Žmonės su negalia bendruomenėje

2020 metų spalį vykdyta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad nors visuomenė tampa tolerantiškesnė, to dar nepakanka. Pavyzdžiui, 45 proc. apklaustųjų tvirtina, kad jie nenorėtų gyventi žmonių su psichosocialine negalia kaimynystėje, nenorėtų jiems išnuomoti būsto (51 proc.). Žmonės su psichosocialine negalia yra ir tarp dažniausiai minimų grupių, su kuria kiti nenorėtų dirbti (40 proc.).

Lietuvoje šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka. Dideli globos namai, kuriuose gyvena intelekto ar psichosocialinę negalią turintys žmonės, pertvarkomi į mažesnius, žmonėms su negalia teikiamos tokios individualios pasaugos, kokių jiems reikia, o tapę savarankiškesniais jie gali ugdyti darbinius ir buityje reikalingus įgūdžius, rūpintis savimi, dirbti, gyventi tarp mūsų, bendruomenėje.
Bendruomeninės paslaugos – tai alternatyva institucinei globai įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos. Šios paslaugos suteikia žmogui su negalia galimybę gyventi bendruomenėje ir gauti joje specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius poreikius ir skatinančią paslaugos gavėjų savarankiškumą. 

Institucinės globos pertvarkos projekto antrasis etapas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra” startavo 2020 m. gegužės pradžioje. Jį finansuoja Europos socialinis fondas, o įgyvendina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM, bendradarbiaudamas su projekto partneriais – paslaugų teikėjais – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Marijampolės, Tauragės ir Telšių regionuose.

Minėtuose Lietuvos regionuose intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems darbingo amžiaus neįgaliesiems teikiamos keturių rūšių bendruomeninės paslaugos: socialinių dirbtuvių, apsaugoto būsto, įdarbinimo su pagalba, pagalbos priimant sprendimus. 

Iš dalies savarankiškiems suaugusiems žmonėms su psichikos negalia suteikiama gyvenamojo vieta – butas. Apsaugoto būsto paslauga skirta tam, kad negalią turintis žmogus galėtų pamėginti gyventi išnuomotame name ar bute. Tokiame būste gali gyventi iki 4 žmonių. 

Žmogus su negalia nepaliekamas vienas – kiekvienam apsaugoto būsto dalyviui skirtas atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą pagalbą: nuo apsigyvenimo apsaugotame būste iki išsikelto tikslo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje. Specialistai į apsaugotame būste gyvenančio žmogaus gyvenimą kišasi minimaliai, t. y. stengiamasi, kad žmonės įgytų kuo daugiau savarankiško gyvenimo įgūdžių ir galbūt ateityje galėtų gyventi įprastame būste, dirbti ar mokytis.

Atvejo vadybininkas pasiūlo ir kitas reikalingas paslaugas: reabilitacijos, medicinos, įdarbinimo ir kt. Neįgalieji naudojasi visai bendruomenei pritaikyta, o ne specialiai jiems sukurta infrastruktūra, ir tai yra vienas svarbiausių pertvarkos tikslų. Tokiu būdu plėtojami bei palaikomi žmonių socialiniai ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai, siekiant visiško savarankiškumo.

• Pabradėje apsaugotame būste gyvenantys Michailas su Aleksandru net į kalbas nesileidžia paklausus, ar kada norėtų sugrįžti į ankstesnį gyvenimą globos namuose. Dvejonės, ar pavyks gyventi savarankiškai, išgaravo jau seniai – vyriškiai apsaugotame būste gyvena daugiau nei metus.  

„Apsaugotame būste mes patys sprendžiame ir ką gaminti valgyti, ir kada eiti miegoti, ir kada atsikelti. Patys priimame sprendimus. Jei reikalinga pagalba, visada galime pasitarti su darbuotoja, bet vis tiek mūsų nuomonė yra svarbesnė. Tai džiugina ir verčia dar labiau stengtis. Apsaugotame būste gyvenantis žmogus turi absoliučią laisvę judėti, priimti sprendimus, planuoti savo gyvenimą, dirbti“.

