarties šalių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tiesiogiai, faksu, per kurjerį, paštu arba elektroniniu paštu pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad kolektyvinės sutarties galiojimas nutrauktas.

Panaikinus kolektyvinės sutarties registravimą, kolektyvinės sutarties duomenys bei kolektyvinė sutartis iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės pašalinami.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje registruojamos tik nuo 2017 m. liepos 1 d. pasirašytos kolektyvinės sutartys. Pasirašytų iki šios datos registruoti nereikia.

Į Garantinį fondą  0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka:

- Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės, išskyrus Lietuvos banką, biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas;

fiziniai asmenys (ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla);

valstybių narių juridinių asmenų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.

Teisės aktų registras.

Darbdaviui tapus nemokiam, iš Garantinio fondo mokamos šios darbuotojams priklausančios išmokos:

1. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbdavių darbuotojams negautoms priskaičiuotoms su darbo santykiais susijusioms sumoms, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, neviršijančioms 6 mėnesinių algų dydžio (toliau – MMA).  Tuo atveju, jeigu darbuotojų reikalavimų sumos neviršija 6 MMA, darbuotojui išmokama patvirtinto reikalavimo šių sumų dydžio išmoka. Tuo atveju, jeigu reikalavimo suma viršija 6 MMA, darbuotojui išmokama 6 MMA dydžio išmoka;

2. Mokesčiams, nurodytiems Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje (išskyrus gyventojų pajamų mokestį), kurie skaičiuojami nuo darbuotojams priskaičiuotų sumų, mokėti, kaip nurodyta Garantinio fondo nuostatuose;

3. Kredito pervedimams dėl išmokų iš Garantinio fondo pervedimo į darbuotojų asmenines sąskaitas Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įregistruotose kredito įstaigose (jų filialuose) apmokėti pagal šių kredito įstaigų (jų filialų) įkainius. Jeigu išmokos iš Garantinio fondo pervedamos į darbuotojų asmenines sąskaitas kitose negu Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įregistruotose kredito įstaigose (jų filialuose), su šių išmokų pervedimu susijusios išlaidos atlyginamos iš jų gavėjui skirtų išmokų iš Garantinio fondo. Jeigu kredito pervedimui apmokėti naudojamos Garantinio fondo lėšos, kai išmokos iš Garantinio fondo pervedamos į darbuotojų asmenines sąskaitas kitose negu Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įsteigtose kredito įstaigose (jų filialuose), viršija darbuotojui skirtų išmokų iš Garantinio fondo sumą, išmokos iš Garantinio fondo šiam darbuotojui nepervedamos;

4. Garantinio fondo administravimo išlaidoms apmokėti Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidoms apmokėti finansų ministro nustatyta tvarka.

.

Teisės aktų registras.

Ilgalaikio darbo išmokos darbuotojams, kurie ne vėliau kaip per dvylika mėnesių po atleidimo iš darbo kreipėsi į „Sodrą“, skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis. Ilgalaikio darbo išmokos yra mokamos Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka iš karto išmokant visą išmokos sumą. Ilgalaikio darbo išmoka išmokama per 10 darbo dienų po sprendimo skirti ilgalaikio darbo išmoką priėmimo dienos.

Ilgalaikio darbo išmokos iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamos ir mokamos mutatis mutandis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka. 

Jei darbuotojas per tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos darbo sutarties, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo jam skiriama:

  • dirbusiam nuo 5 iki 10 metų – 77,58 procento jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka,
  • išdirbusiam nuo 10 iki 20 metų – 77,58 procento jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka,
  • išdirbusiam daugiau nei 20 metų – 77,58 procento jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

Darbuotojo mėnesinio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pagal tam darbuotojui priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Šis vidurkis apskaičiuojamas pagal paskutinių dvylikos mėnesių darbuotojo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka.

Apskaičiuojant asmens vidutinį mėnesio darbo užmokestį, įskaitomos asmens draudžiamosios pajamos, turėtos toje darbovietėje, iš kurios asmuo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Valstybinio socialinio draudimo išmokos neįskaitomos.

Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra valstybės išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti.

Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Ilgalaikio darbo išmokos darbuotojams, kurie ne vėliau kaip per dvylika mėnesių po atleidimo iš darbo kreipėsi į „Sodrą“, skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis. Ilgalaikio darbo išmokos yra mokamos Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka iš karto išmokant visą išmokos sumą. Ilgalaikio darbo išmoka išmokama per 10 darbo dienų po sprendimo skirti ilgalaikio darbo išmoką priėmimo dienos

Ilgalaikio darbo išmokos iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamos ir mokamos mutatis mutandis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka. 

Teisės aktų registras.

Tokią teisę turi vieniši asmenys, kuriems  nustatytas 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. darbingumo lygis; iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I, II ar III grupės invalidais) arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.

Mirus vienišo asmens išmokos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui, kuris pirmas kreipėsi į „Sodrą“, išmokama mirusiam asmeniui paskirta vienišo asmens išmoka už jo mirties mėnesį, jeigu ji jam dar nebuvo išmokėta, ir dar viena viso vienišo asmens išmokos dydžio, galiojusio mirusio asmens mirties mėnesį, suma.

Papildomi kriterijai

Deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, žmogus nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi. Taip pat vienišo asmens išmoką gali gauti našliai, kurie negauna socialinio draudimo našlių, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ar iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju arba gaunamos išmokos dydis (bendra šių išmokų suma) yra mažesnis nei vienišo asmens išmokos dydis.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. „Sodra“ vienišo asmens išmokas skiria be asmens prašymo (automatiškai), tačiau asmenys, pageidaujantys pateikti prašymą dėl išmokos skyrimo, tai gali padaryti.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. nereikia pateikti prašymo skirti vienišo asmens išmoką – „Sodra“ šias išmokas skirs be asmens kreipimosi (prašymo). Asmenys, pageidaujantys pateikti prašymą skirti vienišo asmens išmoką, gali vienu iš nurodytų būdų – internetu, telefonu, paštu arba atvykę į „Sodros“ skyrių

Nuo 2024 m. sausio 1 d. vienišo asmens išmokos dydis – 38,23 Eur. 

Vienišo asmens išmoka mokama už einamąjį kalendorinį mėnesį.

Skiriant vienišo asmens išmoką nevertinamas vienišų asmenų gavėjų turtas ir pajamos. 

Nei vienišo asmens išmoka, nei našlių pensija neturi įtakos kitoms žmogui pagal kitus įstatymus priklausančioms ir kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, skiriamai piniginei socialinei paramai ar apmokėjimui už socialines paslaugas.

Vienišo asmens išmoka mokama kiekvieną mėnesį už einamąjį kalendorinį mėnesį. Vienišo asmens išmoka skiriama per 20 darbo dienų nuo duomenų gavimo iš registrų, kad asmuo atitinka nustatytas sąlygas skirti ir mokėti vienišo asmens išmoką. 

Vienišo asmens išmoka pristatoma tokia pačia tvarka, kaip ir pensija ar šalpos išmoka. Pavyzdžiui, jeigu šalpos senatvės pensija jums pristatoma į namus, tai ir vienišo asmens išmoka bus pristatyta į namus. Jei šalpos neįgalumo pensiją gaunate į asmeninę sąskaitą, tai ir šią išmoką gausite į tą pačią sąskaitą.

Vienišo asmens išmokos mokėjimas stabdomas, jeigu:

  • išmokos gavėjas tampa asmeniu, nedeklaravusiu gyvenamosios vietos Lietuvoje;
  • įsiteisėjusiu teismo sprendimu išmokos gavėjas yra pripažintas nežinia kur esančiu;
  • gaunami duomenys apie aplinkybes, kuriomis remiantis galima nuspręsti, kad asmuo nebeatitinka nustatytų sąlygų skirti ir mokėti vienišo asmens išmoką;
  • vienišo asmens išmokos gavėjui nustatomas didesnis negu 55 procentų dalyvumo lygis arba pasibaigia neįgalumo lygio nustatymo terminas;
  • asmens prašymu atsisakoma vienišo asmens išmokos.

