BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Per metus nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo daugiau nei ES ir kaimyninėse šalyse

Data

2022 11 28

Įvertinimas
1
2212_6056a35ea6b17ac55d6b2aff5037a312.jpg
Darbo rinka

Nedarbas Lietuvoje per metus sumažėjo daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis ir daugiau nei kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Darbingo amžiaus žmonių užimtumo lygis šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 75 proc. ir buvo aukščiausias per daugiau kaip du dešimtmečius.

Eurostat  duomenimis, nedarbas Lietuvoje rugsėjo mėnesį siekė 5 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis, nei vidutinis ES ir 1,5 proc. punkto mažesnis nei prieš metus. Nedarbas Lietuvoje per metus sumažėjo daugiau nei ES vidurkis ir daugiau nei Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.

Europos Sąjungoje nedarbo lygis per metus vidutiniškai mažėjo 0,7 proc. punkto, Latvijoje – 0,6 proc., Lenkijoje – 0,5 proc. punkto, Estijoje – padidėjo 0,2 proc. punkto.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. trečiąjį ketvirtį užimtumo lygis Lietuvoje siekė 75,2 proc. ir buvo aukščiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 1998 m. Šių metų trečiąjį ketvirtį užimtumo lygis buvo 2 proc. punktais aukštesnis nei prieš metus.

Darbo rinkoje fiksuojamas nedidelis lėtėjimas. 2022 m. trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 5,7 proc. ir, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, padidėjo 0,5 procentinio punkto, o palyginti su 2021 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Nedarbo kitimo tendencijos panašios į ankstesnių metų – pasibaigus vasaros sezoniniams darbams, darbo rinka, kaip įprasta, tampa šiek tiek pasyvesnė, mažėja darbo jėgos paklausa.

Šalies užimtumo reforma: pirmieji pokyčiai

Šių metų liepos 1 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimas, padedantys į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Kliūčių užimtumui turintys asmenys įgyja darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Šių asmenų išskyrimas leidžia Užimtumo tarnybai taikliau teikti paslaugas ir darbdaviams siųsti pasirengusius darbui, motyvuotus asmenis.

Lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje darbo rinkai besirengiančio asmens statusu registruota 18,3 tūkst. asmenų, t. y. 9,4 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų. Tarnybos konsultantai individualiai įvertinta asmens situaciją ieškant darbo ir nustato paslaugų, kurios padės pasirengti integracijai į darbo rinką, poreikį, taiko atvejo vadybą.

Tarp darbo rinkai besirengiančių asmenų du trečdaliai yra asmenys vyresni nei 50 m. amžiaus (69,5 proc.), beveik pusė neturi profesinio pasirengimo (43,8 proc.), kas šeštas – asmuo su negalia (16,9 proc.). Palyginti su bedarbio statusą turinčiais asmenimis, tarp darbo rinkai besirengiančių asmenų didesnę dalį sudaro vyresni nei 50 m. asmenys, asmenys su negalia, neturintys profesinio pasirengimo, vyrai.

Nustatytos darbo rinkai besirengiančio statusą turinčių asmenų kliūtys užimtumui: daugiau nei pusė (55,6 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, ketvirtadalis (25,2 proc.) neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą, kas dešimtas (10,9 proc.) prižiūri ar slaugo šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, kas dešimtam (9,9 proc.) apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, dalis (5,3 proc.) turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų.

Daugiausia tokių asmenų identifikuota Vilniaus rajono (1 tūkst.), Vilniaus miesto (0,9 tūkst.), Lazdijų (0,8 tūkst.), Kauno miesto (0,7 tūkst.), Klaipėdos miesto (0,6 tūkst.) savivaldybėse.

Teikiamos paslaugos, kurios padeda spręsti įsidarbinimą ribojančias problemas

Šiuo metu 45 savivaldybėse teikiama profesionali kompleksinė pagalba pagal Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelį. Planuojama, kad 2023 m. šis modelis taps vieninga praktika visoje šalyje – įsitrauks visos šalies savivaldybės ir reikalingas paslaugas gaus visi darbo rinkai besirengiantys asmenys, bus pasiektas tvaresnis užimtumas.

20 tūkst. –  tiek asmenų įgis aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ar kompetencijų

Įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams, padidėjo žmonių mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybės. Organizuojamas ne tik profesinis mokymas ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, bet ir naujos paramos mokymuisi priemonės: neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Taip pat didesnės galimybės įgyti reikiamą kvalifikaciją ar kompetenciją atsirado ir užimtiems asmenims, jie gali dalyvauti visose paramos mokymuisi priemonėse, išskyrus stažuotę.

Į paramos mokymuisi priemones 2022 m. įsitraukė per 13 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Iš jų nuo 2022 m. liepos – 800 asmenų siekė įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų, o 500 kompetencijų įgijo dalyvaujant neformaliojo suaugusiųjų švietimo priemonėje.

Paskutiniu metu pastebima neformaliojo mokymo apimčių augimo tendencija, taip pat pastebimas didelis susidomėjimas įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų, ypač IT srityje.

Dėl didelio kvalifikuoto darbo jėgos poreikio bei dėl geresnės dalyvių atrankos ir motyvacijos pasirenkant dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, pastebima, kad gerėja įgijusių kvalifikaciją ar kompetenciją asmenų įsitraukimas į darbo rinką.

Planuojama, kad iki 2026 m. vidurio beveik 20 tūkst. asmenų įgis aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ar kompetencijų.