Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – finansinė paskata) teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
- Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. A1-448 „Dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”
2024 m. finansinei paskatai teikti numatyta 8 mln. Eur.
Vadovaujantis nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Įstatymo pakeitimais, teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios:
- įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus:
a) savivaldybės, kurioje nuolatinių Lietuvos gyventojų yra daugiau kaip 150 000, teritoriją;
b) šio punkto a papunktyje nurodytą savivaldybę supančią savivaldybės, kurioje nuolatinių Lietuvos gyventojų yra daugiau kaip 60 000, teritoriją, kurioje būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes, viršija vidutinę būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinę vertę toje savivaldybėje;
c) kurorto teritoriją.
Tai reiškia, kad jaunos šeimos, norėdamos pasinaudoti finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, turi atsižvelgti į finansuojamų teritorijų pakeitimus.
NEKILNOJAMOJO TURTO NORMATYVINĖS VERTĖS 2024 METAMS LIETUVOS MIESTUOSE MIESTELIUOSE IR KAIMUOSE
Dėmesio. Iki 2024 m. birželio 30 d. pateikti prašymai dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki 2024 m. birželio 30 d. galiojusiomis Įstatymo nuostatomis ir pagal iki 2024 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje paskelbtą informaciją apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turėjo teisę į finansinę paskatą iki 2024 m. birželio 30 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad pagal teisės aktus jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) augina vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų amžiaus.
Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
- neauginančioms vaikų – 15 proc.;
- auginančioms 1 vaiką – 20 proc.;
- auginančioms 2 vaikus – 25 proc.;
- auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo negali būti vyresni nei 36-erių. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidija jaunai šeimai būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos. Kai būsto kreditas yra suteikiamas būstui pirkti ir statyti, arba statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.
Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.
Subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:
- Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba būstą pirkimui ir statybai, arba sklypą būsto statybai.
- Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.
- Savivaldybė per 10 darbo dienų suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams panaudotos, pažyma nesuformuojama ir šeima įrašoma į laukiančiųjų sąrašą pagal prašymo pateikimo datą ir laiką. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, jeigu nesant lėšų subsidijoms teikti šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo ne vyresni kaip 36-erių metų, jie atitinka kriterijus.
- Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą (KREDITŲ SU FINANSINE PASKATA DAVĖJŲ SĄRAŠAS)
- Kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.
- Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai, jeigu būstas perkamas. Būsto statybų atveju subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.
Jauna šeima, kuriai suteikta subsidija būsto kredito pirmajam būstui įsigyti, negalėtų visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam asmeniui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.