Aktualu nuo 2024 m. sausio mėn.
Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti
Parama būstui įsigyti asmenims ir šeimoms teikiama:
• valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti;
• mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Parama būstui išsinuomoti asmenims ir šeimoms teikiama:
• nuomojant socialinį būstą;
• mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Kas turi teisę gauti paramą būstui įsigyti?
Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (subsidiją) turi asmenys ir šeimos:
• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba pastaruosius 5 metus neturėjo būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti būstą;
• kurie turi ar per pastaruosius 5 metus turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų;
• negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik neįgaliojo nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.
Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti asmenys ir šeimos, kurie pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą turi teisę į paramą būstui įsigyti: pirkti, statyti ar pirkti ir statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.
Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiamos tokio dydžio subsidijos:
• jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 15 proc.
• jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)– 20 proc.
• jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 25 proc.
• šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.
• neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų – 30 proc.
• asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms – 30 proc.
• šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.
Kas turi teisę gauti išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją?
Teisę į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:
• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba pastaruosius 5 metus neturėjo būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti būstą;
• kurie turi ar per pastaruosius 5 metus turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų;
• kurie tos savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ar įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius).
Kaip apskaičiuojamas kompensacijos dydis?
Išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 40 procentų mėnesinių asmens ar šeimos pajamų, ir negali būti didesnis kaip 1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) šeimoms.
SVARBU: Jeigu apskaičiuota asmens ar šeimos 40 procentų pajamų dalies suma yra didesnė už išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį arba jam lygi, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama.
Kas turi teisę į socialinio būsto nuomą?
Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos:
• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• Lietuvoje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga.
Kaip išsinuomoti socialinį būstą?
• Deklaruokite nuosavybės teise turimą turtą ir gautas pajamas;
• Kreipkitės į savivaldybę, kurioje esate deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ir pateikite nustatytos formos prašymą.
Kaip apskaičiuojamas socialinio būsto nuomos dydis?
Socialinio būsto nuomos dydis yra apskaičiuojamas pagal patvirtintą metodiką.
Kas turi teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją?
Teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:
• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• Lietuvoje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga;
• tos savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ar įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių deklaruotų asmens ar šeimos pajamų.
Kaip apskaičiuojamas kompensacijos dydis?
Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 40 procentų mėnesinių asmens ar šeimos pajamų, ir negali būti didesnis kaip 1 VRP dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) šeimoms.
SVARBU: Jeigu apskaičiuota asmens ar šeimos 40 procentų pajamų dalies suma yra didesnė už būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos mokesčio dydį arba jam lygi, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama.
Kaip gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją?
• Deklaruokite nuosavybės teise turimą turtą ir gautas pajamas;
• Kreipkitės į savivaldybę, kurioje esate deklaravęs savo gyvenamąją vietą bei išsinuomojęs būstą, ir pateikite nustatytos formos prašymą;
• Pateikite ne trumpiau kaip 1 metams sudarytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą būsto nuomos sutartį.
Kokiu atveju jauna šeima gali gauti subsidijas įsigyti pirmąjį būstą regionuose?
Būsto normatyvinė vertė
Jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 procentais mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę.
Regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi, tik kai pagal šią tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėja daugiau kaip 20 procentų.
Nekilnojamojo turto normatyvines vertes 2024 metams rasite ČIA.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal teisės aktus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.
Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
• neauginančioms vaikų – 15 proc.
• auginančioms 1 vaiką – 20 proc.
• auginančioms 2 vaikus – 25 proc.
• auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių metų amžiaus. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos. Kai būsto kreditas yra suteikiamas būstui pirkti ir statyti, arba statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.
Sklypui, kuriame yra būstas ar planuojama jį statyti, įsigyti gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.
Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.
Jeigu per pirmuosius 10 metų nuo pirmojo būsto įsigijimo būsto nuosavybės teisė būtų perleista kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą, išskyrus nustatytus atvejus (pavyzdžiui, paveldėjimo atveju ar šeima, kurioje auga trys ar daugiau vaikų, po 5 metų norėtų pakeisti būstą į didesnį toje pačioje savivaldybėje).
Kaip vyksta subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:
KUR KREIPTIS: į savivaldybę, kurios teritorijoje norima įsigyti pirmąjį būstą.