>

Netekau darbo: kas man priklauso?

IšmokosPaslaugos

Netekus darbo siūloma kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, galima paprasčiau ieškoti kito darbo, reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. 

Aktualu nuo 2024 m. sausio mėn.

Išmokos

Nedarbo socialinio draudimo išmoka

Jei praradote darbą, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, sulaukti pasiūlymų dalyvauti mokymuose, taip pat pateikti prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurią skiria ir moka „Sodra“. 

Norėdami gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, turite registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki bedarbio statuso įgijimo dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.  

Nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2024 metais sudaro 215,01 eurų, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji  mažėja.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos kintamoji dalis: 

  • 1–3 mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos),
  • 4–6 mėnesį – 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų,
  • 7–9 mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos.

Jeigu Užimtumo tarnyba asmeniui pasiūlo tinkamą darbą ar aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebemokama.

KUR KREIPTIS: Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galite pateikti:

PRIVALOMASIS SVEIKATOS DRAUDIMAS. Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje (bedarbiu, darbo rinkai besirengiančiu asmeniu ar dalyvaujant Užimtumo tarnybos organizuojamose paramos mokymuisi priemonėse, jeigu nesudaroma darbo sutartis), tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų. Jeigu darbo netekęs žmogus neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio privalo savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas.

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Ilgalaikio darbo išmoka

Ilgiau nei 5 metus pas tą patį darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės (pagal Darbo kodekso 57 straipsnį), taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.

Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:
•    5-10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
•    10-20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
•    Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius nuo atleidimo dienos neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir dėl išmokos kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo dienos.

Kai darbuotojas atleidžiamas iš biudžetinės įstaigos ar Lietuvos banko, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl išmokos reikia kreiptis į „Sodrą“.

KUR KREIPTIS: į „Sodrą“.

Paveiksl4lis Kas priklauso netekus darbo

Pagalba sugrįžti į darbo rinką

PROFESINIS MOKYMAS. Kai darbo netekę žmonės nori įgyti ar pakeisti savo turimą profesiją ir įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai, Užimtumo tarnyba gali jiems pasiūlyti paramą naujai kvalifikacijai įgyti, kvalifikacijai tobulinti ar naujoms kompetencijoms įgyti.

PAMEISTRYSTĖ. Norintys įgyti naują profesiją taip pat gali rinktis mokymąsi pameistrystės forma t. y. įsidarbinus pagal pameistrystės darbo sutartį. Pameistrystė suteikia galimybę mokytis darbo vietoje ir gauti atlyginimą už darbą. Praktinis mokymas vyksta realioje darbo vietoje, o teorinės žinios gali būti įgyjamos ar pagilinamos pas darbdavį arba mokymo įstaigoje.

NEFORMALUSIS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS. Priemonė skirta padėti bedarbiams įgyti ar tobulinti bendrųjų ar profesinių kompetencijų, pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tarp jų ir pagal aukštojo mokslo studijų programos dalį (studijų modulį), taip pat mokytis valstybinės kalbos.

AUKŠTĄ PRIDĖTINĘ VERTĘ KURIANČIŲ KVALIFIKACIJŲ IR KOMPETENCIJŲ ĮGIJIMAS. Priemonė skirta padėti bedarbiams įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir (ar) kompetencijas, įtrauktas į Užimtumo tarnybos tvirtinamą sąrašą ir atitinkančias ne žemesnį negu IV Lietuvos kvalifikacijos sandaros lygį, bei šiuos kvalifikacijų lygius pagrindžiančias kompetencijas, jeigu jos susijusios su investavimu į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacijas.

