Slaugau šeimos narį

Aktualu nuo 2025 m. sausio mėn.

Išmokos

Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį

Ligos išmoka slaugantiems susirgusį šeimos narį arba nesergančio vaiko ar kito asmens priežiūrai mokama, kai dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti asmuo praranda darbo pajamas.

Ligos išmoka mokama, jeigu asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupę bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėn. arba bent 6 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per praėjusius 24 mėnesius. 

Gauti ligos išmoką vaikui slaugyti ar prižiūrėti gali teisę į šią išmoką turintys tėvai, įtėviai, seneliai, globėjai, budintys globotojai, nuolatiniai globotojai ar vaiką laikinai prižiūrintys asmenys, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis (toliau – vaiką laikinai prižiūrintis asmuo). Vaikus slaugyti ar prižiūrėti ir atitinkamą išmoką pakaitomis gali gauti skirtingi teisę gauti šią išmoką turintys aukščiau paminėti asmenys. 

Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) taip pat gali gauti ligos išmoką.  Svarbu žinoti, kad ligos išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama tik tada, kai gyventojas yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir turi reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.

Kuriais atvejais ligos išmoka mokama, nors stažo nepakanka:

Vaiko priežiūra. Jeigu asmuo nesukaupė reikiamo stažo, nes jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tokiu atveju ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukanka 2 metai. Taigi, ligos išmoka slaugančiam šeimos narį vis tiek priklausys.

Mokslai ar studijos. Ligos išmokos taip pat priklauso asmenims iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus metus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, taip pat studijavo aukštojoje mokykloje pagal studijų programą, jeigu laikinas nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo mokslų ar studijų pabaigos (programos baigimo ir atitinkamo išsilavinimo ar kvalifikacijos įgijimo).

Pasikeitęs statusas. Ligos išmokos priklauso asmenims, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus metus buvo privalomosios karo tarnybos karys ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ir jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo privalomosios karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pabaigos.

Preliminarus išmokos dydis

Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį yra 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

„Sodros“ informacinėje svetainėje kiekvienas dirbantysis gali pasitikrinti, kokia preliminari ligos išmoka slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką ar kitą asmenį jam priklausytų. 

Spustelėję nuorodą Ligos išmokos skaičiuoklė, pasirinkite apskaičiuoti „Šeimos nario slaugą“, nurodykite laikotarpį, kuriomis dienomis slaugėte ir pastarųjų praėjusių mėnesių pajamas. Paspaudę skaičiuoti, išvysite, kokia preliminari ligos išmoka jums priklausytų. Nuo gautos preliminarios išmokos dar atskaitomos GPM (15 proc.) ir PSD (6 proc.) įmokos.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį 

Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš asmens su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio asmens su negalia globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį asmenį su negalia (teikiantys jam pagalbą namuose), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.

Negalią turinčius artimuosius slaugantys ar prižiūrintys tėvai arba globėjai valstybės lėšomis yra draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

1. slaugančio asmens ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje;
2. asmeniui  su negalia nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos)) poreikis) arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas; 
3. slaugantis asmuo yra nesukakęs Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus; 
4. slaugantis asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba jo pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio MMA suma;
5. slaugantis asmuo nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje;
6. globa (rūpyba) nepasibaigusi, globėjas (rūpintojas) nenušalintas nuo pareigų atlikimo teismo nutartimi (taikoma tik globėjams ir rūpintojams);
7. asmeniui su negalia nepaskirtas globėjas, rūpintojas ar aprūpintojas (taikoma, kai asmenį su negalia slaugo vienas iš jo tėvų (įtėvių);
8. nėra apribota slaugančio asmens – tėvo arba motinos – tėvų valdžia slaugomam asmeniui su negalia;
9. asmuo su negalia nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje ( nėra teikiama ilgalaikė socialinė globa); 
10. slaugantis asmuo neatlieka laisvės atėmimo bausmės, jam netaikomas kardomasis kalinimas (suėmimas);
11. slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios socialinio draudimo pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ir maitintojo netekimo pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose. 

Savarankiškai dirbančių asmenų, slaugančių asmenį su negalia, valstybinis socialinis pensijų draudimas valstybės lėšomis vykdomas tik pasibaigus gautų pajamų (pelno) deklaravimo terminui ir nustačius, kad šie asmenys neturėjo draudžiamųjų pajamų. 

