Vaikų mirtingumo ir sužalojimų priežasčių Lietuvoje analizė (2007 m.)

VAIKŲ MIRTINGUMO IR SUŽALOJIMŲ PRIEŽASČIŲ LIETUVOJE ANALIZĖ (2007m.)

Mokslinis tyrimas ,,Vaikų mirtingumo ir sužalojimų priežasčių Lietuvoje analizė“,

2007 m. Vilnius

SADM užsakymu 2007 m. tyrimą atliko VšĮ ,,Mokymų, tyrimų ir vystymo centras“

(direktorė – dr. Liubovė Murauskienė)

Tyrėjų grupė: medicinos mokslų daktarė Marija Veniūtė; medicinos mokslų daktarė, doc. Virginija Žilinskiatė; socialinių mokslų daktarė Liubovė Murauskienė; teisininkė Klementina Gečaitė)

Tyrimo medžiaga PDF formatu (924.7 kb)

VAIKŲ MIRTINGUMO IR SUŽALOJIMŲ PRIEŽASČIŲ LIETUVOJE ANALIZĖ

TYRIMO SANTRAUKA

Pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymą VšĮ „MTVC“ (Mokymų, tyrimų ir vystymo centras) 2007 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. atliko tyrimą „Vaikų mirtingumo ir sužalojimų priežasčių Lietuvoje analizė“.

Tyrimas buvo užsakytas vykdant Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo 2005-2007 m. priemonių plano (Žin., 2005, Nr. 66-2367) 1.6.1 priemonę, pagal kurią numatyta atlikti mokslo tiriamąjį darbą apie 1-17 m. vaikų mirtingumo ir sužalojimų dėl išorinių veiksnių priežastis bei parengti rekomendacijas dėl tokio mirtingumo mažinimo.

Šio tyrimo objektas - 2001-2006 m. 1 -17 metų vaikų mirtingumo dėl išorinių veiksnių struktūros ir pagrindinių jas sukėlusių priežasčių analizė.

Mokslinis tyrimas „Vaikų mirtingumo ir sužalojimų priežasčių Lietuvoje analizė“ buvo atliktas taikant kompleksinę taikomųjų mokslinių tyrimų metodologiją: kokybinių ir kiekybinių tyrimų metodus.

Kadangi tyrimui buvo reikalinga konfidencialios informacijos analizė, tyrimo atlikimui 2007-09-05 buvo gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas, patvirtinantis, jog tyrimo metodologija atitinka moksliniam tyrimui keliamus metodologinius ir etinius reikalavimus.

Vaikų mirtingumas nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų (TNA) Lietuvoje

Vaikų mirtingumo nuo TNA analizė buvo atlikta remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis. 2006 m. net 63 proc. Lietuvoje mirusių 1-17 metų amžiaus vaikų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Analogiška vaikų mirties priežasčių tendencija išlieka ir analizuojamu 2001-2006 laikotarpiu.

2001-2006 m. dėl išorinių mirties priežasčių mirė 1129 vaikai nuo 0 iki 17 metų amžiaus.

2006 m. vaikų mirtingumas siekė 24,2/100 000 nuo 0 iki 17 m. amžiaus vaikų.

2001-2006 m. Lietuvoje

·  19 proc. vaikų mirė dėl tyčinių sužalojimų (76 proc. jų sudaro savižudybės), o

·  81 proc. – dėl netyčinių sužalojimų.

2001-2006 m. vaikų mirčių dėl išorinių veiksnių priežasčių struktūra reikšmingai nekito. Pagal amžiaus grupes 2001-2006 m. :

• 45 proc. mirusių vaikų buvo 15-17 metų amžiaus,
• 21 proc. – 10-14 metų,
• 18 proc. – 1-6 metų ir
• 17 proc. – 5-9 metų amžiaus. 

Vaikų mirtingumo priežasčių struktūra analizuojamu laikotarpiu taip pat išlieka stabili.

Lietuvoje pagrindinė vaikų mirties priežastis pagal visas amžiaus grupes yra

• transporto įvykiai (38 proc.).
• paskendimai (21 proc.).
• savižudybės (15 proc.).
• dėl apsinuodijimo kenksmingomis medžiagomis ( 5 proc.),
• gaisruose žuvo (4 proc.) visų mirusių dėl TNA vaikų.

Pastebėtina, kad skiriasi mirtingumo priežasčių pasireiškimas pagal skirtingas vaikų amžiaus grupes:

Ø  1-4 m. amžiaus grupėje vyrauja atsitiktiniais paskendimai – 33 proc., mirtys dėl transporto įvykių – 24 proc., 13 proc. sudaro mirtys dėl atsitiktinio apsinuodijimo dujomis ir garais.  

Ø  5-9 metų amžiaus grupėje pagrindinė vaikų mirties priežastis yra atsitiktiniai paskendimai – 36 proc., transporto įvykiai – 35 proc. bei atsitiktinis apsinuodijimas dujomis ir garais – 6 proc.