PROFESINIO MOKYMO, NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO, AUKŠTĄ PRIDĖTINĘ VERTĘ KURIANČIĄ KVALIFIKACIJŲ IR KOMPETENCIJŲ ĮGIJIMO  BEI PAMEISTRYSTĖS PRIEMONĖSE FINANSUOJAMOS IŠLAIDOS

Naujai kvalifikacijai įgyti skiriama iki 4620 eurų parama, kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti – iki 2310 eurų.  
Asmenims, siekiantiems įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją, Užimtumo tarnyba gali finansuoti profesinį mokymą – iki 8316 eurų, o aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti – iki 4620 eurų. 

Užimtumo tarnyba finansuoja ne tik mokymo paslaugų išlaidas, bet ir mokymo stipendiją, kelionės išlaidas iki artimiausios profesinio mokymo įstaigos ir atgal, apgyvendinimo išlaidas, kai mokymas vyksta ne jo gyvenamojoje vietovėje ir privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamų ligų išlaidas.

Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija 2,82 Eur už lankytą valandą arba jis gali gauti jam priklausančią nedarbo išmokos dydžio stipendiją. 

Įsipareigojimai. Žmogus pabaigęs mokslus ir įgijęs kvalifikaciją ar naujas kompetencijas įsipareigoja įsidarbinti pas numatytą darbdavį, Užimtumo tarnybos pasiūlytoje ar savo susirastoje darbo vietoje ar dirbti savarankiškai ir išdirbti pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją ne trumpiau kaip 6 mėnesius. 

STAŽUOTĖ. Iki 6 mėnesių trunkantis neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti, skirtas bedarbiams, kurie ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal turimą profesinę kvalifikaciją ar kompetenciją. Bedarbiams stažuotės metu kartą per mėnesį mokama 360,4 Eur dydžio stipendija arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka. Taip pat asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra stažuotės vieta, gali būti kompensuojamos kelionės į stažuotę išlaidos (žr. PARAMA JUDUMUI).

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO IR SAVIŠVIETOS BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMAS. Asmens tiesioginiame darbe, savanoriškoje veikloje, neformaliojo mokymo kursuose, stažuotėse ar kitu neformaliuoju ar savišvietos būdu įgytų tam tikrų praktinių įgūdžių ir kompetencijų patikrinimas, įvertinimas ir pripažinimas išduodant profesinės kvalifikacijos diplomą ar kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimui gali būti skiriama iki 462 Eur. Užimtumo tarnyba finansuoja ne tik paslaugų išlaidas, bet ir kelionės išlaidas iki artimiausios profesinio mokymo įstaigos ir atgal, apgyvendinimo išlaidas, kai mokymas vyksta ne jo gyvenamojoje vietovėje ir privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamų ligų išlaidas.

PARAMA VERSLUI KURTI. Parama teikiama asmenims kuriantiems verslą, kai darbo vieta steigiama sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui labai mažoje įmonėje. Steigiama darbo vieta turi atitikti kalendoriniams metams nustatytus paramos verslui kurti priemonės prioritetus, kurie padeda įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatinti žiedinę ekonomiką ir (ar) mažinti COVID-19 ligos poveikį. Užimtumo tarnyba, paskelbus paraiškų atranką, organizuos dalyviams paramos verslui kurti mokymus. Paramos verslui kurti dydis vienai darbo vietai negali viršyti 28,6 tūkst. eurų.

PARAMA JUDUMUI. Kai bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo ar stažuotės vieta, gali būti kompensuojamos kelionės išlaidos į darbo, darbo pakalbio, stažuotės atlikimo ar konsultacinių užsiėmimų vietą ir atgal. Kompensacija gali būti mokama ne ilgiau kaip 4 mėnesius nuo įsidarbinimo ar stažuotės pradžios. Įsidarbinimo atveju paramos dydis yra 277,2 Eur, stažuotės atveju kelionės išlaidų kompensacijos bedarbiui dydis nustatomas pagal 1 kilometro tarifinį įkainį (0,09 Eur), atsižvelgiant į atstumą tarp gyvenamosios vietos ir stažuotės atlikimo vietos. Dėl paramos reikėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą per 3 darbo dienas nuo įdarbinimo ar stažuotės pradžios.

