Pensijų kaupimo sistema iki 2025-12-31

Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kiekvienam kaupti papildomai lėšas savo būsimajai pensijai.

PENSIJŲ KAUPIMO SISTEMA NUO IKI 2019 METŲ

2004 m. Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, leidžianti kaupti dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos privačiuose pensijų fonduose. Šios sistemos sukūrimą ir įteisinimą Lietuvoje paskatino demografiniai pokyčiai visuomenėje. Senstant visuomenei bei didėjant emigracijai mažės dirbančių ir mokančių valstybinio socialinio draudimo įmokas asmenų. Todėl atsižvelgiant į demografinius pokyčius visuomenėje bei siekiant sudaryti galimybę asmenims, sulaukus pensinio amžiaus, išmokas gauti iš kelių skirtingų šaltinių, ir užtikrinti gyventojų papildomas pajamas senatvėje, Lietuvoje buvo sukurta ir įteisinta pensijų kaupimo sistema. Dalyvavimas šioje pensijų kaupimo sistemoje yra savanoriškas. Pradėti kaupti dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos privačiuose fonduose gali asmenys, nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir kurie turi draudžiamųjų pajamų.

Pensijų fonduose kaupiama socialinio draudimo įmokų dalis, skirtų senatvės pensijai, 2004 m. buvo nustatyta 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 proc., 2007 ir 2008 m. – 5,5 proc. pensijų kaupimo draudžiamųjų pajamų. Dėl sunkios ekonominės situacijos nuo 2009 m. liepos 1 d. pensijų fondams pervedamos kaupiamosios įmokos dydžiai buvo laikinai sumažinti. Nuo 2009 m liepos kaupiamosios įmokos dydis buvo nustatytas – 2 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, nuo 2012 m. – 1,5 proc., 2013 m. – 2,5 proc. asmens draudžiamųjų pajamų. 

2013 m. ir vėliau pirmą kartą sudarę pensijų kaupimo sutartį asmenys pensijų kaupime dalyvavo naujomis sąlygomis. Įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą buvo pradėtos mokėti iš trijų šaltinių: iš „Sodrai“ sumokėtos įmokos, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšų.

Tie, kurie, sutartis buvo pasirašę iki 2013 m. turėjo galimybę laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. apsispręsti kaip toliau dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje: stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir nuo 2014 m. likti tik „Sodros“ sistemoje; tęsti kaupimą prisidedant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto; arba dalyvauti pensijų kaupime ankstesnėmis sąlygomis, t. y. į pensijų fondus pervedant tik nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas.

Pasirinkus kaupimą naujomis sąlygomis (su papildomomis asmens bei valstybės biudžeto įmokomis) arba pasirašius pensijų kaupimo sutartį po 2013 m. sausio 1 d. nuo 2014 m. pensijų įmokos dydis susidarė iš 2 proc. „Sodros“ įmokos, papildomos 1 proc. dalyvio pajamų įmokos ir 1 proc. pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio).

Nuo 2016 m. papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos dydis buvo 2 proc. dalyvio pajamų, o iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc. Nuo 2020 m. pensijų įmokos dydis turėjo būti 3,5 proc. „Sodros“ įmokos, papildomos 2 proc. dalyvio pajamų jo lėšomis mokamos įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc.

PENSIJŲ KAUPIMO SISTEMA PO 2019 METŲ

Nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojo nauja kaupimo formulė: nebeliko „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, savo senatvei kaupti norintys žmonės perveda 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisideda 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tie, kurie iki 2019 m. nekaupė arba kaupė tik 2 procentus  „Sodros“ įmokos, įmoką galėjo didinti pamažu:  nuo 1,8 proc. įmokos 2019 metais, kol po penkerių metų pasiekė 3 proc. lygį. Laipsniškas žmogaus įmokos augimas atrodė taip:

• 2019 m. – 1,8 proc.;
• 2020 m. – 2,1 proc.;
• 2021 m. – 2,4 proc.;
• 2022 m. – 2,7 proc.;
• 2023 m. – 3 proc.

Jei žmogus iki 2019 m. dalyvavo kaupime pagal 2+2+2 modelį, jis iškart pradėjo mokėti viso dydžio įmoką (3 proc.). 

Nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. birželio 30 d. kaupiantiems gyventojams buvo sudaryta galimybė atsisakyti pensijų kaupimo ir rinktis du variantus: su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“ ir atstatyti savo teises į pilną senatvės pensiją arba stabdyti kaupimą pensijų fonde ir palikti pinigus jame iki sukaks senatvės pensijos amžius.

 KITI PENSIJŲ KAUPIMO SISTEMOS PAKEITIMAI

Įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą. 2019-2025 m. kiekvienų metų sausį į pensijų kaupimą antroje pakopoje buvo įtraukiami Lietuvos gyventojai, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie įtraukimo dieną dirbo pagal darbo sutartį arba vykdė savarankišką veiklą ir kurie niekada nekaupė pensijai papildomai.  Jei žmogus atsisakydavo prisijungti prie pensijų kaupimo, kvietimas buvo kartojamas kas trejus metus, kol žmogui sukakdavo 40 metų. Tiems asmenims, kurie dalyvavimą pensijų kaupime susistabdė 2013 m. arba 2019 m. pirmąjį pusmetį, grįžti į sistemą buvo siūloma 3 kartus kas 3 metus. Šiems asmenims reikalavimas būti jaunesniems kaip 40 metų amžiaus nebuvo taikomas.    

Laikinas įmokų sustabdymas (įmokų „atostogos“). 2019-2025 m.  buvo sudarytos galimybės pensijų kaupime padaryti iki 12 mėnesių pertrauką per visą kaupimo laikotarpį. Ši pertrauka galėjo būti dalijama po keletą mėnesių, svarbu, kad bendra trukmė neviršytų vienerių metų.

Papildomos įmokos. Nuo 2019 m. bet kuris kaupiantysis gali nutarti kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo atlyginimo. Už papildomas įmokas jam taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Jeigu savo darbuotojo ateičiai įmokas moka jo darbdavys, jis už papildomas įmokas gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

Gyvenimo ciklo fondai. Nuo 2019 m. pensijų kaupimo bendrovės visiems dalyviams privalo pasiūlyti dalyvauti labiausiai jų amžių atitinkančiuose pensijų fonduose. Tai reiškia, kad valdytojas turi pasirūpinti kuo geresniais investavimo rezultatais, kai žmogus jaunas, ir dėti pastangas, kad išsaugotų per gyvenimą žmogaus sukauptą turtą, kai žmogus artėja prie senatvės pensijos amžiaus ribos.

Pokyčiai dėl pensijų išmokų 

Sudaryti pensijos išmokos sutartį galima sukakus senatvės pensijos amžių ar gaunant išankstinę socialinio draudimo senatvės pensiją:  

Vienkartinė pensijų išmoka. 2020 m. liepos  1 d. - 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, jei asmenys buvo sukaupę 5 000 eurų ar mažiau; 2023-2025 m. laikotarpiu ši suma siekė 5 403 eurus ar mažiau.  

Periodinės pensijų išmokos. 2020 m. liepos  1 d. - 2022 m. gruodžio 31 d. asmenys, sukaupę 5 001 – 9 999 eurų galėjo pensijų turtą gauti periodinėmis išmokomis (vienkartine pensijų išmoka atsiimti sukaupto turto nebuvo galima). 2023-2025 m. ši suma siekė 5 403 – 10 806 eurus. Šie pinigai yra paveldimi. 

Anuitetai. Nuo 2020 m. liepos 1 d. centralizuota anuitetų teikėja yra „Sodra“. Privalomoji anuiteto įsigijimo riba 2020 m. liepos  1 d. - 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 10 000 eurų. Tai reiškia, kad anuitetą asmeniui reikėjo įsigyti, jeigu sukaupta bent 10 000 eurų suma. 2023-2025 m. privalomoji anuiteto įsigijimo riba siekė 10 807 eurų. 

Jei 2020 m. liepos  1 d. - 2022 m. gruodžio 31 d. pensijų fonde sukauptas turtas buvo didesnis kaip 60 000 eurų, asmuo turėjo teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 2023-2025 m. tokia galimybe buvo galima pasinaudoti, jei sukaupta  suma siekė daugiau kaip 64 841 eurų. Šie pinigai paveldimi. 

Anuitetų rūšys yra šios:

Standartinis pensijų anuitetas – tai anuitetas, kai pensijų išmokos pradedamos mokėti iš karto asmeniui, įsigijusiam anuitetą, ir mokamos iki gyvos galvos. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas. Taip pat yra galimybė pasirinkti standartinį anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu iki 80 metų, kai pensijų anuitetų mokėtojas įsipareigoja asmeniui mokėti šį anuitetą iki gyvos galvos su galimybe paveldėti neišmokėtas iki anuitetų gavėjo 80 metų sukakties sumas.

Atidėtasis pensijų anuitetas – tai anuitetas, kurį dalyvis įsigyja sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų anuiteto išmokos pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki mirties. Tai reiškia, kad nuo 65 iki 84 metų asmuo iš pensijų fondo gaus periodines išmokas (kurios yra paveldimos), o nuo 85 metų – atidėtojo pensijų anuiteto išmokas iš „Sodros“. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas.