Savanorystė neturi amžiaus ribos: su ES investicijomis Lietuvoje kuriama nacionalinė savanoriškos tarnybos programa
Savanorystė Lietuvoje auga, tačiau į ją vis dar įsitraukia nepakankamai žmonių, ypač vyresniame amžiuje. Siekiant, kad savanoriška veikla būtų prieinama ne tik jaunam žmogui, bet ir norintiems prisidėti 30 metų bei vyresniems gyventojams, Lietuvoje bus kuriama ir įgyvendinama Nacionalinė savanoriška tarnyba (NST). Šiam projektui numatyta daugiau kaip 4,3 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų.
„Savanorystė neturi amžiaus ribos. Žmogaus noras padėti, prisidėti prie savo bendruomenės ar išbandyti save naujoje srityje nesibaigia sulaukus trisdešimties. Priešingai – vyresni žmonės atsineša daug gyvenimiškos ir profesinės patirties, kuri gali būti itin vertinga nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms. Todėl turime sudaryti sąlygas šią patirtį panaudoti prasmingai ir kartu suteikti žmonėms galimybę mokytis, augti ir atrasti naujas veiklos formas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė.
Savanorystė – ne vien pagalba kitiems
Nacionalinė savanoriška tarnyba bus skirta 30 metų ir vyresniems asmenims, norintiems į savanorišką veiklą įsitraukti nuosekliai ilgalaikėje perspektyvoje. Šešis mėnesius trunkančios tarnybos metu savanoriai galės pasirinkti 120 arba 240 valandų savanoriškos veiklos programą. Tačiau savanorystė šioje programoje – ne tik apie valandas, kurias žmogus skiria organizacijai. Tai galimybė įgyti naujų žinių, sustiprinti turimus įgūdžius, išbandyti save naujoje srityje, užmegzti ryšius ir atrasti veiklą, kurioje norisi būti reikalingam.
Savanorius lydės koordinuojančiosios ir priimančiosios organizacijos, kurios padės pasirinkti tinkamą veiklą, konsultuos ir užtikrins sklandų įsitraukimą. Savanoriams, mentoriams, kuratoriams ir kitiems su savanoriais dirbantiems žmonėms taip pat bus organizuojami mokymai ir konsultacijos.
Stipresnė savanorystė – stipresnė visuomenė
Savanorystė naudinga ne tik pačiam žmogui. Ji stiprina ir organizacijas, bendruomenes bei visą pilietinę visuomenę. Pilietinės galios indekso tyrimai rodo, kad savanoriaujantys ir į nevyriausybinių bei bendruomeninių organizacijų veiklą įsitraukę žmonės stipriau jaučia savo, kaip piliečių, galią. Jie taip pat yra labiau pasirengę ekstremalioms situacijoms ir labiau nusiteikę padėti savo šaliai krizės ar karo atveju.
Tai ypač aktualu šiandien, kai visuomenės atsparumas ir žmonių gebėjimas susitelkti tampa vis svarbesni. Savanorystė yra viena iš formų, leidžiančių žmogui ne tik padėti kitam, bet ir praktiškai patirti, kad jis gali daryti įtaką savo aplinkai.
Lietuva siekia, kad savanoriautų daugiau žmonių
Nors savanoriškoje veikloje dalyvaujančių žmonių Lietuvoje daugėja ilgesnėje perspektyvoje, pastaraisiais metais jų dalis sumažėjo. 2023 m. savanoriavo 17,7 proc. gyventojų, o 2024 ir 2025 m. – 13,8 proc. Siekiama, kad iki 2030 m. savanoriškoje veikloje dalyvautų 22 proc. Lietuvos gyventojų.
Vienas iš Nacionalinės savanoriškos tarnybos tikslų – prisidėti prie šio siekio, sudarant daugiau galimybių savanoriauti žmonėms, kurie iki šiol į veiklą neįsitraukdavo dėl amžiaus, informacijos stokos ar to, kad jų gyvenamojoje vietovėje nebuvo tinkamų savanorystės galimybių.
Jaunimas Lietuvoje savanoriauja gerokai aktyviau nei vyresni žmonės, todėl naujoji tarnyba padės daugiau dėmesio skirti tai visuomenės daliai, kurios potencialas savanorystėje iki šiol nebuvo pakankamai išnaudojamas.
Investicija į žmones ir pilietinę visuomenę
Nacionalinės savanoriškos tarnybos modelio sukūrimui ir įgyvendinimui skiriama daugiau kaip 4,3 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. Didžioji dalis lėšų bus skiriama pačiai savanoriškai veiklai organizuoti, savanorius priimančių ir koordinuojančių organizacijų veiklai, jų kompetencijų stiprinimui bei savanorystės plėtrai. Projektą įgyvendins Europos socialinio fondo agentūra.
„Stipri savanorystės kultūra prasideda nuo labai paprasto dalyko – žmogus turi žinoti, kur jo pagalbos reikia ir kaip jis gali prisidėti. Todėl kuriant nacionalinę savanoriškos tarnybos sistemą svarbu ne tik pakviesti žmones savanoriauti, bet ir užtikrinti, kad jie būtų tinkamai priimti, lydimi ir galėtų matyti savo veiklos prasmę bei rezultatą“, – pabrėžia viceministrė Deimantė Bukeikaitė.
Nacionalinės savanoriškos tarnybos programos įgyvendinimo pradžia planuojama 2027 m. sausio mėnesį. Pirmiausia dalyvauti organizacijų vertinimo procese ir įgyti akredituotų koordinuojančiųjų arba akredituotų priimančiųjų organizacijų statusą bus kviečiamos nevyriausybinės organizacijos ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos. Vėliau, suformavus koordinuojančiųjų ir priimančiųjų organizacijų tinklą, Europos socialinio fondo agentūros tinklapyje bus skelbiamas kvietimas savanoriams pildyti prašymus tapti projekto savanoriais ir dalyvauti Nacionalinėje savanoriškoje tarnyboje.
Tikimasi, kad nauja nacionalinė savanoriškos tarnybos sistema taps ilgalaikiu pagrindu savanorystei Lietuvoje stiprinti – suteiks daugiau galimybių žmonėms įsitraukti, padės organizacijoms auginti savanorių bendruomenes ir prisidės prie aktyvesnės, atsparesnės bei labiau susitelkusios visuomenės kūrimo.
Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis.
Atnaujinimo data: 2026-09-04
Taip pat skaitykite:
Ilgalaikė priežiūra Lietuvoje: pagalba žmogui bus teikiama „vieno langelio“ principu