>

Patiriu finansinių sunkumų (piniginė socialinė parama)

Patiriu finansinių sunkumų (piniginė socialinė parama): kas man priklauso?

Socialinė pašalpaKompensacijos būsto šildymui ir vandeniuiValstybės parama būstui
Papildoma išmoka vaikamsParama mokiniamsKita socialinė parama

 

Aktualu nuo 2024 m. sausio 1 dienos

SVARBU. Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. 

Socialinė pašalpa

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų), papildomai skiriamos išmokos vaikui, taip pat socialinės paramos  mokiniams (mokinių nemokamo maitinimo, paramos mokinio reikmenims įsigyti). 

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims teikiama valstybės parama – 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.  

Kada priklauso? Socialinę pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2024 m. sausio 1 d. neviršija 193,6 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). 

Kokio dydžio? Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
•    skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
•    skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
•    skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
•    pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį – 193,60 Eur);
•    antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį – 174,24 Eur);
•    trečiam ir paskesniems  šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam  šeimos nariui per mėnesį – 135,52 Eur).

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle. 
 

 

Socialinė pašalpa pradėjus dirbti 

Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.

Skiriant kompensacijas vertinamos asmens ar šeimos nuosevybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su  tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Kompensacija už būsto šildymą

SVARBU! Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis, elektra ir pan.).

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (352 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (528 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 528 Eur.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
•    50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas
•    38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui
•    12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui
•    10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą. 
 

PAVYZDŽIAI:

1 pavyzdys: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA). 
Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
((1418 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1408 Eur (2 VRP x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 kvadratinių metrų) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
(644 Eur – 528 Eur (3 VRP)) x 10 proc. = 11,6 Eur

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kvadratinių metrų) turi mokėti ne daugiau kaip 11,60 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. 

Kompensacija už geriamąjį vandenį

Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 12,88 Eur (644 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

Kompensacijai už geriamąjį vandenį apskaičiuoti taikomas geriamojo vandens normatyvas:

kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
•    2 kubiniai metrai pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
•    1,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį;
•    1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, pavyzdžiui, elektra, dujos:
•    3,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
•    2,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį;
•    1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, kompensuojama būtų už 5,5 kubinius metrus geriamojo vandens.

Kompensacija už karštą vandenį

Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 32,20 Eur (644 Eur x 0,05).

Kompensacijai už karštą vandenį apskaičiuoti taikomas karšto vandens normatyvas:
•    1,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
•    1 kubinis metras antram šeimos nariui per mėnesį.
•    0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

Valstybės parama, jeigu būstas renovuotas

Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos. 

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Papildoma išmoka prie vaiko pinigų

Papildoma 56,65 Eur dydžio išmoka prie išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų.

Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 352 eurų, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:
•    25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus.
•    35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.

Papildomai išmokai vaikui gauti vidutinės šeimos mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas šeima neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Jeigu šeima gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, papildomai išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą.

Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Papildomai skiriant išmoką vaikui nepasiturinčiai šeimai, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų, kurie įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį, pajamos nevertinamos.

Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu vienas iš vaikų nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.
Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims

Visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nevertinant šeimos pajamų.

Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 264 euro. 
Teisę į nemokamą maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 110 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 264 euro.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.). 

Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, ar pilnametis mokinys, ar nepilnametis emancipuotas mokinys turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Prie prašymo–paraiškos reikia pridėti pažymas apie šeimos narių pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.

Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia. 

Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams teikti prašymų nereikia.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt. arba kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą–paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.

 

Socialinė kortelė maisto produktams ir prekėms įsigyti

Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos 2024 m. vienam šeimos nariui neviršija 264 euro per mėnesį turi teisę gauti socialinę kortelę. Galimos išimtys, kurias nustato kiekviena savivaldybė individualiai, išimtys negali viršyti 440 eurų per mėnesį asmeniui.

Naudojantis socialine kortele galima įsigyti visus maisto produktus ir kitas prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktai, namų švaros prekės, kūdikių prekės, drabužiai, avalynė ir kt.). Draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat negalima sumokėti už trečiųjų šalių paslaugas.

Viena šeima gali turėti vieną socialinę kortelę, išduodamą prašymą pateikusiam pilnamečiam asmeniui.

Vienam asmeniui 2024 m. ketvirčio suma yra 25 eurai, ji pervedama į socialinę kortelę. Priklausomai kiek asmenų sudaro namų ūkį, atitinkamai tiek lėšų bus pervedama į šeimai (bendrai gyvenantiems asmenims) išduotą kortelę. Lėšos į korteles bus pervedami 4 kartus per metus. Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. (imtinai).

KAIP GAUTI SOCIALINĘ KORTELĘ?

Reikia užpildyti prašymo gauti kortelę formą vietos savivaldybės administracijoje / vietos seniūnijoje arba pateikti e-prašymą per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt

Pildant prašymo formą, iš pateikto prekybos tinklų sąrašo reikia pasirinkti (pažymėti) prekybos tinklą, kuriame bus apsiperkama (vienas asmuo (kartu gyvenantys asmenys) gali rinktis vieną prekybos tinklą).

Prekybos tinklas pasirenkamas 1 (vieniems) kalendoriniams metams.

Galima rinktis šiuos prekybos tinklus ir parduotuves: UAB „Aibė“ aljanso parduotuvės, UAB ,,Grūstė“, UAB ,,Gulbelė“, UAB ,,IKI Lietuva“, UAB ,,Indritus“, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, UAB ,,Koops mažmena“, UAB ,,Lidl Lietuva“, UAB ,,MAXIMA LT“, UAB ,,RIMI Lietuva“.

Daugiau informacijos apie socialines korteles www.priimk.lt

 

Kita socialinė parama

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama (vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kita). 

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Prašymus socialinei pašalpai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms gauti taip pat galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

 

Atnaujinimo data: 2024-03-22