Teisę gauti ligos išmoką turi asmuo, jeigu jis:

  • yra apdraustas ligos socialiniu draudimu;
  • tampa laikinai nedarbingas ir dėl to praranda darbo pajamų, išskyrus Ligos ir motinystės įstatyme numatytus atvejus;
  • iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, kai:
  1. apdraustieji asmenys iki 26 metų iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos neįgijo nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą arba studijavo aukštosiose mokyklose pagal studijų programą, jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo programos arba aukštojo mokslo studijų programos baigimo ir atitinkamo išsilavinimo ar kvalifikacijos įgijimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą) dienos;
  2. apdraustieji iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, ir  jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo privalomosios karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pabaigos;
  3. apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo dėl to, kad stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.

Turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims ligos išmoka skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo ar tarnybos laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį, ir atleidimo iš darbo ar tarnybos dieną. Ligos išmoką taip pat turi teisę gauti neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys, jeigu jie turi reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis.

Ligos išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais atvejais:

  • apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Ligos ir motinystės įstatyme nurodytus atvejus;
  • sergantiems šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), motinai (tėvui), įmotei (įtėviui)) slaugyti, jeigu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;
  • dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo, taip pat sunkia lėtine liga sergantiems asmenims, kurie vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingi, bei dėl privalomos izoliacijos laikinai nedarbingiems asmenims;
  • apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas;

  • Vaikų iki 8 metų ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomų vaikų, ar pagal formaliojo švietimo programą besimokančių asmenų su negalia iki 24 metų  priežiūrai, jeigu jų lankomose švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, taip pat dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino atsiradus būtinybei prižiūrėti šiuos vaikus ar asmenis su negalia iki 24 metų bei šių vaikų ir asmenų su negalia iki 24 metų priežiūrai jų privalomos izoliacijos laikotarpiu;

  • vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ar kito vaiko, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti;

  • apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu;
  • asmenų su negalia ar senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų priežiūrai, jeigu sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro), kurioje tokiam asmeniui buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, veikla.

Ligos išmokos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.

Ligos socialinio draudimo stažą sudaro: laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, nedarbo draudimo išmokas bei dalinio darbo išmokas.

Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla), socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Ligos socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. 

Ligos išmokos mokėjimo trukmė

  • Ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos (asmenims, gaunantiems socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus; po atleidimo iš darbo – ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas).
  • Savanoriškai gydantis asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos stacionaro ar stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą – ne daugiau kaip 2 kartus per kalendorinius metus, o bendra ligos išmokos mokėjimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
  • Nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu – iki darbingumo atgavimo dienos, iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos.
  • Ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomo karantino režimo atveju, ligos išmoka dėl šios priežasties nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo (asmenims, gaunantiems socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus).
  • Besigydantiems sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas – už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.
  • Sunkia lėtine liga sergantiems asmenims, kurie ekstremaliosios situacijos ir karantino metu vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingi – ne ilgiau kaip iki dienos, kurią atšaukiama ekstremalioji situacija ar karantinas arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas.
  • Prižiūrint asmenis su negalia ar senatvės pensijos amžių sukakusius asmenis, jeigu sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro), kurioje tokiam asmeniui buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, veikla – ne ilgiau kaip iki dienos, kurią atšaukiama ekstremalioji situacija ir karantinas.
  • Dėl privalomos izoliacijos laikinai nedarbingiems asmenims – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
  • Slaugant sergantį šeimos narį ar prižiūrint vaiką:
  1. saugant sergantį šeimos narį – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
  2. slaugant vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 21 kalendorinę dieną*;
  3. slaugant stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus*;
  4. slaugant stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį  ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus*;
  5. slaugant stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (šių ligų sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras) – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Pasibaigus šiam terminui, išmoka už to paties vaiko slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus*;
  6. slaugant stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis (šių ligų sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras) – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Pasibaigus šiam terminui, išmoka už to paties vaiko slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus*;
  7. vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ar kito vaiko, kurio priežiūrai jam suteiktos nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
  8. švietimo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą (nesant paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino) ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ar pagal formaliojo švietimo programą besimokantį asmenį su negalia iki 24 metų, – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
  9. švietimo įstaigoje dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ar pagal formaliojo švietimo programą besimokantį asmenį su negalia iki 24 metų, – iki infekcijų plitimą ribojančio režimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki dienos, kurią atšaukiama ekstremalioji situacija ir karantinas;
  10. dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ar pagal formaliojo švietimo programą besimokantį asmenį su negalia iki 24 metų, – ne ilgiau kaip iki dienos, kurią atšaukiama ekstremalioji situacija ar karantinas arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
  11. prižiūrint vaiką iki 8 metų ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ar pagal formaliojo švietimo programą besimokantį asmenį su negalia iki 24 metų, dėl jų privalomos izoliacijos – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų

* Šiais atvejais ligos išmoka mokama, jeigu slaugomas vaikas, kurio priežiūrai kitam asmeniui nesuteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, išskyrus atvejus, kai kitas asmuo, kuriam šio vaiko priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko), kurio priežiūrai jam suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko slaugyti. 

Ligos išmoka laikinai nedarbingiems asmeniui nemokama, jeigu jis:

  • tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;
  • sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
  • tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis;
  • be pateisinamos priežasties pažeidė elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse;
  • kreipėsi praleidęs Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytą kreipimosi dėl ligos išmokos terminą.

Išmokos dydis ir mokėjimo tvarka

Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba dėl epidemijų nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims, dėl privalomos izoliacijos, taip pat sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, kurie ekstremaliosios situacijos ir karantino metu vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga, ir apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama. Darbdavio apmokama ligos išmoka negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, o tais atvejais, kai asmuo, kuris paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (srityse) funkcijas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti yra mokama nuo pirmos dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir yra lygi 65,94 procento kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Ligos išmoka prižiūrint asmenis su negalia ar senatvės pensijos amžių sukakusius asmenis, jeigu dėl ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro), kurioje tokiam asmeniui buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, veikla, yra mokama nuo pirmos dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir yra lygi 65,94 procento kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Ligos išmoka, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į ligos išmoką 2024 m. gegužės mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-03-31 gautas draudžiamąsias pajamas.

Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio.

Ligos išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos. Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl ligos išmokos skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

Ligos išmokos ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pervedamos į išmokos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje.

Atnaujinimo data: 2024-06-19