Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimas
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai.

Teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi asmenys, kuriems pripažintas atitinkamas teisinis statusas pagal Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą:
1) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
2) politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai;
3) asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais išvežti priverstiniams darbams (taip pat tuo metu jiems gimę ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvę getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
4) asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (išskyrus Slavutičiaus miesto Ukrainoje statytojus);
5) asmenys, pripažinti invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945-07-22–1991-12-31) metu arba vėliau pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
6) asmenys, būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atlikę tarnybą Afganistane;
7) asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą (nukentėjusiojo asmens teisinis statusas pripažintas pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą);
8) asmenys, kurie nukentėjo nuo minų ir sprogmenų ir kurie iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti I, II ar III grupės invalidais nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais;
9) asmenų, žuvusių dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, tėvai (įtėviai).
Taip pat teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi:
1) asmenų, žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu, tėvai (įtėviai);
2) asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945-07-22–1991-12-31) metu arba vėliau dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, tėvai (įtėviai);
3) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių sukilimų ar streikų malšinimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jeigu bausmė įvykdyta, našlės (-iai), taip pat jų vaikai (įvaikiai), jeigu jie tėvų (įtėvių) mirties metu buvo nepilnamečiai, ir politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų (įtėvių) mirties metu (taip pat jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos ir jeigu jie atitinka kitas Valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas skirti šias pensijas.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžiai

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (toliau - VPB) (2026 m. – 74,28 EUR).

Asmenims, kurie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintiems invalidais) dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to vykdytos SSRS agresijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos yra:
•    pripažintiems netekusiais 75 ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 75 ar daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. - I grupės invalidais) – 16 VPB dydžio;
•    pripažintiems netekusiais 60-70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 60-70 procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. - II grupės invalidais) – 12 VPB dydžio;
•    pripažintiems netekusiais 45-55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45-55 procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. - III grupės invalidais) – 8  VPB dydžio.

Asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, tėvams skiriamos 16 VPB dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.

Asmenims, pripažintiems asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidais) dėl neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų, išvežimo priverstiniams darbams, buvimo getuose ir koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose, atliekant būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijos skiriamos:
•    pripažintiems netekusiais 75 ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 75 ar daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio  30 d. - I grupės invalidais) – 4 VPB dydžio;
•    pripažintiems netekusiais 60-70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –  60-70 procentų darbingumo; iki 2005 m.birželio 30 d. - II grupės invalidais) - 3 VPB dydžio;
•    pripažintiems netekusiais 45-55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –  45-55 procentų darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais) - 1,5 VPB dydžio.

Kitiems nukentėjusiems asmenims,  turintiems teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, skiriamos 2 VPB dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. 

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos
Mirus (paskelbus mirusiu) asmeniui, nurodytam skilties „Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimas“ 1 dalies 1-8 punktuose, taip pat už žuvusius pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu ar mirusius neteisėto kalinimo ar tremties metus,  našlei (-iui) ir vaikams (įvaikiams) skiriamos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybines našlių ir našlaičių pensijos (toliau – valstybinės našlių ir našlaičių pensijos), jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir atitinka Valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas skirti ir mokėti šią pensiją).  

Valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 procentų mirusiam asmeniui paskirtos ir mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžio, išskyrus šiuos atvejus:  
-    jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, taip pat jei mirusiam asmeniui nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija paskirta atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo netekęs 45-55 proc. dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45-55 proc.  darbingumo; iki 2005 m. birželio 1 d. -  pripažintam III grupės invalidais), nustatant valstybinės našlių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė  2 VPB dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija;
-    valstybinės našlių pensijos,  skiriamos asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, našliams (-ėms) dydis - 16 VPB. 

Valstybinės našlaičių pensijos dydis našlaičiui, turinčiam teisę į valstybinę našlaičių pensiją:
 - jeigu teisę į valstybinę našlaičių pensiją turi vienas našlaitis, 30 procentų mirusiam priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžio;
– yra daugiau negu vienas našlaitis turintis teisę į valstybinę našlaičių pensiją,   ir nėra našlio, turinčio teisę į valstybinę našlių pensiją, valstybinės našlaičių pensijos dydis apskaičiuojamas 100 procentų mirusiam asmeniui paskirtos ir mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžio dalijant iš našlaičių, turinčių teisę į valstybinę našlaičių pensiją, skaičiaus. Šiuo atveju kiekvienam našlaičiui iš jų skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų mirusiam asmeniui paskirtos ir mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
- yra daugiau našlaičių negu vienas našlaitis, turintis teisę į valstybinę našlaičių pensiją, ir našlys, turintis teisę į valstybinę našlių pensiją, valstybinės našlaičių pensijos dydis apskaičiuojamas 80 procentų mirusiam asmeniui paskirtos ir mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžio dalijant iš našlaičių, turinčių teisę į valstybinę našlaičių pensiją, skaičiaus. Šiuo atveju kiekvienam našlaičiui iš jų skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų mirusiam asmeniui paskirtos ir mokėtos valstybinės pensijos.

Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, taip pat jei mirusiam asmeniui nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija paskirta atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo netekęs 45-55 proc. dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo; iki 2005 m. birželio 30  d. -  pripažintam III grupės invalidais), nustatant valstybinės našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 2 VPB dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Asmeniui, turinčiam teisę į valstybinę našlaičių pensiją ir socialinio draudimo našlaičių pensiją už tą patį iš tėvų, jo pasirinkimu mokama arba valstybinė našlaičių pensija, arba socialinio draudimo našlaičių pensija.

Už nusikaltimų padarymą nuteistiems asmenims, kol išnyksta teistumas ar panaikinamas jų teistumas, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija neskiriama.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo teisės į šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki prašymo skirti šią valstybinę pensiją ir visų reikiamų dokumentų gavimo Sodros teritoriniame skyriuje.

Laiku nepaskirtos ir (ar) neišmokėtos valstybinės pensijos išmokamos už visą praėjusį laikotarpį nuo teisės įgijimo dienos.

Teisės į valstybines pensijas atsiradimo diena laikoma diena, kai teisę į valstybinę pensiją turintys asmenys atitinka visas Valstybinių pensijų nustatytas valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas
Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena kartu su viena iš valstybinių pensijų.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos šių pensijų gavėjams mokamos už praėjusį mėnesį.

Valstybinės pensijos gavėjas, deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. Sodros teritoriniam skyriui privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba elektroninio ryšio priemonėmis identifikuotis ir patvirtinti savo tapatybę, arba atvykti į Sodros teritorinį skyrių ir pateikti raštišką patvirtinimą.