Nedarbo socialinis draudimas

Teisė į nedarbo draudimo išmoką

Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, teisę gauti nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs nedarbo socialiniu draudimu draustas asmuo, kuriam suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jam nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, jis dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo bedarbio statuso įgijimo dienos ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) iki bedarbio statuso įgijimo dienos yra įgijęs ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius ir jam netaikomas žemiau nurodytas 3 punktas;

2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą (tokiu atveju bedarbis Užimtumo tarnyboje turi įgyti bedarbio statusą per 6 mėnesius po paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos);

3) nuo laikotarpio, už kurį priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka, pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas yra ne trumpesnis kaip 12 mėnesių ir į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patenka visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė

Nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėnesius ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Nedarbo draudimo išmokos apskaičiavimas ir dydis

Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.

Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro 15 procentų minimaliosios mėnesinės algos.

Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:

• 1–3 išmokos mokėjimo mėnesį – 45 procentai apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
• 4–6 išmokos mokėjimo mėnesį – 35 procentai apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
• 7–9 išmokos mokėjimo mėnesį – 25 procentai apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.

Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 24 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, vidurkis.

Nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 70 procentų atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti tais metais, kuriais asmuo įgijo bedarbio statusą, ir negali būti mažesnė kaip 5 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galiojantys mėnesį, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka.

Dalinio darbo išmoka

Darbdavys nustatyti dalinį darbą gali tik tuo atveju, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Vyriausybės, darbdavys negalės suteikti darbuotojams darbo ir bus grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.

Darbdavio prašymas skirti dalinio darbo išmoką svarstomas Valstybinio socialinio draudimo fondo taryboje.

Teisė į dalinio darbo išmoką

Teisę į dalinio darbo išmoką turi apdraustieji, kuriems Darbo kodekso nustatyta tvarka darbdavys savo sprendimu nustato dalinį darbą.

Dalinio darbo išmokos mokėjimo trukmė

Dalinio darbo išmoka gali būti mokama ne ilgiau kaip 3 mėnesius.

Dalinio darbo išmokos apskaičiavimas ir dydis

Dalinio darbo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma, kuri perskaičiuojama proporcingai sutrumpintam darbo laikui.

Pastovią dalinio darbo išmokos dalį sudaro 15 procentų minimaliosios mėnesinės algos.

Kintamą dalinio darbo išmokos dalį sudaro 45 procentai apdraustojo vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų. Asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pas tą darbdavį, kuris kreipėsi dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams, 24 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos, laikotarpį gautas draudžiamąsias pajamas padalijus iš 24.