Noriu įsigyti ar išsinuomoti būstą

Aktualu nuo 2025 m. sausio mėn.

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti

Parama būstui įsigyti asmenims ir šeimoms teikiama:
•    valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti;
•    mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Parama būstui išsinuomoti asmenims ir šeimoms teikiama:
•    nuomojant socialinį būstą;
•    mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Kas turi teisę gauti paramą būstui įsigyti?

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (subsidiją) turi asmenys ir šeimos:
•    kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
•    kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba pastaruosius 5 metus neturėjo būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti būstą;
•    kurie turi ar per pastaruosius 5 metus turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų;
•    negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik neįgaliojo nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams. 

Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti asmenys ir šeimos, kurie pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą turi teisę į paramą būstui įsigyti: pirkti, statyti ar pirkti ir statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.

Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiamos tokio dydžio subsidijos: 
•    jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 15 proc.
•    jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)– 20 proc.
•    jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 25 proc.
•    šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.
•    neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų – 30 proc.
•    asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms – 30 proc.
•    šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.

Kas turi teisę gauti išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją?

Teisę į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:
• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija  Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;

• kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba pastaruosius 5 metus neturėjo būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti būstą;

• kurie turi ar per pastaruosius 5 metus turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų;

• kurie tos savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ar įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius).

Kaip apskaičiuojamas kompensacijos dydis?
Išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 procentų išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalį, kurią apmoka asmuo ar šeima savo lėšomis, ir negali būti didesnis kaip 1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) šeimoms. 

Kas turi teisę į socialinio būsto nuomą?

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos:
•    kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija  Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme  nustatytų pajamų ir turto dydžių;
•    Lietuvoje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga.

Kaip išsinuomoti socialinį būstą?
• Deklaruokite nuosavybės teise turimą turtą ir gautas pajamas;
• Kreipkitės į savivaldybę, kurioje esate deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ir pateikite nustatytos formos prašymą.
Kaip apskaičiuojamas socialinio būsto nuomos dydis?
Socialinio būsto nuomos dydis yra apskaičiuojamas pagal patvirtintą metodiką.
 

Kas turi teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją?

Teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:
•    kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija  Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti  įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
•    Lietuvoje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga;
•    tos savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ar įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius).

Kaip apskaičiuojamas kompensacijos dydis?

Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 procentų būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dalį, kurią apmoka asmuo ar šeima savo lėšomis, ir negali būti didesnis kaip 1 VRP dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) šeimoms.

Nedirbantiems besimokantiems asmenims būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį. Šiems asmenims būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti 0,5 VRP dydžio.

SVARBU: Jeigu vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, apskaičiuotos pagal deklaruotas pajamas, yra mažesnės nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį, vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių 6 mėnesių pajamas, gautas iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti. Jeigu praėjusių 6 mėnesių pajamos viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama.

Jeigu dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi nedirbantis besimokantis asmuo, reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio netaikomas (t. y. nevertinama, ar nuomos kaina viršija pajamas).
 

Kaip gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją?
• Deklaruokite nuosavybės teise turimą turtą ir gautas pajamas;

• Kreipkitės į savivaldybę, kurioje esate deklaravęs savo gyvenamąją vietą bei išsinuomojęs būstą, ir pateikite nustatytos formos prašymą;

• Pateikite ne trumpiau kaip 1 metams sudarytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą būsto nuomos sutartį;

• Jeigu taikoma, pateikite duomenis apie praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamas;

• Jeigu esate nedirbantis besimokantis asmuo, pateikite pažymą, patvirtinančią, kad bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų. Pažymoje turi būti nurodytas vidutinis apgyvendinimo bendrabutyje mokestis asmeniui per mėnesį.
 

Kokiu atveju jauna šeima gali gauti subsidijas įsigyti pirmąjį būstą regionuose?

Būsto normatyvinė vertė

Jaunoms šeimoms valstybė subsidijuoja būstą, kurio vertė (pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytą vertę ir  notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą) neviršija 120 000 eurų, perkant pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus:
•    savivaldybių, kuriose nuolatinių Lietuvos gyventojų yra daugiau kaip 150 000, teritorijas;
•    anksčiau nurodytas savivaldybes supančių savivaldybių, kuriose nuolatinių Lietuvos gyventojų yra daugiau kaip 60 000, teritorijas, kuriose būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinė vertė viršija vidutinę būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinę vertę toje savivaldybėje;
•    kurorto teritorijas.

Informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose 2025 metais teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bus paskelbta iki 2025 m. vasario 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal teisės aktus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų. 
 

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
• neauginančioms vaikų ar auginančioms 1 vaiką – 10 proc.
• auginančioms 2 vaikus – 12,5 proc.
• auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 15 proc.
 

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių metų amžiaus. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.  
Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc. 

Visi jaunos šeimos nariai privalo per 6 mėnesius nuo būsto nuosavybės įgijimo deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui nuo nuosavybės įgijimo dienos.

Jeigu per pirmuosius 5 metus nuo pirmojo būsto įsigijimo būsto nuosavybės teisė būtų perleista kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą, išskyrus nustatytus atvejus (pavyzdžiui, paveldėjimo atveju). Ši nuostata galioja ir iki 2024-12-31 finansine paskata pasinaudojusioms šeimoms.
 

 Kaip vyksta subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:

SVARBU. Nuo 2025-01-01 nauji prašymai galės būti teikiami tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje skelbiami kvietimai teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo šia tvarka:
1)    kvietimas teikti prašymus išbraukti iš sąrašo, sudaryto iš iki 2024-12-31 pateiktų prašymų, jeigu jame esančios šeimos norės pasinaudoti subsidijomis, galiojančiomis nuo 2025-01-01;
2)    išnagrinėjus prašymus išbraukti iš sąrašo, pažymos formuojamos pagal iki 2024-12-31 pateiktus prašymus;
3)    išnagrinėjus 1 ir 2 punktuose nurodytus prašymus, skelbiamas kvietimas teikti naujus prašymus pagal nuo 2025-01-01 įsigaliojusias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatas.

Finansinė paskata teikiama laikantis eiliškumo, atsižvelgiant į šiuos prioritetus:
-    savivaldybių paramos dydį – pirmiausia nagrinėjami prašymai, kai savivaldybės parama yra didžiausia (ne mažesnė negu 5 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dydžio parama), ir (arba)
-    jeigu įsigyjamas pirmasis būstas patenka į savivaldybės administracijos interneto svetainėje skelbiamą prioritetinės plėtros teritoriją.

1.    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo, jauna šeima užpildo prašymą www.spis.lt arba teikia prašymą tiesiogiai savivaldybėje, kurioje planuoja įsigyti būstą.
2.    Savivaldybė suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu šeima atitinka kriterijus.
3.    Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą. KREDITO ĮSTAIGŲ SĄRAŠAS
4.    Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui įsigyti, kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima. 
5.    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.
 

KUR KREIPTIS: į savivaldybę, kurios teritorijoje norima įsigyti pirmąjį būstą.