Vienišo asmens išmokos mokėjimas sustabdomas nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį atsirado viena iš aukščiau nurodytų aplinkybių, pirmos dienos.

Vienišo asmens išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

  • išmokos gavėjas deklaravo išvykimą iš Lietuvos;
  • išmokos gavėjas Lietuvoje ar užsienio valstybėje sudarė santuoką;
  • išmokos gavėjas, kaip našlys, gauna socialinio draudimo našlių, valstybinę našlių pensiją, valstybinę našlių rentą ar gauna iš užsienio valstybės periodinę pensinio pobūdžio išmoką našlystės  (maitintojo netekus) atveju, kurios dydis (bendra šių išmokų suma) yra didesnis nei vienišo asmens išmokos dydis. 
  • paaiškėjo, kad vienišo asmens išmoka asmeniui buvo paskirta remiantis neteisingais registro duomenimis.

Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų „Sodrą“ reikia informuoti apie:

  • santuokos Lietuvoje ar užsienio valstybėje sudarymą;
  • periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekus) atveju paskyrimą užsienio valstybėje;
  • išvykimą gyventi į kitą valstybę. 

Per nustatytą terminą nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos vienišo asmens išmokos mokėjimui, permokėta šios išmokos suma bus išieškota iš Jūsų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos teisės aktuose numatyta, kad pilnamečiai, jaunesni kaip 40 metų dirbantys asmenys, kas trejus metus yra automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Pirmasis masinis kvietimas kaupti pensijai įvyko 2019 m., įgyvendinant pensijų kaupimo reformą.

Tuo atveju, jei į kaupimo sistemą buvote įtraukti vėliau – ne 2019 m., pakartotinai į pensijų kaupimą būsite įtraukiami tik po trejų metų nuo paskutinės įtraukimo datos. 

Primename, kad žmonės, sustabdę pensijų kaupimo įmokų pervedimą bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą ir atnaujinti kaupimą savo pensijai.

Gavę iš „Sodros“ laišką su pranešimu, kad esate įtraukti į pensijų kaupimą, galite:

  • Nieko nedaryti. Šiuo atveju nuo įtraukimo metų liepos 1 d. pradėsite kaupti arba atnaujinsite kaupimą „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde arba tame pensijų fonde, kuriame šiuo metu jau investuojamas jūsų turimas sukauptas pensijų turtas.
  • Atsisakyti kaupti. Šiuo atveju reikia „Sodrai“ pateikti atsisakymą būti įtrauktam į kaupimą pranešant apie tai raštu, asmeniškai arba per „Sodros“ elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą iki įtraukimo metų birželio 30 d.
  • Sudaryti naują sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Jei ketinate pradėti kaupti ar atnaujinti pensijų kaupimą, tačiau Jūsų netenkina „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktas pensijų fondas ar pensijų kaupimo bendrovė, Jūs galite sudaryti sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove arba pakeisti pensijų fondą, jei jau dalyvaujate kaupimo sistemoje.
  • Jei iki šiol nekaupėte pensijų fonde, tada nuo įtraukimo metų liepos 1 d. pradėsite kaupti „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde.
  • Jei kaupimą buvote sustabdę, tada Jūsų kaupimas bus atnaujintas tame pensijų fonde, kuriame šiuo metu jau investuojamas Jūsų turimas sukauptas pensijų turtas.

Pasitikrinti, ar vėl esate įtraukti į II pakopos pensijų kaupimą galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros. 

Nuspręsti, ar norite kaupti savo pensijai, ar atsisakyti kaupti – pateikti atsisakymo prašymą „Sodrai“, galite per 6 mėn. – iki įtraukimo metų birželio 30 d. 

Jei nesate apsisprendę dėl papildomo kaupimo pensijai ar jo atnaujinimo, prognozuojamą senatvės pensiją galite pasitikrinti „Sodros“ skaičiuokle. Tikslesnius duomenis sužinosite, jei prisijungsite prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Skaičiuokle galima suskaičiuoti ir palyginti, kokia yra prognozuojama Jūsų pensija kaupiant ir nekaupiant II pensijų pakopoje. 

Įmokos nekaupusiems ir pakartotinai įtrauktiems į pensijų kaupimo sistemą gyventojams bus pradedamos atskaičiuoti nuo įtraukimo metų liepos 1 d. 

Tiems, kurie savo iniciatyva sudaro pensijų kaupimo sutartį, sutartis įsigalioja nuo trečio mėnesio 1 d. ir nuo to laiko bus pradėtos atskaičiuoti įmokos. Pavyzdžiui, jei asmuo kovo 5 d. sudarys pensijų kaupimo sutartį, jam įmokos bus pradedamos atskaičiuoti nuo birželio 1 d. Tas pats galioja ir tiems žmonėms, kurie 2019 m. sustabdė pensijos kaupimą II pakopoje. 

Jei žmogus praranda darbą ir netenka darbo pajamų, įmokos pensijų kaupimui nenuskaičiuojamos. Tačiau naujoji sistema įtvirtina dar vieną įrankį, kuriuo galima pasinaudoti, jeigu pablogėja asmens finansinė situacija – tai kaupimo atostogos. Teisės aktuose nustatyta galimybė kaupime padaryti 12 mėnesių pertrauką. Ši pertrauka gali būti panaudojama bet kada, kai tik prireikia, taip pat gali būti išdalinama dalimis, po keletą mėnesių, bet bendra trukmė negali viršyti vienų metų.

Ekspertai sutaria, kad kaupimas prasmingas tuomet, kai kaupimas nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25–30 metų, tačiau sprendimą kiekvienas dirbantysis turi priimti individualiai atsižvelgdamas į savo darbo užmokesčio dydį ir šeimos poreikius.

Pensijų kaupimo veikla yra griežtai reglamentuota teisės aktuose: pensijų fondams taikomi diversifikavimo reikalavimai, nustatyta prievolė laikytis strategijose ir taisyklėse išdėstytų reikalavimų, be to jie privalo veikti pensijų kaupimo dalyviui geriausiomis sąlygomis, t. y. užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai. 

Pažymėtina, kad pensijų kaupimo bendrovės privalo patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti veiksmingą interesų konfliktų vengimo politiką, taip pat privalo nuolat nustatyti ir valdyti riziką, su kuria susiduria ar gali susidurti jų valdomi pensijų fondai. 

Galiausiai, svarbu žinoti, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų pensijų turto. Šis turtas laikomas banke – depozitoriume, t. y. atskirai nuo pensijų kaupimo bendrovės turto ir į šį pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų kaupimo bendrovės ar pensijų fondo dalyvių prievoles.

II pakopos pensijų valdymo įmonės turi atitikti griežtus finansinio patikimumo, kompetencijos reikalavimus, visa tai prižiūri Lietuvos bankas. 

Jeigu dirbantysis pasirenka kaupti daugiau nei 3 % nuo savo darbo užmokesčio, jis gali pasinaudoti GPM lengvata. Prisidėti prie pensijos kaupimo gali ir dirbančiojo darbdavys – tokiu atveju jis galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata. 

Pilnamečiai, bet jaunesni kaip 40 metų asmenys, dirbantys žmonės kas trejus metus yra automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, t. y. jie į pensijų kaupimą bus pakartotinai įtraukiami kas trejus metus iki tol, kol jiems sueis 40 metų. 

Asmenims, kurie kaupimą sustabdė 2019 m. pirmąjį pusmetį, neatsižvelgiant į jų amžių, ši pakartotinio įtraukimo procedūra bus taikoma ne daugiau kaip tris kartus. 