Savarankiškai dirbančių asmenų ir asmenų, gaunančių pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, slaugančių asmenį su negalia, draudimas valstybės lėšomis nedarbo socialiniu draudimu vykdomas tik tuo atveju, jeigu šie asmenys nėra privalomai draudžiami nedarbo socialiniu draudimu kitu pagrindu.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka

Slaugantys negalią turinčius asmenys yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Norėdami gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, turite registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.  

Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2025 metais sudaro 241,54 eurų, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir sumokėtų „Sodros“ įmokų.  Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji  mažėja.

Nedarbo išmokos kintamoji dalis: 

• 1–3 mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos),
• 4–6 mėnesį – 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų,
• 7–9 mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos.

Jeigu Užimtumo tarnyba asmeniui pasiūlo tinkamą darbą ar aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nedarbo socialinio draudimo išmokama nemokama. 

KUR KREIPTIS: Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galite pateikti:

• Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnyba, gavusi prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, duomenis perduos „Sodrai“, kuri skirs ir mokės išmoką;
• asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui;
• atvykus į „Sodros“ skyrių.

Socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos asmenims, prižiūrintiems artimuosius namuose

Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau.

Jiems gali būti suteiktos prevencinės socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, suteikiant reikalingą informaciją apie socialinę pagalbą, kompleksinės paslaugos šeimai (individualios ir (ar) grupinės konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės asmenims, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime ir (ar) šeimoje ir kt.) ar kt., bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, transporto organizavimas,  pagalba maistu, drabužiais ir kt.

Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus šeimos nariams, įvertinus jų individualius poreikius, gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai.

Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, prižiūrintieji gali prašyti didesnės pagalbos – periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, integralios pagalbos, taip pat laikino atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikram laikui.

Pagalba į namus

Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus.

Pagalba į namus – tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos.

Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. 

Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę.

Dienos socialinė globa ar integrali pagalba (dienos socialinė globa ir slauga)

Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba asmens namuose (vaikams su negalia – ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose).

Dienos socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama nuolatinė specialistų pagalba, apimanti gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą ir ar savarankiškumo ugdymą dienos metu. Kai paslauga teikiama asmens namuose, ji apima maitinimo organizavimą, pagalbą maitinantis, asmens maitinimą, kasdienę asmens higieną ir priežiūrą, pagalbą buityje ir namų ruošoje, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, palydėjimą į įvairias įstaigas ir kitas asmeniui reikalingas paslaugas, siekiant jam sudaryti galimybes gyventi savo namuose.

Dienos socialinė globa asmens namuose gali būti teikiama nuo 11 iki 25 val. per savaitę; asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmojo arba antrojo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos lygio (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) – iki 40 val. per savaitę, o išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą (asmeniui, iš šeimos narių negaunančiam pagalbos ir (ar) priežiūros, vienam gyvenančiam asmeniui ir kt.), reikia ilgesnės trukmės paslaugos, gali būti teikiama iki 70 val. per savaitę.

Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę, t. y. asmenys vyksta (vežami) į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, teikiama psichologinė ar psichoterapinė pagalba, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius organizuojamos ir (ar) teikiamos sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos. Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę, gaudami trumpalaikę socialinę globą.

Integrali pagalba asmens namuose – tai slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose (vaikams su negalia – ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose), kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius, suteikiant jiems psichologinę pagalbą.

Integralią pagalbą teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų mobili komanda (socialinis darbuotojas, individualios priežiūros darbuotojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, prireikus – psichologas, reabilitacijos specialistas ir kt.). Ši pagalba gali būti derinama su ambulatorinėmis slaugos paslaugomis asmens namuose, kurias teikia ambulatorines slaugos paslaugas asmens namuose teikiančios mobiliosios komandos.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa – tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba savarankiškumą praradusiam asmeniui.

Ji skiriama asmenims, įvertinus jų socialinės globos poreikį, kuriems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o jiems patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos dienos centre.

Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima  šias paslaugas: apgyvendinimą, bendravimo, bendradarbiavimo, sprendimų priėmimo įgūdžių ugdymą, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą (savitvarkos, švaros virtuvėje ir kitur namuose palaikymo, namų ruošos, asmens higienos, sveikos gyvensenos, maisto ruošimo, namų saugumo užtikrinimo, biudžeto planavimo, pinigų taupymo ir valdymo, naudojimosi banko paslaugomis, apsipirkimo, orientavimosi aplinkoje, naudojimosi viešuoju transportu ir kt. ), dienos užimtumo veiklų organizavimą bendruomenėje, suaugusių asmenų su negalia iki 21 m ugdymą, maitinimo organizavimą, pagalbą maitinantis ar maitinimą, pagalbą rengiantis, prausiantis ir pan., asmeninės higienos paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ar teikimą, kitas paslaugas, reikalingas asmeniui pagal jo savarankiškumą.

Laikino atokvėpio paslauga

Laikino atokvėpio paslauga gali pasinaudoti asmuo ar šeima, prižiūrintys artimąjį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai). Teikiant šią paslaugą, artimiesiems būtų suteikta galimybė laikinai pailsėti nuo prižiūrimo asmens slaugos ir ar priežiūros, atgauti fizines ir emocines jėgas. 

Laikino atokvėpio paslauga gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek įstaigose. 

Jei ši paslauga teikiama prižiūrimo asmens namuose, užtikrinama kasdienė jo priežiūra, apimanti: maitinimo organizavimą (jei maistą pristato kitos tarnybos) arba maisto produktų nupirkimą, pristatymą ir pagalbą ruošiant maistą ar maisto paruošimą, pagalbą maitinantis ar asmens maitinimą, pagalbą prausiantis, kasdienę asmens higieną, pagalbą rengiantis, pagalbą buityje ir namų ruošoje ar namų ruošą,  sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą (skubioji medicinos pagalba, ambulatorinės slaugos paslaugos asmens namuose ir kt.), palydėjimą į įvairias įstaigas, bendravimą, laisvalaikio organizavimą, kitą pagalbą, susijusią su kasdiene prižiūrimo asmens priežiūra ir dienos rutina, atsižvelgiant į jo savarankiškumą ir poreikius. 

Jei laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas, teikdamas laikino atokvėpio paslaugą, lieka nakvoti laikino atokvėpio paslaugos gavėjo namuose, jam turi būti užtikrintos tam reikalingos sąlygos – suteiktas visas nakvynei reikalingas inventorius, sudaryta galimybė naudotis  prižiūrimo asmens namuose esančiais indais, kitu inventoriumi bei visais patogumais, skirtais žmogaus fiziologiniams ir higienos poreikiams patenkinti.

Laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas paslaugos teikimo metu turi užtikrinti asmeniui tuo metu teikiamų socialinių, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų nepertraukiamą teikimą.

Jei laikino atokvėpio paslauga teikiama įstaigoje, ji apima šias paslaugas: apgyvendinimą, maitinimo organizavimą, pagalbą maitinantis arba asmens maitinimą, pagalbą prausiantis, kasdienę asmens higieną, pagalbą rengiantis, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir (ar) teikimą, bendravimą, laisvalaikio organizavimą, ugdymo organizavimą (asmenims su negalia iki 21 m.), kitą pagalbą, susijusią su kasdiene prižiūrimo asmens priežiūra ir dienos rutina, atsižvelgiant į jo savarankiškumą ir poreikius. 

Laikino atokvėpio paslaugos trukmė – iki 720 val. per metus dėl vieno prižiūrimo asmens. 

Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jos skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus.

Mokėjimas už socialines paslaugas

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį – savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, mokama visa paslaugos kaina.

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės. Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens arba šeimos, jei socialinė paslauga teikiama šeimai, finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas, tačiau asmens ar šeimos mokėjimo dydis neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių.

Taip pat savivaldybės administracijos gali atleisti asmenį nuo mokėjimo už socialines paslaugas arba mokėjimo dydį jam sumažinti. Šios išimtys būna nustatytos savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją seniūniją ar kitą įstaigą, kuriai pavesta priimti prašymus, į socialinį darbuotoją.
 

Emocinė psichologinė pagalba

Savarankiškai artimuosius slaugantiems žmonėms teikiama emocinė ir psichologinė pagalba.

Pirminę emocinę pagalbą teikiančių įstaigų sąrašai skelbiami Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.

Slaugos paslaugos

Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveiktos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

KUR KREIPTIS: į šeimos gydytoją arba asmenį gydančią įstaigą.