KUR KREIPTIS:į Užimtumo tarnybą.
 

Pagalba grįžti į darbo rinką

Paslaugos

Paslaugos norintiems sugrįžti į darbo rinką

INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS. Užimtumo tarnyba teikia nemokamas darbo rinkos paslaugas ieškantiems darbo ir planuojantiems profesinę karjerą. Čia gausite informaciją apie situaciją darbo rinkoje, laisvas darbo vietas ir kandidatams keliamus reikalavimus, galimybes mokytis ar studijuoti, informaciją apie užimtumo rėmimo priemones ir dalyvavimo jose sąlygas, sužinosite apie galimybes dirbti Europoje ir kt. 

Užimtumo tarnyba konsultuoja darbo paieškos klausimais, padeda parengti gyvenimo aprašymą ar motyvacinį laišką, pasiruošti darbo pokalbiui, apsispręsti dėl profesijos įgijimo ar persikvalifikavimo, konsultuoja dėl darbo vietos sau steigimo ir kt.

ĮSIDARBINIMO GALIMYBIŲ VERTINIMAS. Užimtumo tarnybos specialistai įvertina darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybes, atsižvelgiant į asmens turimą kvalifikaciją, kompetencijas, darbo patirtį, sveikatos būklę, nedarbo laikotarpį, pageidaujamą darbą, socialinius įgūdžius ir kitas aplinkybes. Darbo ieškančiam asmeniui neįsidarbinus per 6 mėnesius, įsidarbinimo galimybių vertinimas atliekamas pakartotinai.

INDIVIDUALIOS UŽIMTUMO VEIKLOS PLANAVIMAS. Atsižvelgiant į norinčio įsidarbinti asmens lūkesčius, įsidarbinimo galimybes ir situaciją darbo rinkoje, Užimtumo tarnybos specialistai padeda sudaryti individualų užimtumo veiklos planą. Plane numatomos asmeniui tinkamiausios darbo rinkos paslaugos ar užimtumo rėmimo priemonės. Kaskart apsilankęs Užimtumo tarnyboje su savo konsultantu darbo ieškantis asmuo gali aptarti ir įvertinti tarpinius plano įgyvendinimo rezultatus, o prireikus planą pakoreguoti.

TARPININKAVIMO ĮDARBINANT PASLAUGA. Įsidarbinti norintis asmuo su Užimtumo tarnybos konsultantu aptaria situaciją darbo rinkoje ir registruotas laisvas darbo vietas, gauna darbo pasiūlymus, atitinkančius asmens išsilavinimą, turimą darbo patirtį, įgūdžius, pasiruošia pokalbiui su darbdaviu bei dalyvauja darbuotojų atrankose.

ĮDARBINIMO SU PAGALBA PASLAUGOS. Asmenims su negalia individualiai padedama įsidarbinti ir (ar) įsitvirtinti darbo vietoje. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama, užtikrinant darbdavio ir asmens su negalia komunikavimą. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ir asmens su negalia prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Padedama asmeniui rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo.

KUR KREIPTIS:į Užimtumo tarnybą.

JAUNIMO PRAKTINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PASLAUGOS. Tai – paslaugos, kurios teikiamos mažiau galimybių turinčiam ir neaktyviam žmogui, norinčiam gauti praktinių įgūdžių ugdymo paslaugas ir siekiančiam įsilieti į švietimo sistemą ir (ar) darbo rinką, pavyzdžiui, individualus darbas su jaunimu, mentorystė, palydėjimas, įvairių specialistų – psichologų, socialinių darbuotojų, paslaugos.

Visas šias paslaugas nemokamai teikia Jaunimo reikalų agentūros akredituotos Jaunimo praktinius įgūdžius ugdančios organizacijos visoje Lietuvoje.

KUR KREIPTIS? Jaunimo reikalų agentūrą.

Atnaujinimo data: 2024-02-01