Užimtumo rėmimo politika

Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas

2016 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas Nr. XII-2470 (galiojanti suvestinė redakcija) nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo rėmimas
Užimtumas – atlygintina arba neatlyginta teisėta fizinio asmens savarankiška, iš dalies savarankiška arba priklausoma veikla, kuria asmuo užsidirba pragyvenimo lėšų, taip pat veikla, kuria asmuo užsiima siekdamas įgyti darbinių ar profesinių įgūdžių, arba kita tęstinė veikla, kurią asmuo vykdo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
Užimtumo rėmimo politika – darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma.
Užimtumo rėmimo sistema – darbo ieškančių asmenų užimtumui remti taikomų teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių visuma.
Užimtumo rėmimo sistemos tikslas – siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti jų socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą.
Užimtumo rėmimo sistemos uždaviniai yra šie:
• derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą;
• didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes.

Darbo rinkos paslaugos
•   laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimas - ieškantys darbuotojų darbdaviai informuoja Užimtumo tarnybą apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Užimtumo tarnyba registruoja laisvas darbo vietas ir jas skelbia viešai;
•    Informavimas - informavimo paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti darbą ar įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetencijas, reikalingas įsidarbinti, o darbdaviams – susirasti tinkamų darbuotojų;
Informavimo paslaugas sudaro:
1)informavimas apie užimtumo rėmimo priemones ir darbo rinkos paslaugas;
2)profesinis informavimas.
•   konsultavimas - konsultavimo paslaugos teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo keitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius;
Konsultavimo paslaugas siekiant užimtumo sudaro:
1) profesinis konsultavimas ir profesinės karjeros planavimas;
2) konsultavimas dėl pasirengimo dirbti;
3) psichologinis konsultavimas;
4) konsultavimas dėl verslo kūrimo.
•    įsidarbinimo galimybių vertinimas - Užimtumo tarnyba, įregistravusi darbo ieškantį asmenį, atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos paslaugas ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam darbo ieškančiam asmeniui atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę, pasirengimą darbo rinkai ir kitas aplinkybes, darančias įtaką darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms;
•    tarpininkavimas įdarbinant - tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – tinkamų darbuotojų;
•   individualios užimtumo veiklos planavimas – bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai.
•   įdarbinimas su pagalba - įdarbinimo su pagalba paslaugos gali būti teikiamos bedarbiams, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis), 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) arba 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis), Užimtumo tarnybos priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, siekiant jiems individualiai suteikti pagalbą įsidarbinti ir (ar) įsitvirtinti darbo vietoje.
Įdarbinimo su pagalba paslaugas sudaro:
1) pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras;
2) lydimoji pagalba įsidarbinus.

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys
- bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis);
- bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis);
- bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis);
- nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka;
- bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nebuvo savarankiškai dirbantys asmenys;
- vyresni kaip 50 metų bedarbiai;
- pirmą kartą darbo veiklą pradedantys bedarbiai, kvalifikaciją įgiję ne daugiau kaip prieš 2 metus;
- 16-24 metų bedarbiai;
- pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai;
- vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat asmenys, prižiūrintys šeimos narius su negalia, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) sprendimu nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
- užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;
- darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
-darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
-darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta.

Užimtumo rėmimo priemonės
1. aktyvios darbo rinkos politikos priemonės;
2. užimtumo didinimo programos.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą, yra šios:
1.   parama mokymuisi;
2.   parama judumui;
3.   remiamasis įdarbinimas;
4.   parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones. Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma negali viršyti 31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos (toliau – MMA). Kompleksinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas tam pačiam asmeniui pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip praėjus 3 metams nuo paskutinio kompleksinio šių priemonių taikymo.

Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės taikomos įgyvendinant šias aktyvios darbo rinkos politikos priemones:

-profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo, jeigu įgyvendinant šias priemones sudaroma trišalė sutartis dėl užimtų asmenų;

-įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį;

-remiamojo įdarbinimo;

-paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti.

1. Parama mokymuisi

Paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbo gebėjimų ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti laisvose darbo vietose ar pradėti dirbti savarankiškai.

Paramos mokymuisi priemonės yra šios:
1) profesinis mokymas (Užimtumo įstatymo 37 straipsnis) - užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, modernizavimo būtina įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų, ir bedarbių profesinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis.

Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o jeigu sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu.

Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal Užimtumo įstatymą pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą mokymo programą ir ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinio mokymo programą ir įgijus kvalifikaciją, ne anksčiau kaip po vienų metų įgijus kompetenciją, išskyrus atvejus, kai:
•   dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją;
•   asmuo neturi teisės dirbti pagal įgytą kompetenciją neturėdamas teisės aktuose nurodyto kvalifikacijos pažymėjimo;
•   neturi teisės mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį, prieš tai neįgijęs kompetencijos pagal kitą formaliojo profesinio mokymo programos modulį.

Parama asmeniui: bedarbiui gali būti kompensuojamos profesinio mokymo paslaugų, mokymo stipendijos, kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos. Užimtam asmeniui kompensuojamos profesinio mokymo paslaugų išlaidos. Užimtam asmeniui, kuris profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, mokymosi laikotarpiu papildomai finansuojama mokymo stipendijos, kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal, apgyvendinimo išlaidos.

2) įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį (Užimtumo įstatymo 38 straipsnis) – organizuojamas asmenims, kurie taikant pameistrystės formą dalyvauja profesiniame mokyme Užimtumo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka arba neformaliajame suaugusiųjų švietime Užimtumo įstatymo 39(2) straipsnyje nustatyta tvarka.

Parama asmeniui: kompensuojamos išlaidos kaip profesiniame mokyme. Mokymo stipendija mokama tik teorijos mokymo metu. Mokymo stipendija nemokama, kai asmeniui, atsižvelgiant į jo dirbtas valandas, mokamas darbo užmokestis pagal pameistrystės darbo sutartį.

Parama darbdaviui: darbdavių rašytiniu prašymu gali būti kompensuojama darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalis ir paskirto profesijos meistro (meistrų), pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos.

3) stažuotė (Užimtumo įstatymo 39 straipsnis) - neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis pas darbdavį, kurios metu galima pakelti, atkurti ar patobulinti darbo įgūdžius ar profesinę kvalifikaciją. Stažuotė gali būti organizuojama bedarbiams asmenims, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės pagal ją nedirbo. Sudaroma trišalė sutartis.

Stažuotės laikotarpiu į stažuotę pasiųstam asmeniui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.

Stažuotę organizuojanti įmonė privalo Užimtumo tarnybai išduoti pažymą apie stažuotės trukmę ir stažuotės rezultatų įvertinimą. Tokią pačią pažymą stažuotę baigusiam asmeniui stažuotę organizuojanti įmonė privalo išduoti tik pagal rašytinį šio asmens prašymą.

Parama asmeniui: bedarbiams gali būti apmokama stipendija, kuri skiriama per visą stažuotės laikotarpį ir kai dėl LRV paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdoma profesinio mokymo teikėjo veikla, ir kelionės išlaidos (per paramos judumui priemonę).

4) neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas (Užimtumo įstatymo 39(1) straipsnis) - skirtas bedarbių ir užimtų asmenų turimoms žinioms, įgūdžiams ir gebėjimams patikrinti, siekiant gauti atitinkamos profesinės kvalifikacijos diplomą arba kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą.

Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą vykdo kompetencijų pripažinimą organizuojanti įmonė, kurią pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo.

Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas pagal šio straipsnio nuostatas gali būti organizuojamas ne daugiau kaip 3 kartus per vienus metus.

Parama asmeniui: Bedarbiui ir užimtam asmeniui skiriama lėšų suma neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti. Bedarbiui gali būti kompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos, patirtos dėl neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo organizavimo.

5) neformalusis suaugusiųjų švietimas (Užimtumo įstatymo 39(2) straipsnis) – organizuojama bedarbiams ir užimtiems asmenims, siekiant kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, mokytis valstybinės kalbos.

Bedarbių ar užimtų asmenų neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdo švietimo teikėjas, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o jeigu sudaryta trišalė sutartis, – suderinęs su darbdaviu.

Bedarbių ar užimtų asmenų neformalusis suaugusiųjų švietimas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą ir ne anksčiau kaip po vienų metų, baigus neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją.

Parama asmeniui: bedarbiui gali būti kompensuojamos mokymo paslaugų, mokymo stipendijos, kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos. Užimtam asmeniui kompensuojamos mokymo paslaugų išlaidos.

6) aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas (Užimtumo įstatymo 39(3) straipsnis) - organizuojamas bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie numato mokytis ir įgyti kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, įtrauktas į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį dirba užimtas asmuo, ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje, ar užimto asmens, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Dvišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. Bedarbiai ir užimti asmenys, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, profesiniame mokyme dalyvauja Užimtumo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka ir neformaliajame suaugusiųjų švietime – Užimtumo įstatymo 39(2) straipsnyje nustatyta tvarka.

Į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą įtraukiamos kvalifikacijos, atitinkančios ne žemesnį negu IV Lietuvos kvalifikacijos sandaros lygį, ir šiuos kvalifikacijų lygius pagrindžiančios kompetencijos, jeigu kvalifikacijos ir kompetencijos susijusios su investavimu į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacijas (toliau – MTEPI) ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis prioritetinėmis Lietuvos MTEPI raidos kryptimis.

Bedarbių ar užimtų asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą profesinio mokymo ar neformaliojo švietimo programą ir ne anksčiau kaip po 3 metų, baigus profesinį mokymą ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją.

Parama asmeniui: bedarbiui gali būti kompensuojamos mokymo paslaugų, mokymo stipendijos, kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos. Užimtam asmeniui gali būti kompensuojamos mokymo paslaugų išlaidos, dalyvaujant profesiniame mokyme - ir stipendija. Užimtam asmeniui, kuris aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo metu buvo atleistas iš darbo ir kuriam suteiktas bedarbio statusas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo laikotarpiu gali būti gali būti kompensuojamos mokymo paslaugų išlaidos, mokama mokymo stipendija, kompensuojamos kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal bei apgyvendinimo išlaidos.

2. Parama judumui (Užimtumo įstatymo 40 straipsnis)

Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą ar į Užimtumo tarnybos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal:
1) bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
2) bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
3) bedarbiui ir darbo rinkai besirengiančiam asmeniui dalyvaujant konsultaciniuose užsiėmimuose;
4) bedarbiui pagal Užimtumo tarnybos pateiktą tinkamo darbo pasiūlymą vykstant į darbo pokalbį su darbdaviu;
5) darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį, patiriant bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal, esant jo sutikimui, išlaidų.

Parama asmeniui: Kelionių išlaidos kompensuojamos, jeigu asmuo dėl paramos judumui į Užimtumo tarnybą kreipiasi per vieną mėnesį nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios arba baigęs dalyvauti konsultaciniuose užsiėmimuose ar darbo pokalbyje ir jeigu nustatoma, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo, darbo pokalbio, stažuotės atlikimo ar konsultacinių užsiėmimų vieta, ne ilgiau kaip 4 mėnesius nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje, ar konsultaciniuose užsiėmimuose pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpiu, jeigu bedarbis vyksta į darbo pokalbį su darbdaviu.

Parama darbdaviui: kelionių išlaidos darbdaviui kompensuojamos, jeigu jis dėl paramos judumui į Užimtumo tarnybą kreipiasi per vieną mėnesį nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir jeigu nustatoma, kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta.

3. Remiamojo įdarbinimo priemonės

1) įdarbinimas subsidijuojant (Užimtumo įstatymo 42 straipsnis), kurio tikslas – įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį arba išlaikyti darbingo amžiaus asmenų su negalia, kuriems nustatytas iki 55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–55 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus, vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, darbo vietas, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova arba ji nutraukta Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui, darbo vietas.

Parama darbdaviui: Mokama subsidija darbo užmokesčiui.

2) subsidija darbo asistento išlaidoms (Užimtumo įstatymo 43 straipsnis) skiriama jeigu darbuotojui su negalia darbo funkcijoms atlikti buvo nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis. Darbo asistento pagalbos poreikį ir jo terminą nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, ji informaciją apie priimtą sprendimą pateikia Užimtumo tarnybai.

Parama darbdaviui: Mokama subsidija darbo asistento išlaidoms.

4. Parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti

Darbo vietoms steigti teikiama ši parama:
1) darbo vietų pritaikymo subsidijavimas (Užimtumo įstatymo 45 straipsnis), kuris organizuojamas:

• darbingo amžiaus asmenų su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ir bedarbių, kurie yra darbingo amžiaus asmenų su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) arba kurie yra darbingo amžiaus asmenų su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) neterminuotam įdarbinimui remti;
• darbingo amžiaus užimtų asmenų, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) ar sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) arba 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) ar vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis), išlikimui darbo rinkoje remti.

