Ženevoje pristatyta Lietuvos pažanga, užtikrinant asmenų su negalia teises
Rugpjūčio 17–18 d. Ženevoje Lietuvos Respublikos vyriausybinė delegacija, vadovaujama socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Ritos Grigalienės, Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitete pristatė Lietuvos antrąją ir trečiąją sujungtą periodinę ataskaitą dėl Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo.
„Šis dialogas buvo svarbi galimybė pristatyti per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos pasiektą pažangą ir kartu atvirai įvertinti, kur turime tęsti pradėtus pokyčius. Komiteto įžvalgas bei rekomendacijas matome kaip galimybę toliau gerinti asmenų su negalia kasdienį gyvenimą, mažinti likusias kliūtis ir kurti dar atviresnę bei labiau įtraukią visuomenę. Iššūkių yra, tačiau esame pasiryžę šį darbą tęsti kartu su asmenimis su negalia ir jų organizacijomis, spręsdami ne už žmogų, o kartu su juo“, – sako viceministrė R. Grigalienė.
Svarstymo metu buvo aptarta Lietuvos pažanga, užtikrinant asmenų su negalia teises, įgyvendinant ankstesnes Komiteto rekomendacijas ir Konvencijos nuostatas.Komiteto ekspertai daugiausia dėmesio skyrė prieinamumo, teisinio veiksnumo, savarankiško gyvenimo bendruomenėje, įtraukiojo švietimo, asmeninės pagalbos, apsaugos nuo smurto ir nediskriminavimo klausimams. Taip pat aptartos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, užimtumo, sveikatos priežiūros ir asmenų su negalia dalyvavimo priimant sprendimus temos.
Komitetas teigiamai įvertino Lietuvos pažangą stiprinant teisinę asmenų su negalia teisių apsaugą, plėtojant bendruomenines paslaugas, vykdant deinstitucionalizaciją, diegiant naują negalios vertinimo modelį, gerinant paslaugų prieinamumą ir stiprinant įtraukųjį ugdymą. Taip pat pažymėta, kad būtina toliau mažinti atotrūkį tarp teisės aktų nuostatų ir jų praktinio įgyvendinimo.
Dialoge dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė, Seimo narė Indrė Kižienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, taip pat ministerijų –Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Vidaus reikalų – bei Lietuvos nuolatinės atstovybės Ženevoje atstovai. Jie pristatė Lietuvos pasiekimus ir atsakė į Komiteto ekspertų klausimus dėl Konvencijos įgyvendinimo.
Komitetas baigiamąsias išvadas pateiks rugpjūčio pabaigoje.
Primename, kad tai buvo antrasis Lietuvos dialogas su Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetu. Pirmąją Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitą Lietuva Komitetui pristatė daugiau nei prieš dešimtmetį – 2016 m. balandžio 6–7 d. Ženevoje.
Su Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komiteto ir Lietuvos delegacijos dialogo apžvalga galima susipažintiJT Žmogaus teisių biuro interneto svetainėje.
Didžiausias pokytis negalios srityje nuo Konvencijos ratifikavimo
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva įgyvendino reikšmingas reformas negalios srityje. Nuo 2024 m. pradžios įgyvendinama negalios reforma – didžiausias pokytis negalios srityje nuo Konvencijos ratifikavimo. Reformos tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas asmuo su negalia gautų jo poreikius atitinkančią pagalbą, galėtų savarankiškai gyventi, mokytis, dirbti ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtino naują požiūrį į negalią ir asmenų su negalia teisių užtikrinimą, pagrįstą individualiais poreikiais, dalyvumu ir lygiomis galimybėmis. Nuo 2024 m. pradžios taikomas naujas negalios vertinimo modelis, leidžiantis kompleksiškai įvertinti asmens individualius poreikius ir aplinkos veiksnius. „Vieno langelio“ principu veikiantis pagalbos koordinavimas užtikrina, kad ne asmuo ieškotų pagalbos institucijose, bet institucijos ieškotų asmens, siekdamos suteikti jam reikalingą pagalbą.
Valstybės dėmesį negalios sričiai rodo ir augantis finansavimas asmens su negalia dalyvumo užtikrinimui – nuo daugiau kaip 226 mln. eurų 2020 m. iki planuojamų daugiau kaip 687 mln. eurų 2026 m.
Plečiamos bendruomeninės paslaugos ir stiprinamas savarankiškumas
Lietuva nuosekliai įgyvendina perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, siekdama užtikrinti asmenų su negalia teisę gyventi savarankiškai ir būti visaverčiais bendruomenės nariais. 2020–2024 m. šešiuose regionuose įsteigti 95 bendruomeninių paslaugų infrastruktūros objektai, sudarytos sąlygos 550 asmenų persikelti iš institucinės globos į bendruomenines gyvenimo formas.
Reikšmingų pokyčių pasiekta ir vaikų globos srityje – 2024 m. gruodį Lietuvoje buvo uždaryti paskutiniai seno tipo dideli vaikų globos namai. Nuo tada vaikai apgyvendinami tik šeimos arba bendruomeninės globos formose.
Didinamas ir aplinkos bei paslaugų prieinamumas. Lietuva sukūrė nacionalinę statinių prieinamumo stebėsenos sistemą STASIS – 2025 m. įvertinta beveik 5 tūkst. viešųjų objektų, sukurtas viešas prieinamumo žemėlapis ir parengtos universalaus dizaino rekomendacijos.
Lietuva taip pat įgyvendina įtraukiojo ugdymo politiką. 2025–2026 mokslo metais beveik 44 tūkst. mokinių turėjo specialiųjų ugdymosi poreikių, iš jų apie 37,5 tūkst., arba 85,5 proc., mokėsi bendrosiose klasėse.
Dialogo su Komitetu metu Lietuvos delegacija taip pat pristatė pažangą stiprinant asmenų su negalia teisinio veiksnumo garantijas, pagalbą priimant sprendimus, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, užimtumą ir socialinę apsaugą, apsaugą nuo smurto bei asmenų su negalia įtraukimą į krizių valdymą ir civilinę saugą.
Daugiau informacijos apie Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komiteto veiklą: https://www.ohchr.org/en/treaty-bodies/crpd.
Atnaujinimo data: 2026-08-20
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins bendradarbiavimą socialinės apsaugos ir darbo srityse
Socialinėms inovacijoms – beveik 24 mln. eurų: siekiama pagerinti pažeidžiamų žmonių gyvenimus
Nelaimingų atsitikimų darbe administravimas taps paprastesnis ir greitesnis