BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Negalios reforma: dažniausiai užduodami klausimai

Data

2022 10 24

Įvertinimas
2
2022 10 17_SADM_Negalios reforma02 (002).jpg

Seimui pritarus, kitąmet bus pradėta įgyvendinti negalios reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsako į dažniausiai užduodamos klausimus apie tai, kas nuo kitų metų keistųsi ir ką svarbu žinoti žmonėms su negalia. 

1.    Kas iš esmės keisis vertinant negalią? 
Šiuo metu negalios vertinimas mūsų šalyje iš esmės grindžiamas medicininiais kriterijais. Kaip pavyzdį galime paminėti intelekto ir psichosocialinę negalią turinčius žmones, kuomet jų negalios nustatymas labiau grindžiamas sveikatos būklės vertinimu ir dažnai nutinka taip, kad jų negalia pripažįstama kaip lengva, nors šiems žmonėms reikia tikrai didelės pagalbos tiek užimtumo, tiek ir socialinio savarankiškumo srityse. Kitaip tariant, trūksta taiklumo vertinant negalią. 

Įgyvendinus reformą, negalia bus vertinama labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualius poreikius, dalyvumo sutrikdymą ir aplinkos kliuvinius, bus vertinamos daugybė kitų sričių: mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt. 

Be to, į vertinimą bus įtraukiamas pats žmogus su negalia. Bus siekiama sužinoti, ar žmogui yra reikalingos techninės pagalbos priemonės, darbo ir asmeninis asistentas, būsto pritaikymas, socialinės paslaugos, mobilumo paslaugos ir kt. Žmogui su negalia padės atvejo vadybininkas, kuris, asmeniui sutikus, sudarys reikiamos pagalbos ir paslaugų planą, stebės šio plano įgyvendinimą valstybės lygmenyje.

Naujasis negalios vertinimo modelis sumažins medicininių kriterijų įtaką negalios vertinimo rezultatui, ir labiau atspindės individualius žmonių poreikius bei reikiamą pagalbą, o aplinkos kliūtys bus vertinamos didesne apimtimi. 

2. Ar tiesa, kad siekiama taiklesnės finansinės paramos žmonėms su negalia? 
Taip, vienas iš pokyčių tikslų – taiklesnė ir teisingesnė finansinė parama žmonėms su negalia. Visų pirma, negalios nustatymo pakeitimai susiję su pensinio amžiaus asmenimis. Taigi, papildomai bus peržiūrima asmeniui priklausanti pensija atsižvelgiant į pasikeitusią (pasunkėjusią) žmogaus su negalia būklę, nepriklausomai nuo to, ar žmogus darbingo amžiaus, ar sukakęs senatvės pensijos amžių. 

Kitas svarbus aspektas – atliepti kiekvieno asmens individualius poreikius. Pavyzdžiui, vertinat negalios sunkumą intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems asmenims tik pagal medicininę diagnozę, dažnai nutikdavo taip, kad jų negalia pripažįstama kaip lengva, nors negaudami pagalbos šie žmonės yra labai pažeidžiami, jiems pagalba būtina. Taigi, šiems žmonėms turi būti nustatytas individualius poreikius atitinkantis negalios sunkumo lygis, o su juo – ir taikli finansinė pagalba. 

3.    Kodėl „darbingumo lygis“ keičiamas į „dalyvumo lygį“?
Dabar žmogui su negalia nustatomas darbingumo lygis, nors nustatytas darbingumo lygis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia, kaip ir visi visuomenės nariai, turi turėti teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose. Svarbus žmonių su negalia dalyvavimas ne tik darbo rinkoje, bet ir švietime, kultūrinėje veikloje, visuomenėje, politikoje ir t. t.

Kadangi naujasis negalios modelis siūlys vertinti kliūtis, kurias reikia šalinti visose gyvenimo srityse, todėl ir pasirinktas terminas „dalyvumo lygis“. 

4.    Ar negalia bus pervertinama ir tiems žmonėms, kurie dabar turi negalią, nustatytą neterminuotam laikui?
Asmenims, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, negalios „persivertinti“ tikrai nereikės. Jiems nustatytas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygio mastui (pvz., darbingumo lygis 25 proc. lygus dalyvumo lygio 25 proc.).  

Naujas negalios vertinimo modelis galios naujai, t. y. pirmą kartą dėl negalios vertinimo besikreipiantiems asmenims.  

Asmenims, kuriems negalios nustatymo terminas yra pasibaigęs, pakartotinis negalios vertinimas bus atliekamas pagal naują negalios vertinimo modelį.   

Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems iki naujo reglamentavimo įsigaliojimo buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turimi specialiųjų poreikių lygiai prilyginami dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, 15 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; 40 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

5.    Ar visiškai atsisakoma medicininių kriterijų?
Į medicininius kriterijus ir toliau bus atsižvelgiama, nes, neįvertinus asmens sveikatos būklės, neįmanoma objektyviai nustatyti negalios lygio. Tačiau bus mažinama medicininių kriterijų įtaka pačiam negalios vertinimo rezultatui. 