Ø  10-14 metų amžiaus grupėje, dominuojanti vaikų mirties priežastis yra transporto įvykiai – 41 proc. Penktadalis vaikų žuvo atsitiktinai paskendę (21 proc.), o 15 proc. – dėl savižudybės.

Ø  15-17 metų amžiaus grupėje pagrindinė mirties priežastis – transporto įvykiai, kurių metu žuvo 45 proc. vaikų; 23 proc. sudaro mirtys dėl savižudybių, 10 proc. – atsitiktiniai paskendimai.

Vaikų mirtingumo dėl TNA Lietuvoje palyginimas su ES šalimis

Vaikų mirtingumo dėl išorinių veiksnių statistinių rodiklių palyginimui tarp Lietuvos ir ES šalių buvo naudojama keletas duomenų bazių:

• Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mirtingumo duomenų bazė,
• ES Statistikos biuro duomenų bazė bei kitos.

Vienas iš tarptautinio palyginimo apribojimų yra tai, kad vaikų mirtingumo rodikliai šiose bazėse renkami pagal skirtingas metodologijas. Taigi, tiesioginis duomenų palyginimas yra neįmanomas dėl skirtingų amžiaus grupių; mirties priežasčių klasifikavimo; metų, kuriais duomenys buvo surinkti, neatitikimo.

Vaikų mirtingumo dėl TNA rodiklių ES šalyse analizė, atlikta remiantis labiausiai šio tyrimo tikslinę grupę atitinkančios 2000-2004 m. PSO mirtingumo duomenų bazės duomenimis, atskleidė:

Vakarų šalių patirtis ir ženkliai mažesni vaikų mirtingumo dėl išorinių priežasčių rodikliai liudija, kad TNA yra  išvengiami ir jų skaičių galima kontroliuoti.

Pagalbos suteikimas

Šiame tyrime buvo planuota didžiausią dėmesį sutelkti į suteiktos pirmosios ir neatidėliotinos medicinos pagalbos, taikytų ambulatorinių ar stacionarių sveikatos priežiūros paslaugų apimties ir kokybės analizę, siekiant išsiaiškinti priemones, kurios leistų išvengti arba sumažinti vaikų mirtingumą dėl TNA.Deja, tokios analizės atlikimą apribojo relevantiškų statistinių duomenų stoka bei jų prieinamumo ribotumas.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad analizuojamu 2001-2006 m. laikotarpiu, tik 17 proc. 1-17 metų amžiaus vaikų mirė dėl TNA ligoninėje, o likusioji absoliuti dauguma vaikų − 83 proc. mirė iki patekimo į gydymo įstaigą.

Vaikų intensyviosios terapijos skyriuose 2004-2006 m. dėl išorinių veiksnių mirusiems vaikams pirmomis valandomis po įvykio teiktos pagalbos analizė atskleidė, kad nėra vieningos įvykių, jų aplinkybių, suteiktos pagalbos apimties, laiko ir trukmės dokumentacijos. Akivaizdu, kad tik turint tikslius duomenis apie esamą situaciją, galima ją analizuoti ir siūlyti priemones vaikų mirčių dėl išorinių veiksnių skaičiui mažinti.

Informacijos prieinamumas

Duomenų šaltiniai apie vaikų mirtingumą dėl išorinių priežasčių yra skirtingo lygmens.

Viešai prieinami tik bendri mirtingumo rodikliai.

Tačiau tyrimo metu identifikuota, kad gilesnio pobūdžio informacija apie vaikų mirtingumą dėl išorinių priežasčių stokoja nuoseklumo, yra išsibarsčiusi ir fragmentiška. Analitinės informacijos apie vaikų mirtingumą dėl išorinių priežasčių beveik nėra.

Duomenų kokybės, prieinamumo ir sisteminės analizės spragos sąlygoja vaikų mirtingumo dėl TNA problematikos nepakankamą aktualumą ir prevencijos priemonių įgyvendinimo chaotiškumą.

Informacijos rinkimas ir analizė turėtų būti orientuoti į prevencinių intervencijų planavimo ir įgyvendinimo efektyvumą (pvz., net ir žinant, kad Lietuvoje viena iš pagrindinių jaunuolių mirčių priežasčių yra paskendimai, yra sunku „atspėti“, kuria kryptimi vykdyti prevenciją: ar mokyti plaukti, ar siekti, kad jaunuoliai nesimaudytų apsvaigę nuo alkoholio, ar sutvarkyti maudyklas).

Teisinės aplinkos analizė

Vaikų saugos politika yra formuojama atsižvelgiant į ES siekius ir rekomendacijas (pvz., išreikštus Europos Bendrijos Komunikatuose);

• priimtos pagrindinės su asmenų sauga susijusios teisės normos;
• parengtos ir priimtos strateginio-koncepcinio lygio dokumentai kiekviename sektoriuje (pvz., Lietuvos sveikatos programa, Viešojo saugumo plėtros strategija, Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir pan.);
• rengiamos ir įgyvendinamos institucinės ir tarpinstitucinės programos.

