EBPO

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)

Apie EBPO

1961 m. JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po II-ojo Pasaulinio karo sugriautą ekonomiką, buvo įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Tai unikalus forumas, kuriame valstybės diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį valstybių gyvenimą.
EBPO svarstomų klausimų spektras yra labai platus – nuo makroekonominių iki aplinkosauginių, švietimo, mokslo, technologijų, inovacinių. Kitos tarptautinės ekonominės organizacijos ir finansinės institucijos aukštai vertina EBPO ruošiamas tyrimais bei analizėmis pagrįstas studijas, kurios įvertina atskirų valstybių vykdomą politiką konkrečioje srityje. EBPO yra sukaupusi vieną išsamiausių statistikos bazių. Dalis EBPO informacijos, analizių, leidinių yra prieinamos EBPO interneto svetainėje.

Šiuo metu EBPO priklauso 38 valstybės: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Čilė, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraelis, Japonija, JAV, Kanada, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija, Vokietija ir Kolumbija.

EBPO vis labiau savo veiklą nukreipia ne tik į valstybes nares, bet taip pat siūlo savo analitines įžvalgas besivystančioms ar kitoms bendradarbiavimu su EBPO suinteresuotoms valstybėms. Šiuo metu EBPO palaiko ryšius su daugiau nei 70 valstybių, siekiančių glaudesnio bendradarbiavimo su EBPO ar narystės šioje organizacijoje.

Šiais metais išrinktas naujas EBPO generalinis sekretorius Mathias Cormann. Jis pakeis ilgametį EBPO vadovą Angel Gurria, kurio įgaliojimai baigsis birželio mėn.

Lietuvos narystė EBPO

2002 m. rugsėjo mėnesį EBPO Generaliniam sekretoriui D. J. Johnstonui buvo įteiktas oficialus Lietuvos pareiškimas dėl siekio tapti EBPO nare. 2012 m. spalio mėnesį prašymas dėl narystės EBPO buvo atnaujintas.

EBPO Ministrų Tarybos 2013 m. gegužės 30 d. Rezoliucija dėl EBPO globalios veiklos sustiprinimo Lietuva pirmą kartą oficialiai įtraukta į šios organizacijos plėtos planus. 2015 m. birželio 4 d. EBPO Ministrų tarybos baigiamojoje sesijoje Lietuva oficialiai pakviesta pradėti stojimo į EBPO procesą. 2015 m. liepos 8 d. EBPO valstybės narės priėmė Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų planą, kuriame nurodyti Lietuvos stojimo į EBPO sąlygos ir procesai.

2018 m. gegužės 30 d. Paryžiuje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir EBPO generalinis sekretorius Angelo Gurria pasirašė Lietuvos prisijungimo prie EBPO susitarimą. 2018 m. liepos 5 d. Lietuva oficialiai tapo 36-aja EBPO nare.

Dalyvavimas EBPO komitetų ir darbo grupių veikloje

EBPO veikia komitetai, kurie suskirstyti pagal atitinkamas veiklos sritis. Komitetuose dalyvauja atitinkamos srities ekspertai iš valstybių narių. Prie komitetų gali būti sudaromos darbo grupės atitinkamiems klausimams nagrinėti. Iš viso EBPO veikia apie 200 įvairių komitetų ir darbo grupių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos klausimai didžiausia apimtimi svarstomi EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų komitete (angl. Employment, Labour and Social Affairs Committee, ELSAC). Jame svarstomos naujausios tendencijos bei problemos, iškylančios pritaikant valstybės socialinę sistemą naujiems iššūkiams. Prie šio komiteto veikia trys darbo grupės: Užimtumo darbo grupė, Socialinės politikos darbo grupė ir Migracijos darbo grupė.

Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra pagrindinė institucija atstovaujanti Lietuvai EBPO Viešojo valdymo komiteto Lyčių lygybės ir valdymo darbo grupėje (angl. Gender Mainstreaming and Governance).  Jos tikslas - sustiprinti vyriausybių pajėgumus ir lyčių lygybės institucijas, visų pirma parengti ir pateikti veiksmingas lyčių spragų šalinimo strategijas, remiantis OECD analize, duomenimis, rekomendacijomis, politikos priemonėmis ir įgyvendinimo parama.

Esant poreikiui, bendradarbiaudama su atsakingomis institucijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja ir kitų EBPO komitetų veikloje.

Prisijungimas prie EBPO dokumentų

2014 m. balandžio 22 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į EBPO dėl prisijungimo prie Jaunimo veiksmų plano, o 2014 m. balandžio 23 d. atitinkamai dėl prisijungimo prie EBPO Rekomendacijos dėl lyčių lygybės švietimo, užimtumo ir verslumo srityse. 2014 m. liepos mėn. EBPO Generalinis sekretorius patvirtino Lietuvos prisijungimą prie minėtų dokumentų.