Tai „Sodros“ informacinėje sistemoje suformuotas kodas, patvirtinantis, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, yra savarankiškai dirbantis, komandiruotas į Lietuvos Respubliką ar dirba pagal civilinę sutartį, jei yra mažosios bendrijos vadovas.

Skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą privalo turėti visi statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys: dirbantys pagal darbo sutartį ar vykdantys savarankišką veiklą, pagal civilinę sutartį dirbantys mažosios bendrijos vadovai, taip pat komandiruoti į Lietuvos Respubliką darbuotojai.

Savo skaidriai dirbančiojo tapatybės kodą galės gauti kiekvienas asmuo prisijungęs prie asmeninės paskyros, esančios „Sodros“ Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (EGAS) arba asmeniškai atvykęs į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

Taip pat darbuotojui skaidriai dirbančio asmens tapatybės kodą galės gauti darbdavys, prisijungęs prie savo paskyros, esančios „Sodros“ Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje (EDAS), arba atvykęs į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

Vienos užklausos metu darbdavys galės atsisiųsti daugiau nei vieną skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą „Sodros“ EDAS sistemoje.

Asmuo, prisijungęs prie „Sodros“ informacinės sistemos, skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą galės atsisiųsti realiuoju laiku.

Asmuo, dirbdamas pagal kelias darbo sutartis, ar besiverčiantis savarankiška veikla, gaus po atskirą kodą kiekvienai darbo sutarčiai (kiekvienam socialinio draudimo pas atskirą draudėją atvejui) ir kiekvienai savarankiškai veiklai, kurią asmuo vykdo kaip skirtingo statuso savarankiškai dirbantis asmuo (pavyzdžiui, veikla, įsigijus verslo liudijimą, ir veikla pagal individualios veiklos pažymą).

Pareigą tikrinti kodą turės Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija, taip pat statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas.

Kodas bus tikrinamas mobiliojo įrenginio pagalba nuskaitant QR kodą, taip, kaip yra tikrinamas Galimybių pasas. Tam tikslui bus naudojama nemokama mobili programėlė, kurią bus galima atsisiųsti tiek į mobilų telefoną, tiek į planšetę ar kitus įrenginius.

Skaidriai dirbančio asmens kodą galima pateikti atspausdintą ant popieriaus arba atsisiųstą įrenginyje (mobiliajame telefone, kompiuteryje ir pan.).

Darbdavys turi užtikrinti, kad visi jo darbuotojai, atliekantys statybos darbus, turėtų skaidriai dirbančiojo ID kodą ir jį pateiktų nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės institucijoms (Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, FNTT, Policijai), statytojui (užsakovui) arba jo vienam įgaliotam rangovui.

Statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas turi užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys asmenys būtų identifikuoti: statybos darbus atliekantys darbuotojai, savarankišką veiklą vykdantys asmenys bei kiti statybvietėje esantys asmenys, neatliekantys statybos darbų.

Kiti, statybvietėje esantys asmenys, kurie neatlieka statybos darbų, statybvietėje gali būti tik turėdami statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę ir užregistruoti, nurodant jų atvykimo į statybvietę pradžios laiką bei atvykimo priežastį.

Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, lopšelio darželio auklėtojų padėjėjos priskiriamos C lygio pareigybių grupei, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės lygis nustatomas pareigybei, o ne darbuotojui ir priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų, o reikalavimai priklauso  nuo atliekamų funkcijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darbuotojai, neturintys būtino tai pareigybei išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. Šiam darbuotojui neįgijus reikiamo išsilavinimo, jis bus atleidžiamas iš užimamų pareigų, nemokant išeitinės išmokos.

Tik biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę vertinti (nustatyti), kiek darbuotojas turi profesinės darbo patirties. Nustatant pareiginės algos pastoviąją dalį, turi būti atsižvelgiama į profesinę darbo patirtį (ne į stažą), kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui ar vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, nesvarbu, kad tai būtų pačioje darbovietėje ir nebūtinai tik pagal darbo sutartį. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaroma komisija, kuri padėtų įvertinti, ar dviejose pareigybėse nurodytos funkcijos gali būti laikomos tapačiomis, ar profesinio darbo patirtis gali būti užskaityta einant naujas pareigas ir pan.

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 str. 10 dalyje numatyta prievolė būtinai numatyti iš naujo pastoviosios dalies koeficientą, pasikeitus vadovaujamo darbo patirties ar darbo patirties kriterijams, tačiau nedraudžiama keisti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento, pakeitus (nustačius naują darbo apmokėjimo sistemą) įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje pareigybių koeficientus, jei pasikeitė pareigybių funkcijos, numatyti kiti reikalavimai, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių turėjimas taip pat pasikeitė asignavimai darbo užmokesčiui. Minėto įstatymo 5 str. 2 dalyje numatyta, kad darbo apmokėjimo sistemoje pareiginės algos nustatymo kriterijai  detalizuojami pagal veiklos sudėtingumą, darbo krūvį ir t.t., t.y. leidžia keisti pareiginės algos pastoviosios dalies dydį.

Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, psichologai yra priskiriami specialistų grupei. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas socialinių paslaugų centre dirbančiam specialistui turėtų būti nustatomas pagal Įstatymo 3 priedą. Įstatymo 5 priedas taikomas pareigybėms, nurodytoms Įstatymo 8 straipsnyje, visiems kitiems specialistams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatyti Įstatymo 3 priede.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės lygis nustatomas pareigybei, o ne darbuotojui ir priklauso nuo pareigybei keliamų reikalavimų, o reikalavimai priklauso  nuo atliekamų funkcijų. Koks reikalingas išsilavinimas užimti vienas ar kitas pareigas, sprendžia biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į pareigybei priskirtų funkcijų sudėtingumą. Pvz., Mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu 1548,  4 punkte nustatyti reikalavimai mokyklos psichologui, kurie priskirtini prie A1 pareigybės lygio.

Darbuotojų įvertinimas bei įstaigos vadovo sprendimas pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl veiklos įvertinimo turi būti baigtas iki sausio 31 d.

Psichologui bei pagalbos mokiniui specialistui taikoma Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis. Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymo „Dėl Mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų“ 2005 m. liepos 22 d. Nr. ISAK-1548 nuostatomis, šioms pareigybėms pareigybių aprašymuose turėtų būti nurodytas A1 pareigybės lygis.

Profesinio darbo patirtis apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytas tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos nebūtinai toje pačioje įstaigoje, bet per visą darbinę karjerą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Profesinė patirtis užskaitoma ir dirbusiems ne tik pagal darbo sutartis, bet ir pagal civilines sutartis taip pat. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK 30 straipsnį vaiko priežiūros atostogų metu darbo stažas nenutrūksta ir šiuo atveju į profesinę darbo patirtį įskaičiuojamas ir minėtas laikotarpis.

Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad „biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių darbo užmokestis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu, ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. jiems nustatytas darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas su priedais). Biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, palyginti su iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis tol, kol jie eina tas pačias pareigas“.

Pareiginės algos kintamoji dalis jau dirbantiems darbuotojams galės būti mokama tik įvertinus jų veiklą už 2017 metus, todėl kintamoji dalis 2017 metais jiems nemokama. Atkreiptinas dėmesys, kad jau dirbantiems darbuotojams, taikoma darbo užmokesčio nemažėjimo taisyklė, t.y. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbo užmokestis (taip pat ir su priedais), jeigu pagal darbo užmokesčio sistemą jiems nustatyta mažesnė pareiginės algos pastovioji dalis. Atsižvelgiant į galimas skirtingas situacijas (ar taikoma nauja darbo apmokėjimo sistema, ar taikoma darbo užmokesčio nemažėjimo taisyklė) bei siekiant teisingo apmokėjimo už darbą, naujai priimamiems darbuotojams numatyta galimybė (ne pareiga) nustatyti iki 20 procentų kintamąją dalį, atsižvelgiant į darbuotojui keliamus uždavinius.

