Slaugau šeimos narį

Slaugai šeimos narį: kas man priklauso?

Dirbantiems Nedribantiems Socialinės paslaugos Emocinė psichologinė pagalba Slauga namuose

Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį

Ligos išmoka slaugantiems susirgusį šeimos narį arba nesergančio vaiko ar kito asmens priežiūrai mokama, kai dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti asmuo praranda darbo pajamas.

Ligos išmoka mokama, jeigu asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupę bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėn. arba bent 6 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per praėjusius 24 mėnesius. 

Gauti ligos išmoką vaikui slaugyti ar prižiūrėti gali teisę į šią išmoką turintys tėvai, globėjai, seneliai. Vaikus slaugyti ar prižiūrėti ir atitinkamą išmoką pakaitomis gali gauti skirtingi teisę gauti šią išmoką turintys tėvai, globėjai, seneliai. 

Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) taip pat gali gauti ligos išmoką.  Svarbu žinoti, kad ligos išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama tik tada, kai gyventojas yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir turi reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.

Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį

Kuriais atvejais ligos išmoka mokama, nors stažo nepakanka:

Vaiko priežiūra. Jeigu asmuo nesukaupė reikiamo stažo, nes jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tokiu atveju ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukanka 2 metai. Taigi, ligos išmoka slaugančiam šeimos narį vis tiek priklausys.

Mokslai ar studijos. Ligos išmokos taip pat priklauso asmenims iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus metus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, taip pat studijavo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, jeigu šeimos nario slaugymas prasideda per 6 mėnesius nuo mokslų ar studijų pabaigos.

Pasikeitęs statusas. Ligos išmokos priklauso asmenims, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus metus buvo privalomosios karo tarnybos karys ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tarnybos pabaigos įsidarbino.

Preliminarus išmokos dydis

Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį yra 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

„Sodros“ informacinėje svetainėje kiekvienas dirbantysis gali pasitikrinti, kokia preliminari ligos išmoka slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką ar kitą asmenį jam priklausytų. 

Spustelėję nuorodą Ligos išmokos skaičiuoklė, pasirinkite apskaičiuoti „Šeimos nario slaugą“, nurodykite laikotarpį, kuriomis dienomis slaugėte ir pastarųjų praėjusių mėnesių pajamas. Paspaudę skaičiuoti, išvysite, kokia preliminari ligos išmoka jums priklausytų. Nuo gautos preliminarios išmokos dar atskaitomos GPM (15 proc.) ir PSD (6 proc.) įmokos.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

LigLigos išmoka slaugant sergantį šeimos narį ar prižiūrint sveiką vaiką ar kitą asmenį

Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį 

Slaugantys negalią turinčius asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.

Nuo 2020 metų pradžios pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis taip pat draudžiami prižiūrintys negalią turinčius asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Negalią turinčius artimuosius slaugantys ar prižiūrintys tėvai arba globėjai valstybės lėšomis yra draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu tik tuo atveju, jei jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų arba jų pajamos mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga, nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus ir negauna jiems patiems priklausančios socialinio draudimo pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose. 

Savarankiškai dirbančių asmenų, slaugančių neįgalų asmenį, pensijų socialinis draudimas valstybės lėšomis vykdomas tik pasibaigus gautų pajamų deklaravimo terminui ir nustačius, kad šie asmenys neturėjo draudžiamųjų pajamų. 

Savarankiškai dirbančių asmenų ir asmenų, gaunančių pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, slaugančių neįgalų asmenį, draudimas valstybės lėšomis nedarbo socialiniu draudimu vykdomas tik tuo atveju, jeigu šie asmenys nėra privalomai draudžiami nedarbo socialiniu draudimu kitu pagrindu.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka

Slaugantys negalią turinčius asmenys yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Norėdami gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, turite registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.  

Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2021 metais sudaro 149,39 eurų, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir sumokėtų „Sodros“ įmokų.  Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji  mažėja.

Nedarbo išmokos kintamoji dalis: 

  • 1-3 mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos),
  • 4-6 mėnesį –  31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų,
  • 7-9 mėnesį –  23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos.

Jeigu Užimtumo tarnyba asmeniui pasiūlo tinkamą darbą ar aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nedarbo socialinio draudimo išmokama nemokama. 

KUR KREIPTIS: Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galite pateikti:

Kokios socialinės paslaugos teikiamos asmenims, prižiūrintiems artimuosius namuose?

Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo neįgalius ar senyvo amžiaus artimuosius gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją) ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau.

Jiems gali būti suteikta pagalba, pradedant bendrosiomis socialinėmis paslaugomis, tokiomis kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas, transporto organizavimas, kai reikalinga su neįgaliu asmeniu saugiau nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais ir kt.

Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus (sunkias ligas, netektis) šeimos nariams gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai. Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, prižiūrintieji gali prašyti didesnės pagalbos – periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, taip pat atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikram laikui.

Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo neįgalius ar senyvo amžiaus artimuosius, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus.

Pagalba į namus

Pagalba į namus – tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos.

Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus, turėti laisvo laiko sau ar laikiną atokvėpį.

Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę.

Dienos socialinė globa ar integrali pagalba (dienos socialinė globa ir slauga)

Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba į namus.

