Slaugau šeimos narį

Dirbantiems ar savarankiškai veiklą vykdantiems asmenims 

Dirbantiems ar savarankiškai veiklą vykdantiems asmenims, slaugantiems susirgusį vaiką (įvaikį) (toliau – vaikas) ar kitą šeimos narį arba prižiūrintiems sveiką vaiką ar kitą asmenį, galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka.

Ligos išmoka priklauso, jeigu:

  1. Susirgo jūsų vaikas, globojamas vaikas, anūkas ar kitas šeimos narys (tėvai, įtėviai, sutuoktinis) arba reikia prižiūrėti sveiką vaiką ar kitą asmenį ir jums išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas – biuletenis.
  2. Esate draudžiamas ligos socialiniu draudimu.
  3. Slaugote šeimos narį ar prižiūrite vaiką ar kitą asmenį darbo ar tarnybos laikotarpiu (asmenys, neturintys darbo ar tarnybos santykių – laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais).
  4. Dėl šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros ar kito asmens praradote darbo pajamas.
  5. Pirmajai šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros ar kito asmens dienai turite ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos socialinio draudimo stažą.
  6. Esate jaunesnis nei 26 metai ir iki šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros ar kito asmens pradžios neįgijote reikiamo ligos socialinio draudimo stažo dėl to, kad pastaruosius metus ar dvejus metus mokėtės pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą arba aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo (laikinojo nedarbingumo pažymėjimas išduotas) per 6 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą).
  7. Iki šeimos nario slaugos ar vaiko ar kito asmens priežiūros pradžios neįgijote reikiamo ligos  socialinio draudimo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus buvote draudžiamas kaip privalomosios karo tarnybos karys, ar atlikote alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tarnybos pabaigos įsidarbinote. 
  8. Nes prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose. Tokiu atveju ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai.

Gauti ligos išmoką vaikui slaugyti ar prižiūrėti gali teisę į šią išmoką turintys tėvai, įtėviai, seneliai, budintys globotojai, globėjai ir rūpintojai. Vaikus slaugyti ar prižiūrėti ir atitinkamą išmoką pakaitomis gali gauti skirtingi teisę gauti šią išmoką turintys tėvai, įtėviai, seneliai, budintys globotojai, globėjai ar rūpintojai. 

Ar gausiu ligos išmoką, jei dirbu savarankiškai?

Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) taip pat gali gauti ligos išmoką.  Išmoka skaičiuojama tik tada, kai gyventojas yra deklaravęs pajamas ir sumokėjęs socialinio draudimo įmokas.

Kokios preliminarios išmokos?

„Sodros“ informacinėje svetainėje kiekvienas dirbantysis gali pasitikrinti, kokia preliminari ligos išmoka slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką ar kitą asmenį jam priklausytų. 

Spustelėję nuorodą Ligos išmokos skaičiuoklė, pasirinkite apskaičiuoti „Šeimos nario slaugą“, nurodykite laikotarpį, kuriomis dienomis slaugėte ir pastarųjų praėjusių mėnesių pajamas. Paspaudę skaičiuoti, išvysite, kokia preliminari ligos išmoka jums priklausytų. Nuo gautos preliminarios išmokos dar atskaitomos GPM (15 proc.) ir PSD (6 proc.) įmokos.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Kokios garantijos priklauso nedirbantiems, bet šeimos narį slaugantiems? 

Slaugantys negalią turinčius asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Nuo 2020 metų pradžios pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis taip pat draudžiami prižiūrintys negalią turinčius asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Negalią turinčius artimuosius slaugantys ar prižiūrintys tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai, valstybės lėšomis yra draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu tik tuo atveju, jei jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų arba jų pajamos mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga, taip pat, jei nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus ir negauna jiems patiems priklausančios socialinio draudimo pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose. 

Jei slaugote kitą asmenį ir norite būti apdraustas pensijų bei nedarbo socialiniu draudimu, turite atitikti šiuos reikalavimus:

  • Jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje.
  • Neįgaliam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas.
  • Esate nesulaukęs Lietuvos senatvės pensijos amžiaus.
  • Neturite draudžiamųjų pajamų arba jūsų pajamos mažesnės negu atitinkamų laikotarpių Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesių algų suma.
  • Nesate draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje.
  • Jūsų globos (rūpybos) statusas nepasibaigęs, o jūs nenušalintas nuo pareigų atlikimo teismo nutartimi (taikoma tik globėjams ir rūpintojams).
  • Neįgaliam asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas (taikoma, kai neįgalų asmenį slaugo vienas iš jo tėvų (įtėvių).
  • Nėra apribota jūsų – kaip tėvo arba motinos – valdžia slaugomam neįgaliam asmeniui.
  • Neįgalus asmuo nėra apgyvendintas  ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (nėra teikiama ilgalaikė socialinė globa).
  • Slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios:
  1. socialinio draudimo pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją;
  2. valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.

Savarankiškai dirbančių asmenų, slaugančių neįgalų asmenį, pensijų socialinis draudimas valstybės lėšomis vykdomas tik pasibaigus gautų pajamų (pelno) deklaravimo terminui ir nustačius, kad šie asmenys neturėjo draudžiamųjų pajamų. 

Gaunančių pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis taip pat asmenų, gaunančių tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje arba valdyboje, paskolų komitete, mokamų vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis asmenų slaugančių neįgalų asmenį, pensijų socialinis draudimas valstybės lėšomis nevykdomas jų socialinio draudimo laikotarpiu ir tuo atveju, jei jų pajamos didesnės negu atitinkamo laikotarpio minimali mėnesinė alga.