Parama: mokama subsidija techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti asmenims su negalia, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams) ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia darbuotojui su negalia darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti); turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos pritaikymo dienos valdomam pastatui (patalpai, patalpoms) remontuoti, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą asmenims su negalia (aplinkos atitiktį asmenų su negalia poreikiams), pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas, taip pat aplinką pritaikant akliesiems, perkant, projektuojant, gaminant ir montuojant (įrengiant) specialius įrenginius ir kitą įrangą, be kurios darbuotojas su negalia nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas.

2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas (Užimtumo įstatymo 46 straipsnis)
Naujų darbo vietų steigimo bedarbiams įdarbinti projektų, padedančių sutelkti vietos bendruomenės ir socialinių partnerių pastangas didinti atskirų gyvenamųjų vietovių gyventojų užimtumą (toliau – vietinių užimtumo iniciatyvų projektai), įgyvendinimas organizuojamas steigiant naujas darbo pagal neterminuotas darbo sutartis vietas bedarbiams.

Parama darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, teikiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nurodytiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kuriuose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime gali turėti valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybių įmonės.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintose gyvenamosiose vietovėse, siekiant palengvinti nedarbo padarinius.

Parama: mokama subsidija darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti ar turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti, jeigu planuojamos išlaidos patalpoms įrengti, remontuoti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio.

3) parama verslui kurti (Užimtumo įstatymo 47 straipsnis)

Parama verslui kurti teikiama Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams), jeigu asmenys darbo vietas sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

Subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama, jeigu:
1) darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) steigia asmuo, kuriam teikiant paramą darbo vietoms steigti naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, atsižvelgiant į kalendoriniams metams nustatytus prioritetus, kurie padeda įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatinti žiedinę ekonomiką ir (ar) mažinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikį;
2) darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms palengvinti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos.

Užimtumo tarnyba darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems gauti paramą verslui kurti, organizuoja konsultacijas dėl verslo kūrimo.

Užimtumo didinimo programos (Užimtumo įstatymo 48 straipsnis)

Užimtumui didinti gali būti rengiamos šios programos:
1) nedarbo prevencijos;
2) imigrantų, tautinių mažumų integravimo į darbo rinką;
3) Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų užimtumo didinimo;
4) kitos.

Atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams (Užimtumo įstatymo 48(1) straipsnis
Teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi visas Užimtumo įstatymo 48(1) straipsnio 1 dalyje įvardintas sąlygas atitinkantis asmuo.

Teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi Ukrainos piliečiai, pasitraukę iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtų vykdyti karinių veiksmų Ukrainoje, jeigu šie asmenys atitinka visas Užimtumo įstatymo 48(1) straipsnio 2 dalies sąlygas.

Atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skiria ir moka Užimtumo tarnyba. Asmuo dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo jo darbo Lietuvoje pagal neterminuotą darbo sutartį pradžios. Sprendimas dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos.

Kreipimosi dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktorius.

Išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio (Užimtumo įstatymo 48(2) straipsnis
Teisę gauti išmoką darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, turi darbdavys, kuris atitinka Užimtumo įstatymo 48(2) straipsnyje nustatytas sąlygas.

Išmoką darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, skiria ir moka Užimtumo tarnyba. Darbdavys dėl išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, skyrimo kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne anksčiau kaip po 12 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo darbuotojo darbo Lietuvoje pagal neterminuotą darbo sutartį pradžios. Sprendimas dėl išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo darbdavio kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos.

Kreipimosi dėl išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktorius.

Tarpininkavimas įdarbinant
Ką daryti, norint dirbti kitoje ES valstybėje?

Pirmas žingsnis: renkama informacija, naudojamasi nemokama konsultacija
Visų pirma, asmuo gali kreiptis į „Eures“ konsultantus, kurie dirba Užimtumo tarnyboje. „Eures“ – Europos užimtumo tarnyba – yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos ekonominėje erdvėje. Konsultantai nemokamai padeda ir pataria asmenims, kurie nori dirbti užsienyje, informuoja apie atitinkamas laisvas darbo vietas ir padeda rašyti prašymus bei gyvenimo aprašymus. Jie naudojasi duomenų baze, kurioje yra informacijos apie gyvenimo ir darbo sąlygas, darbo rinkas, būsto sąlygas, švietimą, pragyvenimo išlaidas, socialinę sritį reglamentuojančius teisės aktus, mokesčių sistemą, mokymosi galimybes, kvalifikacijų pripažinimą visose valstybėse narėse. „Eures“ paslaugomis gali naudotis ir darbdaviai, ieškodami darbuotojų svetur. Norint pasinaudoti „Eures“ konsultanto pagalba nebūtina būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. Tokie konsultantai dirba ir kitose ES šalyse.