Atsakome į klausimą, pateikdami pavyzdžius dėl darbo apmokėjimo sistemos, kuriuose pateikti tik darbo apmokėjimo pavyzdiniai dydžiai. Konkrečias pareigybes ir konkrečius dydžius pagal kriterijus turi nusistatyti kiekviena biudžetinė įstaiga darbo apmokėjimo sistemoje (Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 2 d.).

Darbo apmokėjimo sistemos pavyzdžiai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 d. nustatyta, kad kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jis negali būti taikomas nuo Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo dienos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d.

Į profesinio darbo patirtį turėtų būti įskaičiuojami ir tie laikotarpiai, kuomet darbuotojas buvo vaiko priežiūros atostogose iki  vaikui sukaks 3 m., nes:

  1. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atostogos vaikui prižiūrėti yra viena iš tikslinių atostogų rūšių,  kurių metu darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo tęsiasi visą atostogų laikotarpį;
  2. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 2 dalyje numatyta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs;
  3. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad į tarnybos stažą įskaitomas ir atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, laikotarpis.

Teisės aktų aktualių redakcijų prašome ieškoti Teisės aktų registre

Įstatymas įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d.

Ne, darbuotojai turi būti vertinami vadovaujantis nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusioValstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsnio nuostatomis (t.y. įvertinus labai gerai teikiama vertinimo išvada su siūlymu nustatyti pareiginės algos kintamąją dalį ne mažiau kaip 15 % pareiginės algos pastoviosios dalies,  įvertinus gerai - ne mažiau kaip 5 %), bei 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo”.

  1. patikslintas kasmetinio veiklos vertinimo tikslas, numatant, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų veikla vertinama ne tik pagal nustatytas metines užduotis, bet ir pagal gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, siekiant, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinio veiklos vertinimo rezultatai priklausytų ir nuo kasdieninės biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos, jam vykdant savo tiesiogines funkcijas;
  2. patikslinti procentiniai pareiginės algos kintamosios dalies, paskirtos įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinę veiklą labai gerai ar gerai, dydžiai – įvertinus labai gerai nustatoma ne mažesnė kaip 15 procentų (buvo ne mažesnė kaip 10 proc.) pareiginės algos pastovioji dalis; gerai – ne mažesnė kaip 5 procentų (ankstesnėje redakcijoje šiuo atveju dydis nebuvo sukonkretintas) pareiginės algos pastovioji dalis;
  3. įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinę veiklą nepatenkinamai, numatyta galimybė sudaryti rezultatų gerinimo planą (atsižvelgiant į Darbo kodekso 57 straipsnio 5 dalį), kurio vykdymas įvertinamas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių. Rezultatų gerinimo planą įvertinus nepatenkinamai, su biudžetinės įstaigos vadovu gali būti nutraukiama darbo sutartis pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų);
  4. numatyta, kad metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai einamiesiems metams gali būti nustatomi ir tuo atveju jeigu, priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą ar darbuotoją, iki einamųjų metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai (ankstesnėje redakcijoje tokios galimybės nebuvo);
  5. taip pat numatyta galimybė nustatyti metines užduotis darbuotojui, grįžusiam iš vaiko priežiūros atostogų (anksčiau tokios galimybės nebuvo);
  6. nurodyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas per 10 darbo dienų priima motyvuotą sprendimą pritarti arba nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymui. Priėmus sprendimą pritarti motyvuotam siūlymui, šis siūlymas įgyvendinamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos;
  7. numatyta galimybė darbuotojų vertinimą atlikti praleidus įstatyme nustatytus terminus (vertinimas atliekamas kasmet iki sausio 31 d.), jeigu darbuotojas sirgo, buvo komandiruotėje ar esant kitoms svarbioms priežastims – darbuotojo veikla įvertinama per 5 darbo dienas nuo šių priežasčių išnykimo dienos;
  8. numatytą galimybė darbuotojui į veiklos vertinimo pokalbį stebėtojo teisėmis kviesti įstaigos darbuotojų atstovą, kuris Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įgyvendina darbuotojų atstovavimą (informavimą, konsultavimą, dalyvavimą darbdaviui priimant sprendimus) įstaigoje.

Mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų turi teisę gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.

Nemokamas maitinimas (pietūs ir maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) ir vienkartinė parama mokinio reikmenims įsigyti (2024 m. – 110 Eur) skiriama:

  • jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų  (toliau – VRP) dydžio (264 Eur);
  • jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (352 Eur), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus;
  • mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Savivaldybės administracija, įvertinusi konkrečios šeimos situaciją, išimties atvejais turi teisę skirti nemokamą maitinimą (pusryčius, pietus, pavakarius ir (ar) maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2,5 VRP dydžio (440 Eur).

  • Nepriklausomai nuo šeimos gaunamų pajamų:

Mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje mokykloje skiriami nemokami pietūs nevertinant šeimos pajamų.

Vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, mokinys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintis tėvų sutikimą, dėl nemokamo maitinimo, išskyrus dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams, ir paramos mokinio reikmenims įsigyti turi kreiptis į  savivaldybės, kurios teritorijoje deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu jo gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jis nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją, užpildydamas prašymą–paraišką. Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Dokumentų apie šeimos gaunamas pajamas pareiškėjui pateikti nereikia. 

Dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis ir į mokyklos, kurioje mokinys mokosi, administraciją.

Nemokami pietūs priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams skiriami be atskiro kreipimosi.

Nemokami pietūs priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams skiriami nevertinant gaunamų pajamų be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.

Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą, išskyrus nemokamus pietus nevertinant šeimos pajamų, ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, galima kreiptis nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos. 

Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams kreiptis nereikia.

Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

  • nuo mokslo metų pradžios iki ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos;
  • pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos;
  • vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Vienkartinė parama mokinio reikmenims įsigyti už atitinkamų mokslo metų laikotarpį skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d.

Nemokamas maitinimas teikiamas mokykloje. Tačiau karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio laikotarpiu, taip pat kai vaikui skirtas mokymas namuose, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405, nemokamą maitinimą mokyklose gaunantiems mokiniams, kurie nelanko ugdymo įstaigos dėl saviizoliacijos, ligos ar sustabdžius ugdymo procesą, gali būti  teikiami maisto produktai ar pagamintas maistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 patvirtintu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu ir mokyklos steigėjo nustatyta mokinių nemokamo maitinimo organizavimo tvarka.

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dieną (teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo diena yra diena, kada buvo išduotas paskutinis dokumentas, įrodantis patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respublikoje išlaidas) atitinka šias sąlygas:

  1. vieno gyvenančio asmens arba vienam asmeniui, jeigu jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (528 Eur);
  2. su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji giminaičiai, jų nesant, asmenys, susiję su mirusiu asmeniu giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija – pusbrolis, pusseserė, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia) arba svainystės santykiais (tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių – posūnis, podukra, patėvis, pamotė, uošvė, uošvis, žentas, marti).

Vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo dėl paramos palaikams parvežti gavimo turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją, arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.

Vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (440 Eur) laidojimo pašalpa mokama mirus:

  1. Lietuvos Respublikos piliečiams;
  2. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, turėjusiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
  3. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
  4. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
  5. Asmenims, kuriems vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas;
  6. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kurie iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai;
  7. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
  8. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje;
  9. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip perkeltiems įmonės viduje;
  10. Lietuvos Respublikoje gyvenusiems Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas.

Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis.

Palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos – palaikų parengimo parvežti (laikymo, skrodimo, balzamavimo, kremavimo ar kita), palaikų parvežimo karste ar urnoje, palaikų parvežimo dokumentų sutvarkymo ir kitos būtinos palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos.

Parama palaikams parvežti neteikiama, kai valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, valstybės politikų ir karių, kurie žuvo arba mirė užsienyje dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, ir kursantų, mirusių dėl priežasčių, susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos valstybės lėšomis.

Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių (2 970 Eur).

Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją, pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal juridinio asmens buveinės adresą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. 

Vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai. Atkreipiame dėmesį, kad Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokos vaikui mokėjimas iki 23 metų, nes pagal Švietimo įstatymą (14 str. 6 d.) mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 23 metų. Todėl, siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą  (t. y. įgis vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama iki 23 metų.

Jeigu dėl išmokos vaikui skyrimo buvo kreiptasi ankstesniais metais ir išmokos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, nuo 2024 m. sausio 1 d. iš naujo teikti prašymo dėl universalios išmokos vaikui nereikia. Išmokų dydžiai nuo 2024 m. sausio 1 d. bus perskaičiuoti automatiškai.

Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 1 arba 2 vaikus, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 VRP (352 Eur).

Nuo 2024 m. sausio 1 d.  vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama  56,65 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojant šeimos vidutines pajamas, neįskaitoma dalis gaunamo darbo užmokesčio ir pajamų, gautų iš individualios veiklos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos:

25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius).

Papildomai išmokai vaikui gauti vidutinės šeimos mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas šeima neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Jeigu šeima gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, papildomai išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą. 

Apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines pajamas, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų, kurie yra įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, pajamos nevertinamos.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (96,25 Eur) išmoka per mėnesį.

Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, universali išmoka vaikui skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.

Pažymos iš mokymo įstaigos pateikti nereikia, nes duomenys apie mokymąsi gaunami iš Mokinių registro.

Dėl išmokos skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjas (rūpintojas), pats pilnametis asmuo, turintis teisę gauti išmoką, arba visiškai veiksniu (emancipuotu) pripažintas ar susituokęs nepilnametis vaikas, turintis teisę gauti išmoką, vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, arba šių asmenų įgalioti asmenys, taip pat neveiksnių šioje srityje asmenų globėjai (Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 9 punktas).

Prašymą gauti išmoką vaikui galite pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt ar tiesiogiai kreipdamiesi į savivaldybę.

Dėl išmokos vaikui gali kreiptis vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, taip pat emancipuotas ar susituokęs nepilnametis vaikas.

Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis pats.

Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 3 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 56,65 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Pavyzdžiui,  tris vaikus auginanti šeima nuo 2024 m. sausio 1 d. gaus: 

96,25 +96,25+ 96,25 + 56,65 + 56,65 + 56,65 = 458,7 Eur.  

Atkreiptinas dėmesys, kad papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai (auginančiai 3 ir daugiau vaikų) į šeimos sudėtį įskaitomi ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikius) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, nevertinant jų gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, pilnametis vaikas, kuris mokosi profesinėje mokykloje, nebeturi teisės gauti išmokos, bet šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams arba vyresniems nei 18 metų vaikams, jei jie dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Kiekvienam vaikui (asmeniui) su negalia, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis, papildomai skiriama išmoka vaikui. Vaikui su negalia nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas su negalia pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui su negalia, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ar mažesnio dalyvumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 56,65 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad už tą patį vaiką papildomai skiriama ir mokama tik viena išmoka vaikui.

Prašymą gauti išmoką galima pateikti elektroniniu būdu per socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Prisijungimas galimas trimis būdais: per el. bankininkystės sistemą, su mobiliu elektroniniu parašu arba su elektroniniu parašu. Kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui papildomų dokumentų teikti nereikia. Viešuose registruose esančią informaciją tikrina patys savivaldybės darbuotojai. Vaizdo instrukciją, kaip prisijungti prie SPIS, galima peržiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=fJ9hN7ORjV8.

Prašymą gauti išmoką galima pateikti ir raštu savivaldybėje. Kartu reikėtų pateikti asmens dokumentą, jokių papildomų dokumentų kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui pateikti nereikia.

Prašymas gauti išmoką pateikiamas tik vieną kartą ir išmoka skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Jeigu pilnametis vaikas ir toliau mokysis pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo iki baigs mokyklą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, reikia kreiptis ir pateikti prašymą iš naujo.

Kreipimosi dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui būdai tokie patys, kaip ir kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui – elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą spis.lt arba tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją ir raštu pateikus prašymą.

Primename, kad išmokos vaikui, kuri papildomai skiriama šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, mokėjimo tvarka išlieka ta pati, kaip ir dabar.

Taigi, kai kreipiasi nepasiturinti šeima, auginanti 1 ar 2 vaikus, savo parašu turi patvirtinti, kad šeimos pajamos praėjusiais kalendoriniais metais (kreipiantis 2024 metais, vertinamos 2023 metų pajamos) vienam asmeniui per mėnesį neviršijo  2 VRP dydžio (352 eurų), todėl pateikti dokumentų (pažymų) apie gautas pajamas nereikia, nes duomenys apie pajamas už praėjusius kalendorinius metus gaunami informacinių sistemų pagalba. Tuo atveju,  jeigu šeima pagal praėjusių kalendorinių metų pajamas neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamos sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Vaiko tėvai turi pateikti duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir taip galės įgyti teisę gauti išmoką vaikui.

Šeimoms, kurios gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, jokių papildomų dokumentų pateikti nereikia. 

Universalią išmoką vaikui gali gauti visi vaikai, tiek augantys šeimose, tiek globojami šeimynose, vaikų globos institucijose ar globos centruose, t. y. nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) formos.

Tikrinamos ne visų šeimų, auginančių vaikus, gyvenimo sąlygos. Išmokos vaikui esmė užtikrinti vaiko interesus. Dėl to gyvenimo sąlygos gali būti tikrinamos tik šeimose, susiduriančiose su socialine rizika, užtikrinant su šeima dirbančio socialinio darbuotojo pagalbą, kuriam rekomendavus bus parinktas vaiko poreikius užtikrinantis išmokos mokėjimo būdas.

Sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir kitų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Paskirta išmoka vaikui išmokama sekantį mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos už praėjusį (-ius) mėnesį (-ius), kaip ir kitos socialinės išmokos.

Nebūtinai, išmoka vaikui gali būti pervedama į vaiko tėvo ar motinos, globėjo (rūpintojo) vardu atidarytą banko sąskaitą.

Seneliai, paskirti vaiko globėjais (rūpintojais) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, gali kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą atstovauti tėvus ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.

Dėl išmokos vaikui gali kreiptis vienas iš tėvų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas Išmokų vaikams įstatyme nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar užsienietis, kuris teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje.

Taip. Išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama už praėjusį mėnesį ir grąžinama už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad įgijus teisę į išmoką vaikui nuo 2024 m. sausio 1 d., pavyzdžiui, net jeigu tėvai kreiptųsi ir 2024 m. lapkričio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2024 m. sausio 1 d.

Išmoką vaikui turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, ir visi kiti Išmokų vaikams įstatyme nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir užsieniečiai, kurie teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. asmens teisė gauti išmoką nebesiejama su pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą, todėl asmenys, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turi teisę gauti išmoką ir pagal faktinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad išmoka vaikui skiriama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, tačiau vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui gali būti skiriama ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai buvo taikomi ir iš Europos Sąjungos išstojusiai Jungtinei Karalystei. Todėl išmoka vaikui galėjo būti skiriama ir už Jungtinėje Karalystėje gyvenančius vaikus vadovaujantis minėtais reglamentais. Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis 2020 m. sausio 24 d. pasirašytu Susitarimu dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, tai atvejais, kai vienas iš vaiko šeimos narių iki 2020 m. gruodžio 31 d. dirbo ar gyveno Jungtinėje Karalystėje ir liko ten gyventi ar dirbti, Lietuvoje paskirta išmoka už Jungtinėje Karalystėje gyvenančius vaikus ir toliau bus mokama, kol nepasikeis to vaiko šeimos nario situacija Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, kol toks asmuo liks gyventi Jungtinėje Karalystėje ir turės teisę gauti tokią išmoką pagal Lietuvos teisės aktus.