• Jolanta apsaugotame būste gyvena pusantrų metų. Pirmaisiais gyvenimo metais Jolanta augo su mama, bet vėliau atsidūrė Vilijampolės globos namuose. Su minimalia specialistų pagalba moteris gali puikiai gyventi bendruomenėje. Pagalbos jai reikia dėl sudėtingų ligų, kuriomis serga. Tačiau tai netrukdo moteriai dirbti, savarankiškai rūpintis buitimi, šiltai bendrauti su aplinkiniais.

„Aš manau, kad žmonės yra skirtingi – vieni būna geri, kiti – pikti, dar kiti – apgauna. Bet jeigu tu esi geras, tai ir kiti tau bus geri. Mėgstu žmones vaišinti savo keptais pyragais. Vasarą patinka darbuotis darže, konservuoti daržoves. Kai nuotaika ar sveikata pablogėja, nieko nesinori, bet kai turiu jėgų – galiu padaryti daug: megzti, tvarkytis namuose, pagaminti skanėstų“.

• Lauros gyvenimą galima palyginti su karusele, tik čia vis keitėsi ne gražūs vaizdai, o skirtingi globos namai. Prieš apsigyvendama apsaugotame būste, Laura pabuvojo net penkiose globos įstaigose. Nelengva pamiršti šias patirtis, bet šiandien mergina jaučiasi kur kas labiau užtikrinta dėl ateities ir džiaugiasi savarankišku gyvenimu. Laura išsiskiria darbštumu, tą pastebi ir jos darbdaviai.

Pagalba priimant sprendimus – tai žmogaus su negalia įgalinimas pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą. Šios paslaugos tikslas – sustiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, taip siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse. Tam specialistai pasitelkia įvairias priemones – nuo informacijos perteikimo konkrečiam žmogui suprantama kalba iki kūrybingų vizualinių sprendimų, situacijų simuliacijų ir pan. 

Šios paslaugos esmė – kad žmogus su negalia pats priimtų sprendimą, pavyzdžiui, keisti profesiją. Specialistas jam tik padeda, paaiškina, pasiūlo keletą galimų variantų. 

Specialistas kartu su šios paslaugos gavėju sprendžia įvairius kasdienius klausimus: sveikatos, socialinio dalyvavimo, turtinius ir kt. Visais atvejais remiamasi į sprendimą priimančio žmogaus valią, pageidavimus ir teisę rinktis.

• Kauno „Arkos“ bendruomenėje pagalbos priimant sprendimus paslauga Rositai teikiama jau beveik dvejus metus. Dėl negalios specifikos Rosita neskaito, nerašo, tad su ja tenka dirbti naudojant alternatyviąją komunikaciją, simbolių kalbą. Iki tol nemokėjusi ir net nebandžiusi skaityti informacijos, dabar labai daug tekstų gali suprasti paveikslėlių pagalba. Iki šiol Rosita jaukiai gyveno tėvų namuose, tačiau vieną dieną apsisprendė pamėginti gyventi atskirai. Tai vienas didžiausių savarankiškų Rositos žingsnių. 

„Mano gyvenimas yra muzika, dainavimas. Man labai patinka dainuoti tai, ką jaučiu. Muzika man padeda nusiraminti, o su draugais gera klausytis ir linksmintis. Labiau už viską norėčiau dainuoti teatre ar koncertuose, savo dainavimu norėčiau džiuginti žmones. Pagalbos priimant sprendimus specialistė Kristina man yra draugė. Mudvi kalbamės, kepame pyragus. Tiksliau, aš kepu, o ji moko, žiūri, kad nenusideginčiau rankų“.

• Ilgą laiką vienišės gyvenimą gyvenusi Nijolė puoselėjo svajonę susiremontuoti namus, tačiau nežinojo, nei nuo ko pradėti, nei kur kreiptis dėl remonto darbų, be to, moteriai sunkiai sekėsi taupyti. Sudėtinga buitis blogino jos emocinę būseną, Nijolė tapo uždara, pradėjo vengti žmonių. Situacija ėmė keistis, kai moteris gavo pagalbos priimant sprendimus paslaugą. 