Dienos socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu, apimanti informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo, asmens higienos paslaugų organizavimą, pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kitą reikalingą pagalbą, kasdieninio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų asmeniui reikalingų paslaugų organizavimą.

Integrali pagalba asmens namuose – tai slaugos ir socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius. Integralią pagalbą namuose teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų komanda (socialinis darbuotojas ir jo padėjėjai, slaugytojas ir jo padėjėjai, reabilitacijos specialistas ir kt. specialistai).

Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose gali būti teikiama nuo 2 iki 10 val. per dieną iki 7 kartų per savaitę.

Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę, t. y. darbo dienomis asmenys vyksta (vežami) į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, reikalingos atsižvelgiant į asmens savarankiškumo lygį. Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę gaudami trumpalaikę globą.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa – tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba visiškai nesavarankiškam asmeniui.

Ji skiriama asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, įvertinus jų socialinės globos poreikį, kuriems nustatomas visiškas nesavarankiškumas ir jiems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o jiems patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos.

Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialine globa

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima bendrąsias socialines paslaugas: apgyvendinimą, maitinimą, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą (savitvarka, asmens higiena, sveikos gyvensenos įgūdžiai, pagalba tvarkantis su pinigais, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas ir pan.), dienos užimtumą, ugdymą ar kitokio laisvalaikio organizavimą, pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis, skalbiantis ir pan., sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimą ar teikimą, kitas paslaugas, reikalingas asmeniui pagal jo nesavarankiškumo lygį.

Laikino atokvėpio paslauga

Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų (komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų, ligos, atostogos, krizinės situacijos ir pan.) tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas, kurios skirtos padėti šeimos nariams derinti asmeninį bei visuomeninį gyvenimą su artimojo slauga ir priežiūra.

Priklausomai nuo prižiūrimo asmens individualių poreikių, negalios, reikalingo atokvėpio termino ir kitų aplinkybių, gali būti pasirenkamos kelių rūšių paslaugos:

  • pagalba į namus;
  • dienos socialinė globa;
  • trumpalaikė socialinė globa.

Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus neturi viršyti 720 valandų. Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus.

Kas gali prašyti laikino atokvėpio?

Vaikų su negalia iki 18 m. tėvai, globėjai, rūpintojai, jeigu:

  • vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Suaugusio asmens su negalia ar senyvo amžiaus asmens artimieji, kurie gyvena kartu ir jį prižiūri ar globoja, jeigu:

  • darbingo amžiaus asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
  • senyvo amžiaus asmeniui nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Ar socialinės paslaugos yra mokamos?

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį – savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pvz. į privačius globos namus, nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą.

Asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas, tačiau asmens mokėjimo dydis neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių.

Paslaugos rūšis Asmens mokėjimo dydis (proc.) nuo asmens (paslaugų gavėjo) pajamų
Bendrosios socialinės paslaugos informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas teikiamos nemokamai, kitų paslaugų kainas nustato savivaldybė

Socialinė priežiūra (pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, kt.)

Asmens pajamų dydis Asmens mokėjimo dydis
mažiau nei 2 VRP (mažiau nei 256 Eur) nemokamai
nuo 2 iki 3 VRP (256–384 Eur) iki 5 proc. pajamų
nuo 3 iki 4 VRP (384–512 Eur) iki 10 proc. pajamų
nuo 4 iki 5 VRP (512–640 Eur) iki 15 proc. pajamų
daugiau nei 5 VRP (virš 640 Eur) iki 20 proc. pajamų
Dienos socialinė globa Vienam gyvenančiam asmeniui Šeimoje gyvenančiam asmeniui
asmens pajamų dydis asmens mokėjimo dydis šeimos pajamos vienam šeimos nariui asmens mokėjimo dydis

mažiau nei 2 VRP

(mažiau nei 256 Eur)

iki 10 proc. pajamų

mažiau nei 2 VRP

(mažiau nei 256 Eur)

iki 10 proc. pajamų

nuo 2 iki 3 VRP

(256–384 Eur)

iki 15 proc. pajamų nuo 3 iki 4 VRP (384–512 Eur) iki 30 proc. pajamų

daugiau nei 3 VRP

(virš 384 Eur)

iki 20 proc. pajamų nuo 4 iki 5 VRP (512–640 Eur) iki 40 proc. pajamų
daugiau nei 5 VRP (virš 640 Eur) iki 50 proc. pajamų
Trumpalaikė socialinė globa Iki 80 proc. asmens pajamų arba iki 50 proc. asmens pajamų, kai teikiamas laikinas atokvėpis
Ilgalaikė socialinė globa iki 80 proc. asmens pajamų + 1 proc. nuo turto, viršijančio gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą

VRP – valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. – 128 Eur.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą savivaldybės nurodytą įstaigą.

Emocinė psichologinė pagalba

Savarankiškai artimuosius slaugantiems žmonėms teikiama emocinė ir psichologinė pagalba.

Pirminę emocinę pagalbą teikiančių įstaigų sąrašai skelbiami Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.

Slaugos paslaugos

Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveiktos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

KUR KREIPTIS: į šeimos gydytoją arba asmenį gydančią įstaigą.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-04-13