Nustatant teisę į išmoką vaikui, savivaldybės administracijos darbuotojai kreipsis į kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalies, ar Šveicarijos Konfederacijos, ar Jungtinės Karalystės kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir kompetentingos valstybės nustatymo (t. y. kuri valstybė turės pirmenybę mokėti išmoką). Tokiu atveju sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo bus priimtas gavus atsakymą iš kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos. Pažymėtina, kad pagal reglamentus, pirmumo teisę mokėti išmoką turi ta valstybė, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos. Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.

Kai vaikas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje, o, pavyzdžiui, Rusijoje ar Baltarusijoje, išmokos šeimai mokamos pagal tos šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikas, teisės aktus.

Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.

Globos (rūpybos) išmokos dydis diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius: 

  • vaikams iki 6 metų skiriama 286 Eur (5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka;
  • vaikams nuo 6 iki 12 metų – 330 Eur (6 bazinių socialinių išmokų dydžio) išmoka; 
  • vaikams nuo 12 iki 18 metų, vaikams su negalia, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja – 357,5 Eur (6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka.

Tais atvejais, kai vaikas (asmuo), besimokantis pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo teikėjo ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre, mokslo metais vaikui iki 6 metų skiriama ir mokama 143 Eur (2,6 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka, vaikui nuo 6 iki 12 metų – 165 Eur (3 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka, vaikui nuo 12 iki 18 metų arba iki nepilnametis pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką, vaikui, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, neatsižvelgiant į jo amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja – 178,75 Eur (3,25 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Jeigu globos (rūpybos) išmoka vaikui paskirta iki sausio 1 dienos ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, nuo 2024 m. sausio 1 d. globos (rūpybos) išmokos mokėjimas tęsiamas, mokant didesnio dydžio globos (rūpybos) išmoką, todėl prašymo dėl šios išmokos skyrimo teikti iš naujo nereikia.

Tais atvejais, kai seneliai, paskirti vaiko globėjais (rūpintojais) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui jie turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo gali, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu. Išmoka vaikui skiriama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui skiriama tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ar Jungtinėje Karalystėje.

Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimoje, šeimynoje ar globos centre, kuriuose iki pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jam buvo nustatyta globa (rūpyba), ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteikiamų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, įskaitant atvejus, kai asmuo išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) ir bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo teikėjo bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, buvusiam vaiko globėjui (rūpintojui) (šeimai, šeimynai ar globos centrui) skiriamas ir mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 220 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį.

Išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai turi teisę gauti vienas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris augina vaiką ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, jeigu neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 2 metai.

Vaiko įtėvis (įmotė) turi teisę apsispręsti ar išeiti vaiko priežiūros atostogų ir, turint motinystės socialinio draudimo stažą, gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, ar gauti išmoką įvaikinus vaiką (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 440 Eur) pagal Išmokų vaikams įstatymą. 

Jeigu vaiko įtėvis (įmotė) neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ arba vaiko įtėvis (įmotė), turintis (turinti) teisę gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, pasirenka gauti išmoką įvaikinus vaiką, jam (jai) skiriama ir mokama viso dydžio išmoka įvaikinus vaiką. Jeigu vaiko įtėvis (įmotė) kreipiasi dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo iš „Sodros“ ir ji yra mažesnė nei išmoka įvaikinus vaiką, tuomet šalia vaiko priežiūros išmokos mokamas skirtumas, kad bendra išmokų suma nebūtų mažesnė nei 440 Eur. 

Turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys. Darbdavio mokama ligos išmoka negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

Neturintiems darbo ar tarnybos santykių asmenims ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. apskaičiuojama iš asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į ligos išmoką 2020 m. gegužės mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-03-31 gautas draudžiamąsias pajamas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu vaiko iki ketvirtos klasės (imtinai) ar pagal formaliojo švietimo programą besimokančio asmens su negalia iki 24 metų lankomoje švietimo įstaigoje nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsiranda būtinybė jį prižiūrėti, ligos išmoka vaiko ar asmens su negalia motinai (tėvui), įmotei  (įtėviui), senelei (seneliui) budinčiam globėjui, globėjui arba vaiką ar asmenį su negalia laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui ar asmeniui su negalia nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis, iš „Sodros“ lėšų vaiko ar asmens su negalia lankomoje švietimo įstaigoje nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo laikotarpiu pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar asmens su negalia priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. 

Švietimo įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir, esant būtinybei, prižiūrėti minėtus vaikus, elektroninius nedarbingumo pažymėjimus išduoda „Sodros“ teritorinis skyrius. 
 

Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokama iš „Sodros“ lėšų nuo pirmos slaugymo dienos ir yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Nuo  2018  m. sausio 1 d. vaikus (anūkus) slaugyti ir ligos išmoką gauti gali ir teisę į šią išmoką turintys seneliai.

Šios išmokos per mėnesį negali būti mažesnės už 8 bazinės socialinės išmokos dydžius, galiojusius praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos (8x49) – 392 eurus (neatskaičius mokesčių) (įgijus teisę į šias išmokas vasario mėnesį ir vėliau, minimali išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (8x55) (neatskaičius mokesčių). Bazinės socialinės išmokos dydį tvirtina Vyriausybė.

Plačiau apie socialinio draudimo išmokas.

Papildoma subsidija (padidėjus šeimai) teikiama ne eilės tvarka ir papildomai subsidijai gauti šeimos įrašomos sąraše pirmaisiais numeriais, todėl visi kiti saraše pasislenka sąraše žemyn. Pvz.,  jeigu per savaitę buvo suformuota 10 pažymų papildomai subsidijai gauti, keičiasi kitų jaunų šeimų eilės numeris sąraše, t. y.  vyksta judėjimas aukštyn, žemyn.

Teisė gauti kompensaciją įgijama nuo laikino leidimo laikinosios apsaugos pagrindu gyventi dienos. Kompensacija skiriama, jeigu vienam iš vaiko teisėtų atstovų arba vaikui suteikta laikinoji apsauga. 
Skaičiuojamas laikotarpis 6 mėnesiai nuo ugdymo pradžios, bet jau turint laikiną leidimą gyventi. 
Pavyzdžiui:
1) vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo balandžio 24 d., o leidimas laikinosios apsaugos pagrindu jam arba jo mamai suteiktas gegužės 20 d., tuomet skaičiuojama nuo tos dienos, kuomet įgijama teisė gauti kompensaciją – t.y.  6 mėnesiai nuo gegužės 20 dienos:
2) vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo liepos 1, o leidimas gautas gegužės 20 d., tuomet 6 mėnesius skaičiuotumėt nuo liepos 1 d.


Pagal faktą proporcingai išskaičiuojant nuo tos dienos, kai priimtas sprendimas dėl laikino leidimo gyventi laikinosios apsaugos pagrindu suteikimo (šiuo atveju kompensuojant už pusę balandžio mėnesio).

Iki sprendimo suteikti užsieniečiams leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu, savivaldybės gali teikti socialinę paramą (skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ar kitą paramą). Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę užsieniečiai (t. y., turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu), kaip ir Lietuvos piliečiai, turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas), išmokas vaikams.
Skiriant globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą svarbus vaiko globos (rūpybos) nustatymo Lietuvos Respublikoje arba globos (rūpybos) vykdymo perėmimo Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos faktas. Todėl reikalavimo turėti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra.
Socialinė parama mokiniams skiriama nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu užsienietis gyvena Lietuvoje. Jeigu vaikas mokosi mokykloje, jis turi teisę į nemokamą maitinimą mokykloje ir, prasidedant mokslo metams, –  į paramą mokinio reikmenims įsigyti.

Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, periodinės išmokos vaikams turėtų būti skiriamos nuo Migracijos departamento priimto sprendimo suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinos apsaugos pagrindu dienos.

Socialinė pašalpa, išmokos vaikams skiriamos Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims ir nėra tiesiogiai susietos su reikalavimu būti deklaravusiam gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje (t. y., turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu pagrindu), laikytini Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Tuo atveju, kai dėl paramos/išmokų skyrimo kreipiasi užsieniečiai, kurių, Gyventojų registro duomenimis, deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta Ukrainoje, parama/išmokos skiriamos pagal jų faktinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, nurodytą prašyme.  

Jeigu asmuo turi nuolatinį leidimą gyventi Ukrainoje ir grįžo ilgam, t.y. yra apsisprendęs čia likti gyventi (kad ir 2 metus) gali kreiptis dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo. Taip pat galima kreiptis dėl paramos integracijai skyrimo; jei nerastų kur gyventi - galėtų būti apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre.

Dėl detalesnės informacijos galite kreiptis į Integracijos koordinavimo skyriaus vadovę Monika Žitkė, tel. +370 349 73377, el.p. [email protected]

Pokyčiai dėl vaiko priežiūros atostogų inicijuoti, nes Europos Sąjunga priėmė direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuri numato pareigą visoms valstybėms numatyti tiek tėčiui, tiek mamai būtinus vaiko priežiūros mėnesius. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turėtų prižiūrėti savo mažylį, o likusį laiką bus galima dalintis pagal šeimos poreikį. Šiais pokyčiais siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeimos gyvenimą, moterų išlikimo darbo rinkoje.

Taip, tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir jo priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus (bendrai 4 mėnesius – du mama, du tėtis) mėnesius vaiką gali prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas gali būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių. 

Jeigu, pavyzdžiui, vienas iš tėvų nepasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tuomet bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėja iki 16 arba 22 mėnesių. Jeigu tėtis sutinka prižiūrėti vaiką per neperleidžiamus 2 mėnesius, tuomet išmoka mokama jam, o mama gali grįžti į darbą. Svarbu žinoti, kad nors seneliai negali pasinaudoti mamai ir tėčiui skiriamais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau gali prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.

Pirmuoju atveju vaiko priežiūros išmokos dydis yra 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tai atitinka 77,34 proc. buvusio darbo užmokesčio „į rankas“. 

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių yra 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. „į rankas“). 

Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc. „į rankas“). Neperleidžiamais mėnesiais galima naudotis lanksčiai, dalimis.

Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc. „į rankas“). Kitaip tariant, vaiko priežiūros išmokos dydis nesiskirs nuo gauto darbo užmokesčio. Išlieka išmokų lubos, kurios negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. 

Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Kitaip tariant, 4 mėnesius gaus po 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (100,54 proc. „į rankas“) vaiko priežiūros išmoką.
Yra nustatytas baigtinis atvejų skaičius, kada bus laikoma, kad vaiką augina vienas iš tėvų: 

  • kai kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra miręs ar pripažintas mirusiu; 
  • kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra pripažintas nežinia kur esančiu; 
  • kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui terminuotai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia; 
  • vaikui, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nenustatyta tėvystė;
  • vaikas, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, yra atskirtas nuo vieno iš jo tėvų (įtėvių);
  • kitas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų pripažintas neveiksniu šioje srityje;
  • vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš jo tėvų (įtėvių), o kitam jo tėvų (įtėvių) apribotas bendravimas su vaiku;
  • kitas iš vaiko globėjų yra atleistas arba nušalintas nuo pareigų;
  • kitas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir dėl to negali prižiūrėti vaiko.

Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais egzistuoja galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažina vaiko priežiūros išmoką. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, asmeniui mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jam atitinkamą mėnesį priskaičiuotų pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis už jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos dydį ar jam lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas papildomas pajamas, gali dirbti ir išmokos jiems nemažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija minimalios mėnesinės algos. Gyventojai, kurie gauną maksimalią išmoką, gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, ir išmoka jiems nemažinama, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija buvusio vidutinio atlyginimo, bet ne daugiau 5 vidutinio darbo užmokesčio.
Tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų ir jis gauna vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bei turi papildomų pajamų, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas papildomas pajamas.
Svarbu, kad ši nuostata netaikoma savarankiškai dirbantiems asmenims, jų gaunamos pajamos nemažins vaiko priežiūros išmokos. Gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis  nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.

Taip. Tėvystės išmokai pakanka dvigubai trumpesnio – 6 mėnesių – motinystės socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius. 
Vaiko priežiūros išmokai ir motinystės išmokai galioja 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės stažo reikalavimas.

Jeigu gimė du ir daugiau vaikų ar asmuo įvaikino, arba globoja du ir daugiau vaikų, mokama bendra vaiko priežiūros išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jei jau gaunate vaiko priežiūros išmoką ir dar įgyjate teisę gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jums bus mokamos abi šios išmokos. Tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka.

Gimus negyvam vaikui ar mirus vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam dar neprasidėjo tėvystės atostogos, tėvystės išmoka skiriama ir mokama už visą tėvystės atostogų laikotarpį, jeigu tėvystės atostogos prasideda ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo negyvo vaiko gimimo ar vaiko mirties. Mirus vaikui prasidėjusių tėvystės atostogų laikotarpiu, tėvystės išmoka skiriama ir mokama iki suteiktų tėvystės atostogų pabaigos.

Buvimas kartu per neperleidžiamus mėnesius neatliepia tikslo tėčiui stiprinti ryšį su vaiku ir galimybe mamai greičiau sugrįžti į darbo rinką. Tėvas savo neperleidžiamais mėnesiais galėtų pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu iki vaikui sukaks aštuoniolika mėnesių ar dveji metai (priklauso nuo pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo alternatyvos), tai jis tą galėtų padaryti 17 ir 18 mėn., ar 23, ir 24 mėnesį. 

Nuo 2022-08-01 buvo priimti Darbo kodekso pakeitimai dėl lanksčių darbo sąlygų (t. y. dėl ne viso darbo laiko, nuotolinio darbo, darbo laiko režimo, nemokamo laisvo laiko): jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonių metų (buvo iki 3 m.), ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį, darbdavys turi suteikti galimybes dirbti:

•      ne visą darbo laiką (reikalavimo dėl gamybos, darbo organizavimo sąlygų nėra, šie darbuotojai gali visada dirbti ne visą darbo laiką) ;

•      dirbti nuotoliniu būdu (nelieka nuostatos, kad galima prašyti dirbti nuotoliniu tik dėl penktadalį darbo laiko normos, galima prašyti dėl viso darbo laiko);

•       pasirinktu darbo laiko režimu, t. y. galės prašyti dirbti pagal lankstų darbo grafiką, individualų darbo laiko režimą. 

Nuo 2023-01-01 suteikta teisė į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų. Garantijos taikomos valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams.

Tiek mamai, tiek tėčiui priklauso po 1 papildomą laisvadienį per mėnesį, kai jie augina 2 vaikus iki 12 m. arba neįgalųjį iki 18 m. Jeigu augina 3 ir daugiau vaikų iki 12 m. amžiaus, kiekvienam iš jų priklauso po 2 papildomus laisvadienius per mėnesį. Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į mamadienį ir tėvadienį 1 kartą per 3 mėnesius, o auginantys du vaikus iki 12 metų, kai vienas ar abu vaikai turi negalią, – 2 dienas per mėnesį.

