Nedarbo socialinis draudimas

Teisė į nedarbo draudimo išmoką

Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, teisę gauti nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs nedarbo socialiniu draudimu draustas asmuo, kuriam suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jam nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir, jeigu jis per pastaruosius 2,5 metų turi vienerių metų nedarbo draudimo stažą.

Jeigu bedarbis neturi reikiamo nedarbo draudimo stažo, jis nedarbo draudimo išmoką galės gauti, jeigu jis baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleistas iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengimą. Tokiu atveju bedarbis Užimtumo tarnyboje turi įgyti bedarbio statusą per 6 mėnesius po paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė

Nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėnesius ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Nedarbo draudimo išmokos apskaičiavimas ir dydis

Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.

Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro  23,27 procentų minimaliosios mėnesinės algos.

Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:

• 1–3 išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
• 4–6 išmokos mokėjimo mėnesį – 31,03 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
• 7–9 išmokos mokėjimo mėnesį – 23,27 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.

Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, vidurkis.

Nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 procento Valstybės duomenų agentūros skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio už praeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.

Dalinio darbo išmoka

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta nauja – dalinio darbo išmoka.

Darbdavys nustatyti dalinį darbą galės tik tuo atveju, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Vyriausybės, darbdavys negalės suteikti darbuotojams darbo ir bus grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.

Darbdavio prašymas skirti dalinio darbo išmoką svarstomas Valstybinio socialinio draudimo fondo taryboje.

Teisė į dalinio darbo išmoką

Teisę į dalinio darbo išmoką turi apdraustieji, kuriems Darbo kodekso nustatyta tvarka darbdavys savo sprendimu nustato dalinį darbą.

Dalinio darbo išmokos mokėjimo trukmė

Dalinio darbo išmoka gali būti mokama ne ilgiau kaip 3 mėnesius.

Dalinio darbo išmokos apskaičiavimas ir dydis

Dalinio darbo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma, kuri perskaičiuojama proporcingai sutrumpintam darbo laikui.

Pastovią dalinio darbo išmokos dalį sudaro 23,27 procentų minimaliosios mėnesinės algos.

Kintama dalinio darbo išmokos dalis sudaro 38,79 procentų apdraustojo vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų. Asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pas tą darbdavį, kuris kreipėsi dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams, 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos, laikotarpį gautas draudžiamąsias pajamas padalijus iš 30.