2024-05-17

Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba turi naują vadovą

Platų vyresnio amžiaus žmonių organizacijų ir institucijų ratą vienijanti atsinaujinusi Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba veiklą pradeda su nauju vadovu, idėjomis ir planais. Atnaujinta sudėtis, viliamasi, svariai prisidės prie vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo ir įgyvendinimo, sieks dar platesnio, nuoseklesnio ir kokybiškesnio vyresnio amžiaus žmonėms aktualių klausimų sprendimo.

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje susirinkę Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos nariai išrinko Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku tapo Pranas Ulozas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos tarybos pirmininkas. Šiose pareigose jis pakeitė iki šiol tarybai vadovavusį Gediminą Dalinkevičių, Trečiojo amžiaus universiteto prorektorių organizaciniams reikalams.

„Vyresnio amžiaus žmonės – Lietuvos turtas, išmintis ir tvirta atrama. Jų aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime ir sprendimų priėmime yra labai svarbus. Tikiuosi, kad atsinaujinusi taryba su nauju vadovu priešakyje sėkmingai tęs jau nuveiktus darbus. Kartu aktyviai ir kokybiškai ieškosime naujų galimybių spręsti vyresnio amžiaus žmonėms aktualias problemas, gerinti jų dalyvavimo darbo rinkoje sąlygas, plėtoti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą, didinti galimybes gyventi visavertį socialinį, kultūrinį gyvenimą, siekiant išvengti vienišumo ir izoliacijos“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

2022 metais prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo sudaryta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba vietoje iki tol veikusios Pensininkų reikalų tarybos. Ši taryba aprėpia platesnį vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių organizacijų ratą.  Valstybės institucijų atstovų dalyvavimas tarybos veikloje sudaro galimybes greičiau ir konstruktyviau spręsti vyresnio amžiaus žmonėms iškylančias problemas, o taip pat stiprinti nevyriausybinių organizacijų ir valstybės bei savivaldos institucijų bendradarbiavimą vyresnio amžiaus žmonėms aktualiais politikos klausimais.

Motyvacija būti aktyviais ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra vienas iš svarbesnių senjorų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Jungtinių Tautų Madrido veiksmų plane dėl senėjimo pabrėžiama, kad svarbu vyresnio amžiaus žmonėms suteikti galimybę prisidėti prie visuomenės vystymosi bei užtikrinti, kad jie turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo, kurie tiesiogiai veikia jų gerovę, procesuose visais lygmenimis. Siekis užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, vyresnio amžiaus asmenų darbo ir pilietinio aktyvumo priemonių svarba taip pat akcentuojama ir Vyriausybės programoje.

Siekiant formuoti ir įgyvendinti efektyvią politiką, gebančią atliepti senėjančios visuomenės iššūkius, būtina įtraukti vyresnio amžiaus žmones į politinių darbotvarkių planavimo, formavimo ir įgyvendinimo etapus. Tačiau tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas socialinėje, politinėje veikloje bei sprendimų priėmimo procesuose Lietuvoje dar ganėtinai žemas. Jungtinių Tautų periodiškai rengiamoje aktyvaus senėjimo indekso ataskaitoje pažymima, kad tik 11,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių dalyvauja socialinėje veikloje, tik 10,8 proc. – politinėje veikloje. Tuo metu kitose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia net 27 proc.