Rekomendacija dėl lyčių lygybės švietimo, užimtumo ir verslumo srityse yra skatinama užtikrinti lyčių lygybę švietimo srityje, kurti draugišką šeimai politiką bei darbo sąlygas, didinti moterų atstovavimą sprendimų priėmimo procese, pašalinti diskriminacijos dėl lyties apraiškas darbo užmokesčio srityje, aktyviai imtis seksualiniam priekabiavimui darbo vietoje pašalinti, mažinti atotrūkį tarp lyčių verslumo, finansinio raštingumo srityse, kviečiama atkreipti ypatingą dėmesį į moteris, priklausančias mažumai, integruoti lyčių lygybės aspektą į tiesiogiai susijusios politikos bei biudžeto kūrimą, planavimą, vertinimą, stiprinti atskaitomybės mechanizmus ir derinimo iniciatyvas lyčių lygybės srityje. Valstybės yra skatinamos siekti Rekomendacijoje apibrėžtų tikslų, bendradarbiaujant tiek su privataus, tiek su viešojo sektoriaus partneriais.

EBPO Jaunimo veiksmų plane* įtvirtinti du pagrindiniai siekiai: įveikti dabartinę jaunimo nedarbo krizę ir stiprinti ilgalaikes jaunimo užimtumo perspektyvas. Raginama siekti minėtų tikslų skatinant visuomenės paklausą ir naujų darbo vietų kūrimą. Taip pat turi būti užtikrinama tinkama finansinė parama, veiksmingos įdarbinimo paslaugos bei kitos aktyvios darbo rinkos priemonės. Ilgalaikiams tikslams pasiekti būtina efektyviau investuoti į švietimą ir mokymą, siekiant jaunimui reikiamus įgūdžius, stiprinti ryšius tarp švietimo ir darbo pasaulių, diegti tokias darbo rinkos priemones, kurios padėtų jaunimui rasti nuolatinį ir gerai apmokamą darbą.

Pirmame stojimo į EBPO etape Lietuva parengė ir perdavė EBPO pradinį memorandumą, kuriame išdėstyta Lietuvos pozicija kiekvieno iš apytiksliai 250 EBPO teisinių instrumentų atžvilgiu. Socialinės apsaugos kompetencijai buvo priskirti 4 dokumentai.

1. Rekomendacija dėl lyčių lygybės švietimo, užimtumo ir verslumo srityse (anglų, lietuvių);
2. Rekomendacija dėl darbo jėgos politikos kaip ekonominio augimo skatinimo priemonės (anglų, lietuvių);
3. Rekomendacija dėl bendrojo užimtumo ir darbo jėgos politikos (anglų, lietuvių);
4. Deklaracija dėl technologinių pokyčių socialinių aspektų (anglų, lietuvių).

 2016 m. birželio mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė pozicijas dar trims naujai priimtiems EBPO teisės aktams:

1. Rekomendacija dėl integruotos psichikos sveikatos, įgūdžių ir darbo politikos (anglų, lietuvių);
2. Rekomendacija dėl senėjimo ir užimtumo politikos (anglų, lietuvių);
3. Rekomendacija dėl lyčių lygybės viešajame gyvenime (anglų, lietuvių).

 *EBPO Jaunimo veiksmų planas (lietuvių k., anglų k.) 

Dalyvavimas EBPO rengiamose peržiūrose ir projektuose   

2020 m. lapkritį   oficialiai paskelbta antroji Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Ekonominė apžvalga Lietuvai (angl. OECD Economic Surveys 2020: Lithuania). Tai svarbiausias leidinys apimantis EBPO ekspertų analizę ekonominėje, socialinėje bei regionų politikos srityse per pastaruosius dvejus metus bei COVID-19 įtaką Lietuvos politinės sistemos efektyvumui  šiose srityse bei Lietuvos gyventojų gerovės užtikrinimui. Šioje apžvalgoje EBPO ekspertai pateikia konkrečias rekomendacijas Lietuvai atitinkamose srityse. Itin daug dėmesio skiriama skurdo ir socialinių skirtumų mažinimui. Išsamų dokumentą galima rasti: https://read.oecd-ilibrary.org/economics/oecd-economic-surveys-lithuania-2020_62663b1d-en#page1. 

Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra priėmusi teigiamus sprendimus dalyvauti šiuose EBPO projektuose: 
•    ,,Nacionalinė įgūdžių strategija“ (angl. National Skills Strategy: Lithuania);
•    ,,Būsto prieinamumas“ (angl. Affordable Housing);
•    ,,Bandomieji darbo rinkos ir socialinės politikos poveikio vertinimo tyrimai, naudojant susietus administracinius ir apklausos duomenis“  (angl. “Pilot studies on impact evaluation of labour market and social policies through the use of linked administrative and survey data”;
•    Apklausos ,,Rizikos, kurios rūpi“ antrasis etapas (angl. Risks That Matter II);
•    ,,Jaunimas, paliekantis globos įstaigas“ (angl. Youth leaving out-of-home care);
•    ,,Išsami aktyvaus senėjimo palengvinimo politikos apžvalga“ (angl. Comprehensive review of policies to facilitate active ageing);
•    „Individualizuotų paslaugų teikimo sistemos pažeidžiamoms visuomenės grupėms sukūrimas“ (angl. Developing a new approach to personalised services for vulnerable groups);
•    ,,Mokesčių, socialinio draudimo įmokų ir socialinių išmokų sistemos struktūros stiprinimas“ (angl. Strengthening the design of teh tax, social security contributions and social benefits system).