Antras žingsnis: įsitikinama, ar tarpininkaujantis įdarbinant asmuo deklaravęs tokią veiklą.
Užsiimantys šia veikla fiziniai ir juridiniai asmenys turi pranešti apie savo statusą Užimtumo tarnybai pagal Informacijos apie tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimą tvarkos aprašą.

Įdarbinimo agentūras kontroliuoja tos įstaigos, kurios prižiūri įmonių veiklą bei užsiima nelegalaus darbo prevencija: Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (kuri nelegalų darbą kontroliuojančių valstybės institucijų ir įstaigų prašymu atlieka operatyvinį darbą ir nustačiusi nusikaltimų finansams požymių vykdo baudžiamąjį persekiojimą), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (kuri tikrina atvejus, kai dirbama neturint verslo liudijimų, nedeklaravus individualios veiklos ar neregistravus įmonės), Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (kuris teikia pagalbą valstybės institucijoms ir įstaigoms, vykdančioms nelegalaus darbo reiškinių prevenciją, o taip pat vykdo draudžiamos, neregistruotos bei dirbamos neturint verslo liudijimo veiklos kontrolę), „Sodra“ (kuri kontroliuoja, ar nėra pažeidimų mokant socialinio draudimo įmokas).

Jei įtariama, kad įmonė verčiasi veikla pažeisdama įstatymus, reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Trečias žingsnis: sudarant paslaugų sutartį reikia žinoti abiejų pusių teises ir pareigas
Su įdarbinimo agentūra asmuo sudaro paslaugų sutartį. Ją būtina atidžiai perskaityti: turi būti nurodyti tos agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, nesutarimų sprendimo tvarka. Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Suradus darbo vietą – užtikrinti visų būtinų dokumentų, reikalingų asmens įsidarbinimui pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas arba darbo sutartis, taip pat jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą.

Tarp darbuotojo ir darbdavio pasirašoma darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokėjimas už darbą, darbo sąlygos, bandomojo laikotarpio trukmė, atsakomybė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas ir šie abiejų pusių įsipareigojimai turi būti aiškiai aptarti ir išdėstyti darbo sutartyje ir darbo pasiūlyme, bet ne sutartyje su agentūra.

Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties ir darbo santykių tarp užsienio valstybės darbdavio ir iš Lietuvos dirbančio asmens, sprendžiami tos užsienio valstybės įstatymų nustatyta tvarka, t.y., agentūra neatsako už įdarbinamo asmens ir darbdavio susitarimus. Jei jie nevykdomi, darbuotojas gali kreiptis į teisėsaugą įprasta tvarka toje šalyje, kur dirba.

Daugiau informacijos galima rasti Užimtumo tarnybos puslapyje skiltyje "Privatus tarpininkavimas įdarbinant".

Savanoriška praktika
Savanoriška praktika – priemonė norinčiam įgyti darbo rinkoje aktualių praktinių įgūdžių.

Asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ar kitomis organizacinėmis struktūromis (toliau – įmonė), kuriose atliekama savanoriška praktika.

Asmenys, atliekantys savanorišką praktiką, valstybės lėšomis yra draudžiami sveikatos draudimu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Asmuo tuo pačiu metu gali atlikti savanorišką praktiką ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį. Savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą.

Savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negali viršyti 10 procentų visų įmonės darbuotojų skaičiaus, o jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbuotojų, toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena savanoriškos praktikos sutartis.

Savanorišką praktiką atliekančio asmens sudarytos savanoriškos praktikos sutarties terminas arba bendras to asmens sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus.

Asmuo gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartį ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

Savanoriška praktika yra neatlygintina.

Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašas ir sutarties formos pavyzdys (galioja nuo 2017-07-01)

Daugiau informacijos rasite www.sodra.lt ir www.vdi.lt.

Atnaujinimo data: 2024-08-30