Savarankiškai dirbančių asmenų ir asmenų, gaunančių pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, slaugančių neįgalų asmenį, draudimas valstybės lėšomis nedarbo socialiniu draudimu vykdomas tik tuo atveju, jeigu šie asmenys pagal įstatymus nėra privalomai draudžiami nedarbo socialiniu draudimu kitu pagrindu.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka

Šią išmoką galite gauti, jeigu:

  • buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu; 
  • registravotės Užimtumo tarnyboje; 
  • Užimtumo tarnybos sprendimu Jums suteiktas bedarbio statusas; 
  • Užimtumo tarnyba nepasiūlė Jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, 

bei atitinkate vieną iš šių sąlygų:

  • per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą; 
  • baigėte privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba esate paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijote pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravote Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią nedarbo socialinio draudimo išmokos dalį sudaro 23,27 procentų minimaliosios mėnesinės algos. 

Kintamą nedarbo socialinio draudimo išmokos dalį sudaro:

  1. pirmą–trečią nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 procento apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
  2. ketvirtą–šeštą nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 31,03 procento apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
  3. septintą–devintą nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 23,27 procento apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.

KUR KREIPTIS: Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galite pateikti:

Kokios socialinės paslaugos teikiamos asmenims, prižiūrintiems artimuosius namuose?

Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo neįgalius ar senyvo amžiaus artimuosius gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją) ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. 

Jiems gali būti suteikta pagalba, pradedant bendrosiomis socialinėmis paslaugomis, tokiomis kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas, transporto organizavimas, kai reikalinga su neįgaliu asmeniu saugiau nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais ir kt. 

Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus (sunkias ligas, netektis) šeimos nariams gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai. Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, prižiūrintieji gali prašyti didesnės pagalbos – periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, taip pat atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikram laikui.

Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo neįgalius ar senyvo amžiaus artimuosius, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus.

Pagalba į namus

Pagalba į namus – tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos.

Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus, turėti laisvo laiko sau ar laikiną atokvėpį. 

Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę. 

Dienos socialinė globa ar integrali pagalba (dienos socialinė globa ir slauga) 

Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba į namus. 

Dienos socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu, apimanti informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo, asmens higienos paslaugų organizavimą, pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kitą reikalingą pagalbą, kasdieninio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų asmeniui reikalingų paslaugų organizavimą.

Integrali pagalba asmens namuose – tai slaugos ir socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius. Integralią pagalbą namuose teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų komanda (socialinis darbuotojas ir jo padėjėjai, slaugytojas ir jo padėjėjai, reabilitacijos specialistas ir kt. specialistai).

Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose gali būti teikiama nuo 2 iki 10 val. per dieną iki 7 kartų per savaitę. 

Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę, t. y. darbo dienomis asmenys vyksta (vežami) į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, reikalingos atsižvelgiant į asmens savarankiškumo lygį. Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę gaudami trumpalaikę globą.  

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa – tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba visiškai nesavarankiškam asmeniui.

Ji skiriama asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, įvertinus jų socialinės globos poreikį, kuriems nustatomas visiškas nesavarankiškumas ir jiems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o jiems patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos.

Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima bendrąsias socialines paslaugas: apgyvendinimą, maitinimą, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą (savitvarka, asmens higiena, sveikos gyvensenos įgūdžiai, pagalba tvarkantis su pinigais, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas ir pan.), dienos užimtumą, ugdymą ar kitokio laisvalaikio organizavimą, pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis, skalbiantis ir pan., sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimą ar teikimą, kitas paslaugas, reikalingas asmeniui pagal jo nesavarankiškumo lygį.

Laikino atokvėpio paslauga

Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų (komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų, ligos, atostogos, krizinės situacijos ir pan.) tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas, kurios skirtos padėti šeimos nariams derinti asmeninį bei visuomeninį gyvenimą su artimojo slauga ir priežiūra.

Priklausomai nuo prižiūrimo asmens individualių poreikių, negalios, reikalingo atokvėpio termino ir kitų aplinkybių, gali būti pasirenkamos kelių rūšių paslaugos:

  • pagalba į namus; 
  • dienos socialinė globa;
  • trumpalaikė socialinė globa. 

Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus neturi viršyti 720 valandų.  Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus. 

Kas gali prašyti laikino atokvėpio?

Vaikų su negalia iki 18 m. tėvai, globėjai, rūpintojai, jeigu:

  • vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Suaugusio asmens su negalia ar senyvo amžiaus asmens artimieji, kurie gyvena kartu ir jį prižiūri ar globoja, jeigu:

  • darbingo amžiaus asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
  • senyvo amžiaus asmeniui nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Ar socialinės paslaugos yra mokamos?

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį – savivaldybė. 

Asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės. Mokėjimo dydį paskaičiuoja savivaldybės darbuotojai. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pvz. į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą. 

VRP – valstybės remiamų pajamų dydis. 2021 m. šis dydis – 128 eurai.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą savivaldybės nurodytą įstaigą.

Emocinė psichologinė pagalba

Savarankiškai artimuosius slaugantiems žmonėms teikiama emocinė ir psichologinė pagalba.

Pirminę emocinę pagalbą teikiančių įstaigų sąrašai skelbiami Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje

Slaugos paslaugos

Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveiktos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. 

KUR KREIPTIS: į šeimos gydytoją arba asmenį gydančią įstaigą.
 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-01-21