Kas yra socialinis darbas?

Kas yra socialinis darbas?   

Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Socialiniame darbe ypač didelę reikšmę turi asmens ar šeimos atsparumo iššūkiams stiprinimas, savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas.

Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis psichologiškai sudėtingose situacijose, turi teigiamos įtakos kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą bei mažinant nusikaltimų skaičių šalyje. 

Socialinės srities darbuotojai dirba su negalią turinčiais žmonėms, senoliais, socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ar įvairių priklausomybių turinčiais gyventojais ir kitais žmonėmis, patekusiais į sudėtingas gyvenimiškas situacijas.

Socialinio darbo ištakos

Socialinio darbo ištakos siejamos su labdaringa ir filantropine veikla, pagalba skurstantiems, ligotiems, senyvo amžiaus žmonėms ar našlaičiams. Ilgą laiką tai buvo religinių organizacijų veiklos sritis, pagrįsta meilės artimui, solidarumo ir teisingumo idėjomis. 

Geriau regimos socialinio darbo užuomazgos siejamos su industrine revoliucija Anglijoje, kuri lėmė staigų darbo vietų praradimą ir skurdo išaugimą, ypač miestuose. Taigi skurdo mažinimas buvo viena pagrindinių to meto užduočių. 

Daugelyje visuomenių pastebėta, kad didelė socialinė nelygybė, skurdas lemia gyventojų nepasitenkinimą, kuris kai kuriais atvejais grasina valstybių bei jų valdymo formų stabilumui. Formuojantis demokratijoms, plintant idėjoms apie žmonių lygybę ir visuotinio balsavimo teisę radosi poreikis atliepti plačiosios visuomenės interesus, todėl valstybių institucijos po truputį pradėjo perimti socialinės paramos ir apsaugos funkcijas. 

Socialinis darbas, kaip profesija, susiformavo XX amžiaus pradžioje. Praktine prasme socialinis darbas jau buvo išsikovojęs vietą visuomenėje, tačiau kurį laiką virė debatai apie socialinio darbo moksliškumą ir metodus.

Lietuvoje socialinio darbo, kaip profesijos, formavimasis siejamas su nepriklausomybės atgavimu 1990 m. Prof. Albinas Bagdonas pateikia tokią socialinio darbo raidos etapų Lietuvoje laiko juostą.

Socialiniai darbuotojai

2023 m. duomenimis, Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba beveik 17 tūkst. darbuotojų, iš jų socialinių darbuotojų skaičius siekia 5 tūkst. socialinių darbuotojų. Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai, globos koordinatoriai, socialinių paslaugų įstaigų psichologai, socialinės įtraukties koordinatoriai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai.

Praėjo 29-eri metai kai mokslus baigė pirmoji Lietuvos kvalifikuotų socialinių darbuotojų karta. Iškart prasidėjo darbas su gatvėje didžiąją savo laiko dalį praleidžiančiais vaikais, benamiais asmenimis, socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, laikui bėgant kūrėsi visiškai naujos pagalbos formos – vaikų dienos centrai, moterų krizių centrai, globos centrai, atsirado pagalba į namus, šeiminiai namai ir t.t. Atsirado naujos socialinės paslaugos – darbas su jaunimu gatvėje, prevencinės socialinės paslaugos, laikino atokvėpio paslauga, palydėjimo paslauga jaunuoliams ir t.t.

Per tą laiką socialinis darbas susiformavo kaip savarankiška profesija, turinti teisinį, mokslinį ir metodinį savo veiklos pagrindimą, aktyvią profesionalų bendruomenę ir netgi tradicijas, pavyzdžiui, rugsėjo 27-ąją švęsti Lietuvos socialinių darbuotojų dieną. Teisės aktuose socialiniams darbuotojas atsirado prievolė tobulinti savo profesinę kompetenciją, taip pat  yra reglamentuoti socialinio darbo lygmenys, įgyvendinimo sritys bei principai kuriais specialistai privalo vadovautis dirbant socialinį darbą.