• 26 metų kaunietis Erikas turi intelekto negalią. Prieš metus Erikas neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, jam buvo sudėtinga išsilaikyti viename darbe, vis keitė darbovietes, turėjo daugybę finansinių įsiskolinimų, su artimaisiais santykiai nutrūkę, pasitaikė laikotarpių, kai vyras buvo benamis. Eriko gyvenimas ėmė keistis prieš metus, kai jis apsisprendė dalyvauti projekte „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Jau metus vyrui teikiama pagalbos priimant sprendimus paslauga. Jo gyvenimas ėmė sparčiai keistis. 

„Man labai patinka ši paslauga ir darbuotoja Evelina. Viskas dabar yra labai gerai. Kai reikia man visada Jūs padedate priimti reikalingus sprendimus. Aš jokių priekaištų dėl šitos paslaugos neturiu“. 

Įdarbinimo su pagalba paslauga padeda darbingo amžiaus žmonėms, kurie nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos, negali rasti darbo ir įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje. 

Toks žmogus kartu su įdarbinimo su pagalba specialistu ieško tinkamo ir patinkančio darbo pagal gebėjimus, įgūdžius ir rinkos galimybes. Įdarbinimo su pagalba specialistas lydi ir įsidarbinus – padeda įsitvirtinti darbo vietoje: spręsti kilusius iššūkius su darbdaviu ar kolegomis, derantis dėl darbo sąlygų, atsako į visus iškylančius klausimus ir kt.

Įdarbinimo su pagalba paslaugos yra nukreiptos dviem kryptimis:

* paslaugos, orientuotos į darbdavius ir bendruomenę: kuriamas socialiai atsakingų darbdavių tinklas, ieškomi konkrečiai šiems darbdaviams reikiamos kvalifikacijos ir gebėjimų darbuotojai, organizuojama savanorystė į(si)darbinimo mentoriai realiose darbo vietose ir kt.

* paslaugos, orientuotos į individualų asmens įdarbinimą: ugdomi ir palaikomi darbiniai įgūdžiai, konsultuojama ir tarpininkaujama žmogui su negalia ieškant darbo, padedama atlikti įsidarbinimo procedūras, teikiama lydimoji pagalba įsidarbinus, motyvuojama išlaikyti darbo vietą ir kt.

• Marijampolietė Brigita labiausiai vertina pagalbą silpnesniam, kasdienybėje stengiasi visame kame matyti grožį, o savo laisvalaikį ji skiria padėti kitiems. Brigita – nepaprastai talentinga ir kūrybinga mergina, užuovėjos nuo gyvenimiškų negandų ieškanti muzikoje ir savanorystėje. Pati susidūrusi su negailestinga ir psichologiškai sekinančia liga, mergina pradėjo gauti įdarbinimo su pagalba paslaugą. Taip jos gyvenime atsirado ir savanoriška veikla.

• Iš pradžių Paulius buvo uždaras, nebendraujantis, bijojo naujovių, buvo itin atsargus, nepasitikėjo savimi ir kitais, tad įdarbinimo su pagalba specialistei buvo nelengva suprasti, kas darbe jam kelia daugiausiai sunkumų. Vis tik pasikonsultavęs su įdarbinimo su pagalba specialiste, šiandien Paulius dirba metalo konstrukcijų gamybos įmonėje pagalbiniu darbuotoju. Ir nors su namiškiais sutaria neblogai, žengęs žingsnį savarankiškumo link, svajoja gyventi dar savarankiškiau: įsigyti automobilį, turėti nuosavus namus ir sukurti šeimą.

„Dirbti man svarbu ne tik dėl uždarbio, bet ir dėl užimtumo, galimybės pabendrauti su bendradarbiais. Turiu draugę, mėgstu leisti su ja laiką. Ji, bendravimas su draugais ir darbas man suteikia laimės pojūtį“.