Tai reiškia, kad pirmiausiai pradedama mokėti 78 proc. dydžio (100,54 proc. „į rankas“) išmoka. Pavyzdžiui, mama išeina vaiko priežiūros atostogų ir Sodrai, rašydama prašymą, pasirenka vaiko priežiūros išmoką gauti iki 2 metų. Tai jai iš pradžių paskiriama 78 proc. dydžio išmoka (100,54 proc. „į rankas“), o vėliau bus mokama 45 proc. (58 proc. „į rankas“),  iki vaikui sukanka 12 mėnesių ir 30 proc. (38,67 proc. „į rankas“), iki vaikui sukanka 24 mėn. Vaikui sukakus 8 mėnesiams, tarkim, tėvas sugalvoja išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tai tada jam pirmiausiai 2 mėn. bus skirta 78 proc. (100,54 proc. „į rankas“)  ir tada 45 (58 proc. „į rankas“) ar 30 proc. (38,67 proc. „į rankas“),  Taip padaryta tam, kad kiekvienas iš tėvų pirmiausiai išnaudotų neperleidžiamus mėnesius ir už juos būtų paskirta 78 proc. (100,54 proc. „į rankas“)  dydžio vaiko priežiūros išmoka, o tada likę mėnesiai ir atitinkamo dydžio vaiko priežiūros išmoka.

Tiesa, tai nereiškia, kad mama ir tėvas paeiliui turi pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais – tėvas jais gali pasinaudoti bet kada. 

Šį terminą kaip minimalų kiekvienam iš tėvų nustato Europos Sąjungos Direktyva.

Vienišos mamos yra sunkesnėje padėtyje. Manome, kad tokia nuostata joms padeda išlikti darbo rinkoje. Vienišiems tėvams išmoka mokama paskutinius du mėnesius (siekiant įsitikinti, kad per vaiko priežiūros laikotarpį neatsiras tėvas/motina, įtėvis/įmotė ar globėjas, kuris galėtų pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais). Kadangi gali atsirasti situacijų, kad mama/tėvas sugrįš į darbą, o papildomi mėnesiai skiriami tik paskutiniais mėnesiais, tai gali būti nepatogu kitam iš sutuoktinių jais pasinaudoti.

Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas papildomas pajamas, gali dirbti ir išmokos jiems nemažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija minimalios mėnesinės algos. Gyventojai, kurie gauną maksimalią išmoką, gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, ir išmoka jiems nemažinama, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija buvusio vidutinio atlyginimo, bet ne daugiau 5 vidutinio darbo užmokesčio. Neperleidžiamais mėnesiais taisyklė kitokia – jų metu dirbant, išmoka iškart mažinama gautų pajamų suma. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, vaiką auginantis vienas iš tėvų gali ir dirbti, ir gauti viso dydžio (78 proc.) vaiko priežiūros išmoką. 

Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis  nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.

Kitais vaiko priežiūros mėnesiais (ne neperleidžiamus) yra galimybė užsidirbti iki 100 proc. buvusio atlyginimo (skaičiuojama išmokos ir naujo darbo užmokesčio suma). Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas papildomas pajamas, gali dirbti ir išmokos jiems nemažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija minimalios mėnesinės algos. Gyventojai, kurie gauną maksimalią išmoką, gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, ir išmoka jiems nemažinama, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija buvusio vidutinio atlyginimo, bet ne daugiau 5 vidutinio darbo užmokesčio. T. y. ir dirbti pilnu pajėgumu, ir gauti viso dydžio išmoką, nes tokia sistema lėmė, kad dažniausiai antruosius vaiko priežiūros metus vaiką ir toliau prižiūrėdavo mama, o vaiko priežiūros išmoką gaudavo didesnį atlyginimą gaunantis tėtis, todėl mamoms ateityje mažėdavo darbo užmokesčiais, socialinės garantijos.

Neperleidžiamais mėnesiais taisyklė kitokia - jų metu dirbant, išmoka iškart mažinama gautų pajamų suma. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, vaiką auginantis vienas iš tėvų gali ir dirbti, ir gauti viso dydžio (78 proc.) vaiko priežiūros išmoką.

Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.

Taip, galima būti vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks treji. Tačiau trečiaisiais vaiko priežiūros metais išmokos mokamos nebus.

Ligos ir motinystės įstatyme yra nustatytas baigtinį atvejų skaičių, kada bus laikoma, kad vaiką augina vienas iš tėvų. Tokiais atvejais bus laikomos situacijos, kai:

  • kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra miręs ar pripažintas mirusiu, 
  • kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra pripažintas nežinia kur esančiu, 
  • kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui terminuotai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, 
  • vaikui, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nenustatyta tėvystė, 
  • vaikas, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, yra atskirtas nuo vieno iš jo tėvų (įtėvių), 
  • kitas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų pripažintas neveiksniu šioje srityje,
  • vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš jo tėvų (įtėvių), o kitam jo tėvų (įtėvių) apribotas bendravimas su vaiku, 
  • kitas iš vaiko globėjų yra atleistas arba nušalintas nuo pareigų, 
  • kitas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir dėl to negali prižiūrėti vaiko.

Ne, seneliai negali pasinaudoti mamai ir tėčiui skiriamais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau jie gali prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jeigu atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.

Vaiko priežiūros išmoka mokama iš socialinio draudimo sistemos, tad pagrindinis jos tikslas – kompensuoti prarastas pajamas. O jeigu kompensavimo procentas mažesnis, galima užsidirbti iki buvusio darbo užmokesčio. Europos Komisija pabrėžia, kad išmoka skirta vaiko priežiūrai, o jeigu pasirenkama dirbti, išmoka neturėtų būti mokama. 

Taip. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgijo teisę į mamadienį ir tėvadienį 1 kartą per 3 mėnesius. Taigi, vieną vaiką auginantys kiekvienas iš tėvų per metus gaus 4 papildomas laisvas dienas, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. 

Tėvai, auginantys vaiką su negalia iki 18 metų, gali pasiimti po vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį (arba sutrumpintą darbo laiką dviem valandomis per savaitę), o auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, gali pasiimti 2 laisvas dienas per mėnesį (iki šiol buvo 1 d.) ir už tai gaus darbo užmokestį. 

Taip. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip, nei imant visą dieną. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėtis gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau. Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu, šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.

Pasinaudoti mamadieniu ir tėvadieniu galėtų ir tie darbuotojai, kurie visapusiškai aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, rūpinasi auklėjimu, skiria savo laiką bei dėmesį, nepaisant to, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su kitu iš tėvų. Tuo atveju, jei dėl to kyla ginčų su darbdaviu, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, todėl šiuo atveju jiems nėra garantijos dėl pirmosios mokslo metų dienos. Tačiau kas 3 mėnesius priklausantį mamadienį arba tėvadienį galima susiplanuoti taip, kad jis būtų suteiktas pirmąją mokslo metų dieną.

Teisės į mamadienius ir tėvadienius neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Tėvams šiuo atveju priklauso viena laisva diena per mėnesį, mamadieniai ir tėvadieniai nesumuojami, tačiau taikomas palankiausias šeimai variantas. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir toliau bus suteikiamas mamadienis ir tėvadienis kiekvieną mėnesį iki vaikui su negalia sukaks 18 metų.

Visiems darbuotojams, kurie augina vieną vaiką iki 12 m., priklauso viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Taip pat galima poilsio laiką sumuoti ir per ilgesnį, nei 3 mėnesių laikotarpį, tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.

Pavyzdžiui, jeigu darbo pamaina trunka 12 val. visa poilsio diena susidarytų ne per 3 mėnesius, jei darbo pamaina trunka 8 val. – per 4,5 mėn.

Atnaujinimo data: 2024-04-17