Nelegalus ir nedeklaruotas darbas
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo IV skyriuje reglamentuojami nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai.
Nuo 2024-07-01 įsigaliojo svarbūs šio įstatymo pakeitimai, kuriais siekta padidinti legalaus darbo mastą.
Įstatymai, didinantys legalaus darbo mastą
Trečiųjų šalių piliečių nelegalus darbas
Į Užimtumo įstatymą perkeltos nuostatos, susijusios su 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuriomis numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24).
Be aukščiau minėtų baudų ir papildomų įpareigojimų numatomos šios pareigos darbdaviui, nelegaliai įdarbinusiam trečiosios šalies pilietį:
1) pranešti apie darbo sutarties pasibaigimą ir
2) apmokėti visas numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas.
Taip pat darbdaviams (nuo 2024-07-01 leidusiems dirbti nelegaliai visiems, ne tik trečiųjų šaliu piliečiams) gali būti taikomi:
1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.
Užimtumo įstatyme taip pat numatyta, kad, tokiu atveju, kai darbdavys, jeigu jis yra subrangovas, arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti (toliau – siunčiančioji užsienio įmonė), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžios turi raštu informuoti rangovą arba įmonę Lietuvos Respublikoje, į kurią pagal paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartį atsiųstas trečiosios šalies pilietis, (toliau – priimančioji Lietuvos įmonė) apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, nurodydami šio trečiosios šalies piliečio vardą, pavardę ir darbo Lietuvos Respublikoje pradžios datą. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė, gavę informaciją apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, turi raštu pareikalauti darbdavio ar siunčiančiosios užsienio įmonės pateikti turimus trečiosios šalies piliečio įdarbinimo dokumentus, suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, taip pat teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus.
Už nurodytų pareigų nevykdymą rangovui ar priimančiajai Lietuvos įmonei skiriama numatyta bauda – bauda nuo 3 iki 12 MMA dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, už pakartotinumą per pastaruosius 2 metus - nuo 6 iki 24 MMA dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį).
Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra subsidiariai atsakingi už piniginių įpareigojimų įvykdymą trečiosios šalies piliečiui įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jie įvykdė aukščiau nurodytas deramo tikrinimo pareigas.
Jeigu rangovas ar kiti subrangovai, ar priimančioji Lietuvos įmonė žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už piniginių įpareigojimų įvykdymą.
Tinkamos užsieniečių gyvenimo sąlygos (gyvenamasis plotas ≥ 7m2)
Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų (2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų) nuostatas, 2017 m. kovo 14 d. buvo papildytas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 621 straipsniu, kuriame numatyta Valstybinei darbo inspekcijai – prižiūrėti, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos (užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu užsienietis turi gyvenamąją patalpą įregistruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai), kuri jam priklauso Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar tokia patalpa jis naudojasi nuomos ar panaudos pagrindais (atitinkama sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo dirbti galiojimo laikotarpiui), arba pateikia patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą. Kai užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą parūpina darbdavys arba jis tarpininkauja ją surandant. Patalpos nuomos mokestis negali būti didesnis negu 30 procentų užsieniečio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir negali būti automatiškai atskaitomas iš užsieniečio darbo užmokesčio.
Prevencija
Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir kontrolę. Detalesnę informaciją apie nelegalaus darbo kontrolę galite rasti paspaudę šią nuorodą: Nelegalus darbas - Valstybinė darbo inspekcija (lrv.lt)
Informaciją apie darbdavių padarytus teisės pažeidimus galite rasti paspaudę šią nuorodą Informacija apie darbdavių padarytus teisės pažeidimus - Valstybinė darbo inspekcija (lrv.lt)
Prekyba žmonėmis: kaip atpažinti, kur kreiptis
Prekyba žmonėmis – žmogaus pirkimas, pardavimas, kitoks įgijimas ar perleidimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje, kai šios alternatyvios veikos padaromos panaudojant bent vieną alternatyvių nukentėjusio asmens valią palenkiančių būdų, t. y. fizinį smurtą, grasinimus, kitaip atimant galimybę priešintis, naudojantis nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, panaudojant apgaulę, priimant ar sumokant pinigus, gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, ir jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti, neteisėtam įvaikinimui ar turint tikslą paimti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląstelę arba kitiems išnaudojimo tikslams.
Priverstinis darbas – bet koks darbas, paslaugos, įskaitant priverstinį elgetavimą, kurį prekybos žmonėmis auka verčiama dirbti prieš jos valią, t. y. panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba priimant ar sumokant pinigus, arba gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį. Priverstiniu darbu nelaikomatarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, įstatyme reglamentuojamas nuteistųjų darbas, piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis), taip pat veika, kai asmuo verčiamas dirbti pagal darbo sutartį ir sutartyje numatytas sąlygas arba pagal užimamas pareigas priklausantį darbą, kurio asmuo dirbti nenori
Jei esate nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis (priverstiniam darbui), susisiekite su artimiausia teritoriniu VDI skyriumi arba VDI administracija tel. +370 5 213 97 68 arba el. paštu [email protected].
Taip pat galite kreiptis į teisėsaugos instituciją (policiją) arba į Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyrių tel. +370 5 271 9901 arba el. paštu [email protected]
Kovos su prekyba žmonėmis Europos Sąjungos nacionalinių institucijų (ekspertų) sąrašas (anglų kalba):
http://ec.europa.eu/anti-trafficking/national-rapporteurs_en
Visą parą veikianti pagalbos telefonu linija pranešimams apie prekybos žmonėmis atvejus
Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis, vienijanti pagrindines šalies nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, įsteigė visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją pranešimams apie prekybos žmonėmis atvejus ir (arba) aukas.
Linijos tikslas – registruoti atvejus ir (arba) aukas, suteikti informacijos nukentėjusiesiems ir valstybės bei savivaldybės institucijų atstovams, susiduriantiems su asmenimis, galimai nukentėjusiais ar nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis, apie pagalbą grįžtant iš užsienio nukreipti į pagalbą teikiančias organizacijas.
Linijos numeris +370 616 91119. Konsultacijos telefonu prieinamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis visą parą, 7 dienas per savaitę.
Atnaujinimo data: 2024-08-30