2018 m. gegužę EBPO Socialinės politikos forume paskelbė pirmuosius „Rizikos, kurios rūpi“ apklausos pirmojo etapo rezultatus. Šis tyrimas buvo inicijuotas, siekiant geriau suprasti, kokios socialinės ir ekonominės rizikos visuomenei yra svarbiausios ir tai, kaip vertinamos valdžios pastangos jas sprendžiant. Apklausoje dalyvavo 20 tūkstančių respondentų iš 19 valstybių (tarp jų ir Lietuva). Pirmuoju apklausos rezultatų skelbimo etapu nurodyta, kad trumpuoju laikotarpiu (artimiausius 1–2 metus) žmonės labiausiai baiminasi susirgti ir sudurti galą su galu. Pastebėta, kad didesnis susirūpinimas pastarąja rizika yra ten, kur yra aukštesnis skurdo lygis. Ilguoju laikotarpiu (artimiausius 10 m.) žmonės labiausiai nerimauja dėl finansinio stabilumo vyresniame amžiuje. 

2018 m. kovo 1 d. Vilniuje vyko EBPO parengtos stojimo peržiūros ataskaitos pristatymo renginys, kuriame dalyvavo EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktorius S. Scarpetta ir ekonomistė A. Vourc‘h (daugiau informacijos). Ši peržiūra yra vienas iš Lietuvos stojimo į EBPO etapų, kuris buvo numatytas 2015 m. liepos 8 d. EBPO Tarybos patvirtintame Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų plane.  Svarbu paminėti, kad tai dviejų metų bendradarbiavimo su EBPO rezultatas, kadangi jau 2016 m. viduryje buvo pradėta vykdyti Lietuvos stojimo į EBPO Socialinės politikos ir darbo rinkos peržiūra (toliau – stojimo peržiūra). 2016 m. gruodžio 12–16 d. Lietuvoje vyko stojimo peržiūrą rengiančių EBPO ekspertų vizitas. Misijos metu EBPO ekspertai susitiko su suinteresuotų institucijų bei organizacijų atstovais, socialiniais partneriais, nacionaliniais ekspertais, mokslininkais, politikais ir verslo atstovais. Daugiau nei 30 susitikimų vyko ne tik Vilniuje, bet ir Širvintose, Radviliškyje bei Šiauliuose.

2016 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos Lietuvos Respublikos stojimui į EBPO koordinuoti metu buvo patvirtintas tarpinstitucinis Peržiūros ir Ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas.

2016 m. vasario 24 d. vyko EBPO peržiūros „Investavimas į jaunimą Lietuvoje“ (toliau – Peržiūra) pristatymas. Peržiūroje pateikiami nauji išsamios jaunimo situacijos Lietuvoje analizės rezultatai. Remiantis tarptautiniais pavyzdžiais, pristatoma išsami jaunimo darbo rinkos situacija Lietuvoje. Peržiūroje siūlomomis išvadomis pagrįstos rekomendacijos turėtų palengvinti jaunimo perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką.

2016 m. pradžioje buvo pradėtas įgyvendinti EBPO, EK ir Pasaulio banko projektas „Faces of Joblessness“, kuriuo siekiama įvardyti pagrindines kliūtis, trukdančias asmenims gauti kokybišką darbo vietą (toliau – Projektas). Projektas paremtas naujoviška prieiga, nagrinėjant užimtumo problemas. Nepaisant to, kad matuojant nedarbo lygį visuomenėje, yra taikomas pakankamai stambus visuomenės grupavimas (pavyzdžiui, jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės), tačiau nedaug yra detalesnės informacijos apie tuos žmones, kurie darbo rinkoje susiduria su daugiausia sunkumų, pavyzdžiui, tai, kad žmogus yra vyresnio amžiaus, negali būti savaime laikoma kliūtimi dalyvaujant darbo rinkoje. Taigi šis projektas siekė suteikti platesnį požiūrį į tai, kas yra bedarbiai ir kam yra sudėtingiausia darbo rinkoje. Taip pat siekta, kad projekto išvados, rekomendacijos įgytų ir praktinę vertę, kuriant efektyvesnes ir labiau individualizuotas aktyvavimo ir užimtumo rėmimo politikos priemones. Daugiau informacijos galima rasti projekto internetinėje svetainėje.

2015 m. birželio mėnesį buvo baigtas bendras Europos Komisijos (toliau – EK) ir EBPO projektas dėl jaunimo verslumo Lietuvoje. Pagrindinis projekto ataskaitos (toliau – Ataskaita) tikslas – skatinti jaunimo verslumą nacionaliniu lygiu. Ataskaitoje ekspertai pateikė tris pagrindines rekomendacijas: toliau ugdyti verslumą švietimo sistemoje, ypač profesinio ir aukštojo mokslo srityse; propaguoti sektinus pavyzdžius jauniesiems verslininkams, stiprinant verslumo kultūrą; stiprinti verslo plėtros paslaugų jauniems verslininkams sritį.