Tačiau pastebima, kad yra teisinio reguliavimo spragų:

Ø  Teisės aktuose yra nemažai nekonkrečių nuostatų.

Ø  Yra teisinio reguliavimo pagal prioritetines - nustatytas mirčių priežasčių analizės pagrindu -  sritis spragų (pvz., dviratininkų saugos eismo arba priešgaisrinės saugos reguliavimo srityse, taip pat psichikos sveikatos prevencijos atžvilgiu).

Dokumentų analizės metu iškilo klausimai dėl teisės aktų reikalavimų  (higienos normų, statybos reglamentų, greičio ribojimo, saugos diržų ir vaikų saugos sėdynių naudojimo, vairavimo išgėrus ir pan. klausimais) ir viešojo administravimo institucijų strateginio planavimo dokumentų  įgyvendinimo efektyvumo.  

Vakarų šalyse moksliškai įvertinta 30-ies metų prevencinių priemonių taikymo patirtis, siekiant užtikrinti šių intervencijų veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą.

Lietuvoje įgyvendinamų prevencinių priemonių atžvilgiu, remiantis moksliškai pagrįstų prevencinių priemonių įdiegimo Vakarų šalyse įrodymais, pateiktos rekomendacijos dėl intervencijų taikymo principų  (kompleksiškumas, tikslingumas, atskaitingas ir koordinuotas administravimas, adekvatus finansavimas, vertinimais pagrįstas prioritetų nustatymas, platesnis visuomenės dalyvavimas ir pan.).

Rekomendacijos

1. Pagerinti periodiškai renkamos informacijos apie vaikų mirtingumą dėl išorinių priežasčių ir aplinkybių patikimumą (aprašant informacijos surinkimo procesus);

2. Patikslinti statistinę informaciją renkančių atskirų institucijų informacijos turinį ir suderinti jos rinkimą;

3. Padidinti institucijų atsakomybę už renkamą informaciją ir užtikrinti šios informacijos viešą prieinamumą;

4. Nuosekliai informuoti visuomenę apie vaikų sužalojimų ir mirčių problemos dydį ir naštą;

5. Sistemingai rinkti ir analizuoti informaciją apie vaikų sužalojimų ir mirtingumo dėl išorinių priežasčių rizikos veiksnius;

6. Sistemingai atlikti taikomuosius ir mokslinius tyrimus bei kaupti mokslinius įrodymus apie intervencijų veiksmingumą ir efektyvumą;

7. Rengiant ir įgyvendinant vaikų saugumo programas bei priemones, atrinkti ir finansuoti jas, atsižvelgiant į mokslinius įrodymus ir praktinio įgyvendinimo rezultatų ir poveikių sveikatai, vertinimus;

8. Rengiant tarpinstitucines programas, rekomenduojama atlikti šių programų nepriklausomą ekspertizę įvertinant jų mokslinį pagrįstumą ir atitikimą strateginio planavimo bei bendros logikos reikalavimams;

9. Reformuojant neatidėliotinos pagalbos suteikimo tarnybas, užtikrinti informacijos, apie pagalbos teikimo operatyvumą ir tinkamumą, surinkimą ir jos patikimumą;

10. Atsižvelgiant į kompleksinių intervencijų veiksmingumo įrodymus, surinktus užsienio šalyse, gerinti vaikų saugos problemos sprendimų koordinavimą efektyviau naudojant profesinius gebėjimus ir prioritetizuojant intervencijas ne tik atskirų sektorių, bet šalies mastu.

11. Sukurti internetinę svetainę (kaip resursų centrą), kur būtų kaupiami statistiniai ir analitiniai duomenys bei vertinimo įrodymai vaikų sužalojimų ir mirtingumo dėl išorinių veiksnių srityje.

12. Skatinti komercinio, akademinio ir NVO sektorių dalyvavimą prevencinėse veiklose.

13. Užtikrinti tęstinį teisės aktuose numatytų saugos reikalavimų laikymąsi.

14. Vaikų sužalojimų ir mirtingumo dėl išorinių priežasčių prevencijos problemą, kaip visuomenės sveikatos aktualiją, įpareigoti spręsti ne tik savivaldybės, bet ir visos šalies mastu.

15. Įgyvendinat vaikų TNA prevenciją, būtina laikytis kompleksiškumo ir tęstinumo principų – integruotai taikyti visuose sektoriuose ir srityse subalansuotas priemones – remiantis užsienio šalių patirtimi, veiksmingiausios yra ne atskiros intervencijos, o priemonių kompleksai konkrečiai problemai spręsti (pvz. bausti už saugos diržų, kėdučių vaikams nenaudojimą ir tuo pačiu skatinti tėvus juos naudoti bei skleisti šią informaciją tėvų grupėje ).

16. Investuoti į vaikų (gyventojų) psichikos sveikatos stiprinimą, mažinant rizikos veiksnių, sąlygojančių savižudybes, smurtą ir ,,karą keliuose“.