Socialinėse dirbtuvėse ugdomi, lavinami ir palaikomi darbingo amžiaus žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia darbiniai įgūdžiai, kurie ateityje padėtų įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Socialinėse dirbtuvėse atliekamos įvairios veiklos, pavyzdžiui, gaminamos rinkoje paklausios prekės ar produktai, teikiamos bendruomenei reikalingos paslaugos ir pan. 

Socialinių dirbtuvių lankytojams siūlomos veiklos atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes. Socialinėse dirbtuvėse atkuriami prarasti žmogaus darbiniai gebėjimai, formuojami nauji darbiniai įgūdžiai, vykdomas darbdavių ir socialinių partnerių švietimas. Vienas iš svarbesnių socialinių dirbtuvių bruožų – konkurencingos ir kokybiškos produkcijos gamyba, kurią realizavus žmogus gauna tam tikrą atlygį ar kitaip skatinamas ir motyvuojamas.

Socialinės dirbtuvės kuriamos tam, kad neįgalieji dirbtų jiems prieinamus darbus ir net galėtų simboliškai užsidirbti. Yra dirbtuvių, kuriose dirba labai sunkią negalią turintys žmonės, darbo vietoje tegalintys išbūti po 2 valandas, po to juos keičia kiti, nes dirbtuvės veikia po 6 valandas per dieną. Vieni siuva maišelius, kiti valo laiptines, tvarko aplinką, treti – gamina. Yra daugybė veiklų, kurios nereikalauja beveik jokių investicijų, bet turi didelę paklausą. Pavyzdžiui, už sodybų priežiūrą, žolės tvarkymą sodybose ar net daugiabučių laiptinių valymą galima nemažai užsidirbti. 

Iki šiol globos namuose gyvenantys žmonės su negalia dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti. Tai sukuria prasmės jausmą, ypač kai žmogus gali savimi bent iš dalies pasirūpinti.

Šiuo metu Lietuvoje yra 27 socialinės dirbtuvės, kuriose darbo rinkai būtinus įgūdžius ugdo per 450 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia.

• Neseniai 35-ąjį gimtadienį atšventusiam Deividui, iš visų jėgų besistengiančiam įveikti gyvenimiškas krizes, Šiauliuose veikiančios socialinės dirbtuvės tapo naujo gyvenimo šansu. Čia vyras ne tik įgijo trūkstamų socialinių įgūdžių, bet ir augo psichologine prasme – pradėjo labiau savimi pasitikėti, su socialinių darbuotojų pagalba atsiskleidė jo darbštumas, iniciatyvumas, geranoriškumas.

„Norėdamas būti visaverčiu visuomenės nariu, privalai dirbti. Auginu vienerių metų vaiką, tad noriu jam rodyti teigiamą pavyzdį“. 

• Darius turi sunkią negalią, yra pripažintas neveiksniu. Tačiau jis  – puikus pavyzdys, kad, esant aplinkoje, kur tave palaiko, gali išmokti daug naujų dalykų, ir pasiekti to, ko net pats nesitikėjai. Prie „Betzatos bendruomenės“ socialinių dirbtuvių „Lobių dirbtuvės“ jis prisijungė prieš daugiau nei metus. Čia ne tik atsiskleidė jo stipriosios pusės, bet ir atsirado drąsos išbandyti naujus dalykus. 

„Man patinka būti su draugais, patinka daryti, ką moku, patinka tvarkytis ir padėti“.

• Kaunietis Andrius iki lankymosi socialinėse dirbtuvėse pradžios turėjo labai nedaug darbinės patirties. Priėmęs iššūkį sudalyvauti socialiniu dirbtuvių projekte, išmoko dirbti su oda ir gamina aksesuarus.  Vyras džiaugiasi, kad šis projektas padeda įgyti įgūdžių, kurie įprasminą jo kasdienybę, leidžia save realizuoti, patirti sėkmę. Andrių džiugina buvimas komandos narius, bendrystė su kitais dirbtuvių dalyviais. Jam smagu dalyvauti mugėse, reprezentuoti dirbtuvių  gaminius, bendrauti su pirkėjais.