Patvirtintas Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso. Šis dokumentas numato aukštus socialinių darbuotojų veiklos standartus, elgesio normas, išryškina vertybes. Taip siekiama didinti socialinių paslaugų kokybę bei kelti socialinio darbo prestižą.

Šiuolaikinėje visuomenėje socialinis darbuotojas tai – socialinės aplinkos tyrėjas, socialinių pokyčių skatintojas ir socialinio gyvenimo vadybininkas. Socialinis darbuotojas įgalina asmenis, šeimas, asmenų (šeimų) grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir (ar) išvengti galimų socialinių problemų ateityje. Socialinį darbą Lietuvoje išskirtinai dirba tik socialiniai darbuotojai.

Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas jau neįsivaizduojamas be socialinių darbuotojų. Dirbantieji šį darbą keičia šeimų, vaikų, jaunuolių, žmonių su negalia, senjorų bei socialinę riziką patiriančių žmonių gyvenimus, stiprina bendruomenes, prisideda prie mūsų šalies socialinės gerovės kūrimo.

Kad socialiniai darbuotojai gebėtų tinkamai padėti į sudėtingas situacijas patekusiems žmonėms, šeimoms ar bendruomenėms, jie privalo turėti: 

• aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo studijų krypties studijas, ir socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį (arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją), arba

• aukštojo mokslo kvalifikaciją ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. būti įgijus socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar baigus socialinio darbo studijas, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka baigus socialinio darbuotojo praktinei veiklai pasirengti skirtus mokymus.

Socialinį darbą Lietuvoje galima studijuoti 15 aukštųjų mokyklų. Kasmet socialinio darbo studijas šalies aukštosiose mokyklose baigia apie 200 absolventų. 

Socialinis darbas – tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes. Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 204 akademinių valandų per metus: 16 akademinių valandų per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akademines valandas per metus – supervizijoje. Taip pat ne rečiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus - dalyvauti intervizijose.

Nuo 2022 metų spalio 26 dienos Lietuvoje veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras, kuris yra atsakingas už nemokamų mokymų organizavimą ir vedimą, metodines pagalbos teikimą, inovatyvių socialinių paslaugų teikimo metodų diegimą, naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje ir kitus dalykus.

Socialiniai darbuotojai visuomenės akimis

Socialinis darbas visuomenei yra naudingas arba labai naudingas, – taip sakė dauguma (77 proc.) visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ 2023 m. spalio mėnesį apklausoje dalyvavusių respondentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (27 proc.) šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju, praėjusiais metais teigusių, kad yra tiesiogiai susidūrę su socialiniais darbuotojais, buvo 24 proc.

 
Pasiteiravus respondentų, ar jie žino, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, dirbančius jų savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje, net 77 proc. respondentų teigia žinantys, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje ar kasdieniame gyvenime gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, dirbančius Socialinių paslaugų įstaigose. Lyginant su 2021 m., žinančių išlieka panašus procentinis punktas (79 proc.).

 
Absoliuti dauguma (77 proc.) apklaustųjų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei: 29 proc. respondentų mano, kad socialinis darbas labai naudingas visuomenei, 48 proc. mano, kad naudingas.
 
Daugiau nei pusė (63 proc.) respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais. 52 proc. apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje, 41 proc. sako manantys, kad socialinis darbuotojas prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo.
 
Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“ (64 proc.), 38 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 31 proc. – su specialistu, 32 proc. – su prižiūrėtoju. 
 
Socialinio darbo esmę respondentai dažniausiai suvokia kaip socialinių paslaugų organizavimą (56 proc.). 45 proc. respondentų mano, kad tai yra pagalbos teikimas žmonėms, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją, 37 proc. tai mato kaip problemų sprendimą, siekiant pagerinti žmogaus gyvenimą, kai jis pats nepajėgus savimi pasirūpinti. Trečdalis (31 proc.) – kaip socialinio darbuotojo ir jo kliento bendrą veiklą, siekiant išspręsti kliento problemą.