6.    Kam reikalinga atvejo vadyba? Kuo ji naudinga? 
Šiuo metu reikiamų paslaugų ir pagalbos poreikis yra vertinamas įvairiose institucijose. Pavyzdžiui, dėl socialinių paslaugų žmogus turi kreiptis į savivaldybę, dėl užimtumo paslaugų – į Užimtumo tarnybą, dėl techninės pagalbos priemonių – į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą ir pan. 

O štai atvejo vadybos tikslas – jau pirminiame etape, asmeniui nustačius negalią, negalios vertinimo proceso metu, išsiaiškinti, kokios pagalbos ar paslaugų žmogui reikia, kad jis galėtų aktyviai dalyvauti visose gyvenimo srityse, ir apie reikiamų paslaugų poreikį informuoti atitinkamas institucijas. Tuomet jau pačios institucijos susisiektų su žmogumi ir suteiktų jam visą reikiamą pagalbą. Kitaip tariant, ne žmogus turi ieškoti paslaugos ir pagalbos, o reikiama paslauga ar pagalba turi susirasti žmogų. Siekiame, kad žmogus nebūtų paliekamas vienas negalios situacijoje. 

Atvejo vadybininkas nuolat stebės, ar paslaugos ir pagalba žmogui suteikiamos laiku, tinkamos, ar reikia papildomų paslaugų ir pan. 

7.    Ar atvejo vadybininkas nustatinės negalią?
Ne. Negalią vertins specialistų komandos: medikai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.

8.    Ar keisis tikslinės išmokos darbingo amžiaus žmonėms su negalia? 
Tikslinių kompensacijų dydžiai nuolat yra peržiūrimi. Pavyzdžiui, 2022 m. jie didinti 2 kartus, paskutinį kartą – nuo 2022 m. birželio mėn., atsižvelgiant į šalyje esančią infliaciją. Kitas didinimas planuojamas nuo 2023 m. sausio. Pavyzdžiui, šiuo metu didžiausia slaugos kompensacija siekia 358 Eur, o nuo 2023 m. ji planuojama 382,2 Eur.

9.    Kas negalios vertinime keisis pensinio amžiaus asmenims? 
Pensinio amžiaus asmenims bus nustatomas dalyvumo lygis. Senjorams nustatytas dalyvumo lygis procentais leis pasirinkti, kurią pensiją gauti yra naudingiau – senatvės ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, kuri būtų skaičiuojama atsižvelgiant į netekto dalyvumo procentus. Tikimasi, kad tai lems teisingesnes išmokas asmenims su negalia. 

PAVYZDŽIAI.
Darbingas amžius. 

Dabar: Jonui 62 metai, jis yra netekęs 55 proc. darbingumo ir gauna 383 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. Kai jis sukaks senatvės pensijos amžių, jam bus paskaičiuojama didesnė pensija atsižvelgiant į jo negalios sunkumą. Tokiu atveju Jono senatvės pensija bus 511 Eur – ją gauti naudingiau nei 383 Eur. 
Po reformos: Jonui sukakus 70 metų, jo būklė pablogėjo ir buvo nustatyta, kad jis neteko 70 proc. dalyvumo. Vietoj senatvės pensijos jam būtų mokama senatvės pensija neįgaliajam – 547 Eur. 

Pensinis amžius.
Dabar:
Jokūbui 67 metai, jam paskirta 511 Eur dydžio senatvės pensija. Nepriklausomai nuo jo būklės, darbingumo lygis jam nenustatomas, pensija neperskaičiuojama. 
Po reformos: 1 pavyzdys. Būdamas 69 metų jis kreipiasi dėl dalyvumo įvertinimo. Pripažinta, kad jis neteko 60 proc. dalyvumo. Jokūbui galėtų priklausyti 447 Eur dydžio senatvės pensija neįgaliajam. Jam ir toliau naudingiau gauti senatvės pensiją, nes ji didesnė. 2 pavyzdys. Būdamas 72 metų, jis kreipėsi dėl dalyvumo įvertinimo dar kartą ir buvo pripažintas netekusiu 90 proc. dalyvumo. Jam bus mokama 693 Eur dydžio senatvės pensija neįgaliajam.

10.    Kas keisis dėl skundų nagrinėjimo?

Stiprinant ginčų nagrinėjimo institutą ir veiksmingesnę žmonių su negalia teisę į teisingumą lygiai su kitais, siūloma atsisakyti fragmentiško skundų nagrinėjimo instituto per Ginčų komisiją (GK), o minėtus skundus pavesti nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai (LAGK). 

Ši komisija nagrinės ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros priimtų sprendimų. Ginčų nagrinėjimas taps labiau prieinamas gyventojams, nes LAGK turi padalinių tinklą regionuose. 

LAGK paduotas skundas (prašymas) turės būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

Iki šiol skundus dėl institucijų sprendimų vienais atvejais nagrinėdavo LAGK, kitais – GK, nors GK nagrinėjami skundai (teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčai) nėra labai specifiški ir nuo kitų LAGK nagrinėjamų skundų skiriasi nežymiai. Pareiškėjui ne visada būdavo aišku, į kurią ginčų nagrinėjimo instituciją kreiptis, norint apskųsti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimą.